Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2-67-228/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-08Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2-67-228/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00911-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
D. R., G. K.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-67-228/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00911-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 44.5.2.17.; 113.1.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. V. ir A. K.-Ž., atsakovams D. R. ir G. K. bei jų atstovui advokatui N. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams D. R. ir G. K. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovas LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškinyje ir atstovai posėdžio metu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. R. ir G. K. ieškovo naudai 5580,96 Lt žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje ir atstovai posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. 40 min. atsakovai D. R. ir G. K. (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame privačiame vandens telkinyje – (duomenys neskelbtini) ežere žvejojo dvidešimt penkiais bučiukais, skirtais vėžiams gaudyti, neturėdami šio vandens telkinio savininko išduotų rašytinių žūklės leidimų, suteikiančių teisę žvejoti šiame vandens telkinyje, ir sugavo 528 siauražnyplius vėžius. Už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjiškos žūklės tvarką, pažeidimus, atsakovai nubausti administracine tvarka. Savo priešingais teisei veiksmais atsakovai padarė žalą aplinkai – žuvų ištekliams. Žala žuvų ištekliams sudaro 5580,96 Lt

Atsiliepimas

Atsakovai D. R. ir G. K. pateikė atsiliepimą, atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad atsakovų nuomone, Mėgėjiškos žūklės įstatymo nuostatos netaikomos privatiems žuvininkystės tvenkiniams. Atsakovai taip pat nurodė, jog LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 patvirtinto Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 p. nurodo, jog aprašas taikomas juridinių ir fizinių asmenų padarytas žalai žuvų ištekliams žuvininkystės vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, nustatyti ir jos atlyginimo dydžiui apskaičiuoti.

Atsakovai taip pat nesutikimą motyvavo tuo, kad nenustatyta, jog sugauti vėžiai būtų sužaloti ar žuvę. Atsakovai kelia klausimą, kokio subjekto žuvų ištekliams atsakovai galėjo padaryti žalą. Atsakovai nurodė, jog aplinkos apsaugos įgalioti pareigūnai gina valstybės interesus, o kai padaroma žala kitų asmenų, įskaitant ir privačius asmenis, turtui ar interesams, savo pažeistus interesus ir teises gina patys privatūs asmenys. Atsakovai mano, kad kadangi Limino ežeras yra privatus vandens telkinys, todėl už galimą žalą privačiame vandens telkinyje atlyginti nuostolius gali reikalauti ne valstybinė institucija, o pats telkinio savininkas - E. Š., tačiau jis jokių pretenzijų dėl sugautų vėžių nereiškė.

Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovai laiko, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 10 val. 40 min. atsakovai D. R. ir G. K. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) ežere, kuris nuosavybės teise priklauso 11 fizinių asmenų, 25 bučiukais gaudė vėžius, neturėdami žūklės leidimo, suteikiančio teisę žvejoti ir viršydami leistiną vienam žvejui leistiną vienu metu naudoti įrankių skaičių (6, 11, 51-61 b.l.). Dėl šio pažeidimo D. R. 2012-09-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2012-09-26 priimtas nutarimas administracinėje byloje, kuriuo paskirta 25 Lt dydžio piniginė bauda (6-7, 10 b.l.), dėl minėto pažeidimo G. K. 2012-09-19 taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2012-09-26 priimtas nutarimas, kuriuo G. K. taikyta nuobauda – įspėjimas (11-12, 15-18 b.l.). Nutarimai, kuriais atsakovams D. R. ir G. K. paskirtos administracinės nuobaudos už nustatytos mėgėjiškos žūklės tvarkos nesilaikymą įsiteisėję.

Atsakovų sugauti vėžiai paimti, surašant Greitai gendančio turto aprašymą (48 b.l.) ir vėžius pripažįstant atliekomis, kurios buvo išmestos į „Ąžuolijos“ MK žvėrienos pirminio apdorojimo atliekų duobę, naudojamą pagal sutartį Nr. DP-44 (49-50 b.l.).

LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto paskaičiavimu atsakovų padaryta žala žuvų ištekliams sudaro 5580,96 Lt (8, 13 b.l.). Pagal LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-09-26 pretenziją atsakovai ieškovo paskaičiuotos žalos nesumokėjo (9, 14 b.l.).

LR aplinkos apsaugos įstatymo 3 str. nustato, jog aplinkos apsaugos objektas yra LR teritorijoje esanti aplinka ir LR jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai, 1 str. 1 d. 21 p. nustato, kad žala aplinkai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms pablogėjimas, 14 str. 4 d. numato, jog gamtos išteklių naudotojai, kuriais pagal šio str. 1 d. gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti.

Pagal LR žuvininkystės įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2000-06-27 Nr. VIII-1756 redakcija) 8 str. nustato, kad mėgėjų žvejyba leidžiama žuvininkystės telkiniuose Mėgėjiškos žūklės nustatyta tvarka, pagal 14 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. nuostatas žuvų išteklių naudotojai privalo racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius, atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą, pagal 29 str. 1 ir 2 d. nuostatas fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Pareigą racionaliai naudoti žuvų išteklius ir juos saugoti bei atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą bei tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako LR įstatymų nustatyta tvarka nustato ir Mėgėjų žvejybos įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos (2004-07-15 Nr. IX-2389)) 13 str. 2 d. 1 p., 4 p., 14 str.

Minėta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams tvarką nustatyti pavesta LR aplinkos ministerijai.

LR aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr.D1-280 patvirtintas Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris taikomas padarytai žalai žuvų ištekliams žuvininkystės vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius (Aprašo 2 p.), o padaryta žuvų ištekliams žala, kuri skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu. Sąvoka žuvys apima ir vėžius (vėžiagyvius) (Žuvininkystės įstatymo 2 str. 29 p., Aprašo 4 p., 8 p., 11 p.).

Pagal LR CK 2.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Tai, kad atsakovai pažeidė žvejybos žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nustatyta įsiteisėjusiais administracinio teisės pažeidimo nutarimais, o būtent, kad atsakovai gaudė vėžius, neturėdami nustatyta tvarka išduoto raštiško žūklės keidimo (7, 10, 12,15 b.l.).

Atsakovų nurodyti motyvai dėl ieškovo ieškinio laikytini nepagrįstais aukščiau minėtų teisės aktų pagrindu, kadangi atsakovai vėžius gaudė privačiame ežere, bet ne tvenkinyje. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1993, Vilnius) sąvoka ežeras – tai natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime, o tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, užtvenkta vieta. Atsakovai gaudė vėžius (duomenys neskelbtini) ežere. Todėl laikytina, jog ieškovas rėmėsi tinkamais teisės aktais žuvų ištekliams padarytai žalai pagrįsti.

O atsakovų nurodytos aplinkybės, kad sugauti vėžiai buvo gyvi ir juos buvo galima paleisti atgal į vandens telkinį, laikytinos nepagrįstomis, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kiek laiko vėžiai gali būti gyvybingi, ištraukus juos iš vandens.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys laikytinas pagrįstu ir atsakovams D. R. ir G. K. kyla pareiga atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, apskaičiuotą Aprašo nustatyta tvarka (528 vnt. vėžių x 10 x 1,057) ir kuri sudaro 5580,96 Lt (LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Žala žuvų ištekliams padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl taikytina solidari atsakomybė (LR CK 6.279 str. 1 d.), ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 5580,96 Lt žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimui.

LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų valstybės biudžeto naudai lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 167 Lt ir 8 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. R. ir G. K. ieškovo LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 5580,96 Lt žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas už priteistą 5580,96 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2013-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų D. R. ir G. K. po 87,50 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio ir teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stacevičienė