Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. B2-1046-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
B2-1046-577/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB „SIV projektai“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1046-577/2013
Teisminio proceso 2-55-3-02572-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vialman“ bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „SIV projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutuojančios UAB „Vialman“ bankroto administratorius UAB „Geraldis“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „SIV projektai“ (toliau – atsakovas), bankroto administratoriumi paskirti UAB „VAPB“. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-7513-881/2011 iškelta bankroto byla ieškovui, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Bankroto administratoriui perduodamame bendrovės debitorių sąraše nurodyta, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 18 324,86 Lt pagal ieškovo išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už atliktus darbus bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus. Ieškovas atsakovui atliko statybos darbus, kurių bendra vertė 24 739,83 Lt. Dalį skolos atsakovas padengė dar 2009 m., tačiau iki šiol skolingas minėtą 18 324,86 Lt. Bankroto administratorius ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas jokių veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją ir sumokėti skolos likutį iki šios dienos nesiėmė. Atsakovui 2012-09-04 buvo įteiktas pranešimas „Dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo“, kuriuo atsakovas buvo paragintas per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos padengti susidariusį įsiskolinimą, nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė. Kadangi įsiskolinimas iki šiol nepadengtas, darytina išvada, jog atsakovas yra galimai nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui. Už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ieškovo atstovams skirti baudą CPK 95 str. 2 d. numatytos sumos ribose. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, kad 2009 m. su ieškovu buvo pasirašyta keletas rangos sutarčių, kurių pagrindu ieškovas atliko statybos darbus skirtinguose objektuose. Už dalį ieškovo atliktų statybos darbų atsakovas iš tikrųjų tiesiogiai su ieškovu nebuvo atsiskaitęs bendrai 18 324,86 Lt sumai. Pasirašytos rangos sutartys suteikė atsakovui teisę taikyti ieškovo atžvilgiu ir tam tikras sankcijas už netinkamą ar pavėluotą darbų atlikimą. Kaip įrodo bendravimo su ieškovu patirtis, tokios sankcijos ir buvo pritaikytos: pvz. 80 kalendorinių dienų darbų vėlavimas pagal 2009-05-06 Rangos sutartį Nr. 1004-W006 suteikė reikalavimo teisę atsakovui į 1760,06 Lt dydžio netesybas (80 k.d. x 0,05 proc. x 44001,44 Lt), kurios galėjo būti atsakovo vienašališkai įskaitytos Rangos sutarties Nr. 1004-W006, 8.6 p. pagrindu. 2019-12-10 tarp atsakovo ir UAB „AS Development“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas tapo naujuoju ieškovo kreditoriumi su 17 500 Lt dydžio reikalavimo teise. Tokiu būdu tiek pasirašytos rangos sutartys tarp ieškovo ir atsakovo, tiek atsakovo iniciatyva pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis 2009-12-10 būklei suformavo atsakovo priešpriešinių piniginių reikalavimų į ieškovą apimtis bendrai 19 260,06 Lt sumai. Atsakovas pasinaudojo įstatyme numatyta pranešimo apie reikalavimo perėmimą bei vienašališką piniginių reikalavimų įskaitymą ieškovo atžvilgiu teise. Toks pranešimas ieškovui buvo įteiktas dar 2009-12-11. Derybų metu buvo pasiekta, jog atsakovas, atlikęs vienašališką priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą ieškovo atžvilgiu, atsisakė nuo likusios 935,20 Lt (19260,06 Lt – 18324,86 Lt) dydžio reikalavimo dalies išieškojimo. Tokiu būdu, dar 2009-12-11 būklei tiek ieškovas, tiek atsakovas pasiekė susitarimą, sąlygojusį šalių tarpusavio prievolinių santykių pagal 2009 m. pasirašytas rangos sutarties pabaigą, bei tai, kad minėtai datai atsakovo skolos ieškovui nebeliko. Vadinasi ir 2011-12-08 ieškovui bankroto bylos iškėlimo dieną, ieškovas neturėjo jokio piniginio reikalavimo teisių į atsakovą, nes šalių tarpusavio prievolės jau buvo pasibaigusios. Tokiu būdu ieškovas neturėjo ir kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui iniciatyvos pagal Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Visos šios aplinkybės buvo žinomos ieškovo atstovams. Atsakovas faksu perdavė jiems 2009-12-11 atsakovo pranešimą apie reikalavimo teisės perėmimą bei vienašališką piniginių reikalavimų įskaitymą, kaip įrodymą, jog tarp atsakovo ir ieškovo nėra likę jokių prievolinių santykių ir atsakovas neturi pareigos atlikti kokius nors mokėjimus ieškovo naudai pagal 2009 m. pasirašytas rangos sutartis. Dėl šių aplinkybių, ieškovo atstovo veiksmai kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Atsakovo nuomone, šiuo metu nėra ir būtinųjų sąlygų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas nemokus, kas sudarytų prielaidas bankroto bylos iškėlimui. 2011 m. atsakovo veikla buvo pelninga, ką įrodo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Nors atsakovo veiklos rezultatai už tarpinį 2012 m. veiklos laikotarpį buvo nurodyti, kaip nešantys nuostolius, tačiau tai neatspindi tikrosios atsakovo finansinės padėties, kadangi tik dabar gaunami paskutinieji dokumentai. Šiuo metu atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetais, kas įrodo, jog atsakovas tinkamai vykdo mokestines prievoles. Atsakovas iš savo veiklos gauna pinigines pajamas, kurios užtikrina realias galimybes savalaikiai atsiskaityti su didžiąja dalimi savo kreditorių. Su kitais kreditoriais atsakovas yra sudaręs skolų grąžinimo grafikus, kurie minėtus kreditorius tenkina, todėl jie pretenzijų atsakovui nereiškia ir dėl tokių ginčų su kitais kreditoriais teismuose nėra iškilę. Be to, atsakovas turi pakankamą rezervą pagerinti savo finansinę padėtį ir per skolų išieškojimą iš savo debitorių, kurių skolos beveik dvigubai viršija turimus atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas niekada viešai nėra skelbęs, jog atsisako nuo įsipareigojimų kreditorių atžvilgių ir jų ateityje nevykdys. Be to, atsakovas ieškinio nagrinėjimo laikotarpiui yra įmokėjęs į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą visą ieškovo nurodytą 18 324,86 Lt skolos sumą, kas leidžia teigti, kad kilusiam ginčui tarp atsakovo ir ieškovo išspręsti atsakovas turi pakankamą kiekį piniginių išteklių. Dėl šių aplinkybių, atsakovas negali būti laikomas nemokiu ūkio subjektu, todėl negalimas bankroto bylos iškėlimas atsakovo atžvilgiu.

Vilniaus apygardos teisme 2013-01-28 buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas papildomai nurodo, kad ieškovo bankroto administratorius ar jo įgalioti asmenys nė karto nebendravo su atsakovu nei telefonu, nei kitomis priemonėmis, niekada neturėjo ir nesinaudojo faksu, todėl jokių dokumentų faksu gauti negalėjo. Ieškovo nuomone, atsakovo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų egzistavimo tikrumo. Pagal atsakovo pateiktus finansinius duomenis atsakovo įsipareigojimai jau 2011 m. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o tai leidžia teigti, kad atsakovas galimai yra nemokus ir susiduria su finansiniais sunkumais jau nuo 2011 metų. Atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su valstybės biudžetu, o tai dar kartą įrodo, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra vienkartinio pobūdžio.

Atsisakytina kelti bankroto bylą atsakovui UAB „SIV projektai“.

CPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 3 d. įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos UAB „SIV projektai“ iškėlimo klausimas. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009, 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.

Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „SIV projektai“ grindžiamas neatsiskaitymu su ieškovu, t.y. tuo pagrindu, jog įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.

Šiuo atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta, tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės ekonominę finansinę būseną. Tik nustačius turto vertę, galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną. Tik tinkamas įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis ir atlikimas užtikrina galimybę tiksliai nustatyti realią įmonės finansinę būseną ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei bankroto bylą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal UAB „SIV projektai“ 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis įmonės turtas sudaro 4 515 167 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2 758 281 Lt. Iš byloje esančios 2012-11-23 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „SIV projektai“ per praėjusius finansinius metus turėjo 9 983 Lt pelno, o per finansinius metus patyrė 11 617 Lt nuostolių. Iš pateiktų teismui kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad įmonės pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 2 739 556 Lt, tuo tarpu debitorinės skolos sudaro – 5 355 546,3 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovas biudžetui skolingas 0,75 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė pažymą, jog atsakovas įsiskolinimų neturi.

Kaip nurodyta aukščiau iš įmonės pateikto balanso matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (2 739 556 Lt) sudaro daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (4 515 167 Lt), tačiau įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto, be to įmonė turi 5 355 546,3 Lt debitorinių skolų. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovui dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių įmonės viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą. Atsakovo teigimu, su kitais kreditoriais atsakovas yra sudaręs skolų grąžinimo grafikus, kurie minėtus kreditorius tenkina, todėl jie pretenzijų atsakovui nereiškia ir dėl tokių ginčų su kitais kreditoriais teismuose nėra iškilę. LITEKO duomenimis kiti kreditoriai nėra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra įmokėjęs į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir visą ieškovo nurodytą 18 324,86 Lt sumą, kas leidžia teigti, kad kilusiam ginčui tarp atsakovo ir ieškovo išspręsti, atsakovas turi pakankamą kiekį piniginių išteklių.

Ieškovas BUAB „Vialman“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą nurodydamas, jog atsakovas pastarajam skolingas 18 324,86 Lt pagal ieškovo išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už atliktus darbus bei atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis ieškovui nėra skolingas, kadangi dar 2009-12-11 derybų metu buvo pasiekta, jog atsakovas, atlikęs vienašališką priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą ieškovo atžvilgiu, atsisakė nuo likusios 935,20 Lt (19260,06 Lt – 18324,86 Lt) dydžio reikalavimo dalies išieškojimo.

Teismas pažymi, kad įmonės kreditoriaus sąvoka išaiškinta ĮBĮ 3 straipsnyje, pagal šią normą įmonės kreditoriumi laikomas asmuo, kuris turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio ketvirta dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo pridėti jo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. ši norma įpareigoja kreditorių patikimai įrodyti reikalavimo į skolininką teisę, kadangi bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis, kitaip tariant skolininko atsakomybė, nenustatinėjama. Ginčijamas kreditorinis reikalavimas, jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas tik iškeltos bankroto bylos eigoje (ĮBĮ 26 str.). Bylos šalių pozicija rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos sumokėjimo yra ginčas. Jo įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus, nėra galimybių nustatyti, ar ieškovas turi į atsakovą piniginio reikalavimo teisę ir kokio dydžio ta teisė yra. Kaip minėta, bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditorinio reikalavimo teisė negali būti nustatinėjama, todėl, esant dėl jo ginčui, negali būti pagrindu bankroto bylai dėl įmonės nemokumo iškelti (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-16/2004). Taip pat formuojama praktika, jog teismas turi atsisakyti kelti bankroto bylą tais atvejais, kaip bankroto bylos iškėlimo klausimas priklausytų būtent nuo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, kaip skolininkas kreditoriaus reikalavimą ginčytų, o kreditorius negalėtų patekti pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1279/2011). Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir pan. jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bylai iškelti (Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). Todėl ieškovo nurodoma suma, kurią anot ieškovo atsakovas pastarajam skolingas, nevertintina sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi teisę siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Byloje nėra duomenų apie LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numatytų pagrindų egzistavimą bei teismas jų nenustatė. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą prielaidą, kad nėra LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. nustatytų sąlygų iškelti UAB „SIV projektai“ bankroto bylos, todėl UAB „SIV projektai“ bankroto bylą kelti atsisakytina.

Teismas pažymi, kad ieškovas BUAB „Vialman“ turi galimybę ginti savo teises kitais, t.y. LR CK 1.138 str., nustatytais būdais.

Atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Jam konstatuoti nepakanka tik prašymo pateikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 95 straipsnio 2 dalis baudos skyrimą apibrėžia kaip teismo teisę, o ne pareigą. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra objektyvaus teisinio pagrindo skirti baudą už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas šio prašymo netenkina

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. ir LR CPK 290-291 str., teismas

nutarė:

Atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „SIV projektai“ (į.k. 301849536, adresas M. K. Paco g. 4, Vilnius).

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič