Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovų atstovui, advokatui S. A., atsakovo atstovui, advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl skolos ir papildomų nuostolių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai 2015-10-12 pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 820 308,94 Eur skolą, 170 039,82 Eur palūkanas, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad siekia, jog ieškovams būtų kompensuotos atsakovo interesais tam pačiam atsakovui sumokėtas atliekų, priklausančių pastarajam ir pervežtų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestis bei nuostoliai dėl atsakovo laiku neatlikto ieškovų patirtų išlaidų kompensavimo. Nurodė, kad atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2009 m. birželio 26 d. paskelbė viešąjį pirkimą vykdomą pagal supaprastinto atviro konkurso sąlygas „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Ieškovai UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Žemaitijos keliai“, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, buvo paskelbti pirkimo laimėtojais. Darbų pirkimo konkurso metu aiškinamajame susirinkime dalyvaujant UAB „Žemaitijos keliai“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Hidrostatyba“, įmonių pateikusių pasiūlymus atstovams buvo pateiktas klausimas patikslinti perteklinių atliekų (55 000 m³) pridavimo kainą į Dumpių sąvartyną. Perkančioji organizacija atsakė, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo tarifas iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių sąvartyną yra 46,80 Lt be PVM, t. y. kiekvienas konkurso dalyvis privalėjo įvertinti būtent 55 000 m³ atliekų kasimą pakrovimą bei pervežimą. Ieškovų atstovai išnagrinėję ir įvertinę visas konkurso sąlygas, aiškinamojo susirinkimo protokolą, pateikė pasiūlymą atlikti visus darbus už 2.296.520,07 Lt be PVM sumą, kuris ir buvo pripažintas laimėjusiu. Perkančioji organizacija UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atlikusi pasiūlymų vertinimą ir lyginimą, nustatė, kad ieškovų pasiūlymas atitinka visus pirkimo dokumentų reikalavimus, o ieškovų nurodyta 932.250,00 Lt „Atliekų kasimo ir išvežimo 20 km atstumu“ kaina nebuvo pripažinta kaip neįprastai maža. Ieškovai nurodo, kad šiai dienai perteklinių atliekų pridavimo kainos aiškinimas iš esmės ir sudaro prielaidas šalių ginčui. Paaiškėjo, kad priimant vienos tonos atliekų (neužterštų gruntu) tankį 1,6 m³/t, 55 000 m³ pervežamų atliekų svoris būtų 34.375 tonų. Vien pervežto tokio atliekų kiekio pridavimo į Dumpių sąvartyną mokestis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ siektų 1.608.750 Lt be PVM (t. y. apie 70% nuo priimtos sutarties sumos atitinkamai 676 500 litais daugiau nei Rangovo pasiūlymo 2.1 punkto kaina). UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ interesais atvežus atliekas iš Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, atsakovas išrašė UAB „Žemaitijos keliai“ už atvežtų atliekų priėmimą PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 2 832.387,03 Lt, t. y. net viršija bendrą Rangos sutarties sumą, kuri yra 2.296.520,07 Lt. Tai patvirtina 2010 m balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ATC Nr. 0005335, suma 4097991781 Lt (už 7.240,09 t priimtų atliekų); 2010 m. gegužės 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ATC Nr. 0005402, suma 1.145.228,82 Lt (už 20.223,721 priimtų atliekų); 2010 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ATC Nr. 0005459, suma 1.277.166,40 Lt (už 22.553,62 t priimtų atliekų)). Atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, remdamasis nurodyta Atliekų tvarkymo sutartimi reikalauja, kad UAB „Žemaitijos keliai“ sumokėtų atliekų, išvežtų paties UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestį. Rangovas UAB „Žemaitijos keliai“, atsižvelgdamas į tai, kad atliekų, pervežamų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo kaina yra didesnė nei pati Rangos sutarties suma, remdamasis Rangos Bendrųjų Sutarties sąlygų, t. y. užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos, FIDIC „Raudonoji knyga“, pirmasis lietuviškas leidimas 2002 m., 20.1 punktu, 2011 m. balandžio 27 d. kreipėsi į FIDIC inžinierių UAB „Sweco Lietuva“, prašydamas kompensuoti užsakovo interesais patiriamas 2 832 387,03 Lt išlaidas. Mano, kad Rangos sutartis neapima rangovo pareigos padengti užsakovui išlaidų, nesusijusių su pirkimo objektu, t. y. sumokėti už iš Kiškėnų sąvartyno pervežamų atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną. Teigia, kad FIDIC „Raudonoji knyga“, 20.1 punkte numatyta, jog „jeigu Rangovas mano, kad pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį ar dar kitaip pagal sutartį jam turi būti suteikta teisė gauti kokį nors baigimo laiko pratęsimą ir (arba) kokį nors papildomą mokėjimą, tai Rangovas privalo laiku pranešti FIDIC inžinieriui, aprašydamas įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla tos pretenzijos“. FIDIC inžinierius 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. VI-1422 atmetė UAB „Žemaitijos keliai“ pretenziją dėl 2 832 387,03 Lt išlaidų dėl atliekų pervežimo iš Kiškėnų į Dumpių sąvartyną kompensavimo. Atsižvelgiant į FIDIC inžinieriaus atsakymą, pagal Rangos sutarties sąlygas šalių buvo sudaryta Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri priėmė sprendimą ir konstatavo, kad vadovaujantis sutarties sąlygomis bei remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, 50.017 tonų buitinių atliekų pervežtų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių buitinių atliekų sąvartyną priėmimo mokestis 40,68 Lt už toną nėra numatytas sutartyje. 2015 m. balandžio 22 d. buvo priimtas Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, priimto 2012-02-01 patikslinimas, kuriuo ištaisyta sprendime padaryta techninė-spausdinimo klaida ir sprendimo 5 dalies 2 p. išdėstyta, kad buitinių atliekų į sąvartyną priėmimo mokestis 46,80 Lt už toną, nėra numatytas sutartyje. 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-339-407/2015, kuria paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 218-124/2014. 2015 m. liepos 23 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimo pagrindu išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl 829.101,28 Eur skolos pagal Atliekų tvarkymo sutartį ir 6% metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“. 2015 m. rugpjūčio 19 d. antstolė A. R. Žičkuvienė priėmė šį vykdomąjį raštą vykdyti. Pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-8307, vykdant vykdomąją bylą iš skolininko UAB „Žemaitijos keliai“ išieškota 1.029.384,23 Eur, o 2015 m. rugsėjo 23 d. iš „UAB Žemaitijos keliai“ papildomai išieškota 2.690,27 Eur palūkanų. Kadangi UAB „Žemaitijos keliai“ teismo sprendimo pagrindu sumokėjo atsakovui 1.032.074,5 Eur (įskaitant vykdymo išlaidas), ši suma pagal Rangos sutartį turi būti kompensuota ieškovams. Tvirtina, kad dėl to, jog 50.017 tonų buitinių atliekų pervežtų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių buitinių atliekų sąvartyną priėmimo mokestis 46,80 Lt už toną nėra numatytas ir įskaičiuotas į Rangos sutarties kainą, atsakovo pareiga kompensuoti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ interesais pervežtų atliekų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną patirtas ieškovų išlaidas kyla iš šalių sudarytos Rangos sutarties ir galiojančių teisės aktų. Pagal sutartį atliekos turėjo būti pervežtos į Dumpių sąvartyną. Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.5.3. p. šios atliekos apibrėžiamos kaip medžiagos. Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.23 p. rangovas privalo valyti statybvietę ir iš jos pašalinti bet kurias statybines griuvenas, šiukšles, nebereikalingus daiktus, t. y. mokesčiai už minėtų dalykų pašalinimą yra rangovo rizika. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.8 punktu nustatoma prievolė rangovui sumokėti mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus kai jų šalinimo vietos, esančios statybvietėje, yra nurodytos sutartyje. Statybvietė ir visas joje esantis turtas yra užsakovo nuosavybė, kurios valdymo teisė, vadovaujantis Sutarties sąlygų 2.1 punktu, perduodama rangovui įforminant statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, bet koks perteklinių medžiagų pašalinimas rangovo sąskaita yra galimas tada, kai jų šalinimo vietos nenurodytos Sutartyje. Vadovaujantis Techninių specifikacijų 2.5.14. punktu „Atliekų kaupo šlaitų lėkštinimo darbai“ ir 2.7.4 punktu „Atliekų iškasimas“, rangovas privalėjo perkelti medžiagas į su Inžinieriumi suderintą priimančiojo sąvartyno vietą. Dumpių sąvartynas yra sutartyje nurodyta pervežamų atliekų (medžiagų) vieta. Kitoks pervežamų atliekų (medžiagų) tvarkymo būdas sutartyje nėra numatytas. Todėl ieškovai prašo remiantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.5.3. p., 1.1.5.3. p., 2.1, 4.23 p., 7.8 punktais, kompensuoti jų patirtas išlaidas ir priteisti iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atliekų, pervežtų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestį - 46,80 Lt už vieną toną. Kadangi atliekų pervežta 50.017 t už 2.340.795,6 Lt, tai sudaro 820.308,94 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo pagrindu UAB „Žemaitijos keliai“ sumokėjo atsakovui 1.032.074,50 Eur (įskaitant vykdymo išlaidas) sumą, prašo priteisti ir šią sumą. Nurodo, kad Kiškėnų sąvartyne buvusių atliekų savininkas buvo ir yra UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Pirkimo dokumentuose nėra numatyta rangovo pareiga mokėti už jam nepriklausančių atliekų tvarkymą ir nenumatyta, kad atliekų priėmimo į Dumpių sąvartyną išlaidas turės padengti darbus vykdantis tiekėjas, t. y. ieškovai. Rangovas nebuvo ir nėra pervežamų atliekų turėtojas, atliekų savininkas buvo ir yra UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Atliekos atsakovo nurodymu iš vieno jam priklausančio sąvartyno (Kiškėnų) buvo pervežtos į kitą sąvartyną (Dumpių). Nei Pirkimo dokumentuose, nei aiškinamojo susirinkimo metu nebuvo išaiškinta, ar atsakovas, kaip užsakovas, ar ieškovai, kaip rangovas, privalės vykdyti mokėjimus už pervežamų atliekamų priėmimo į Dumpių sąvartyną. Sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentų nuostatas, ieškovai daro išvadas, kad atitinkama pareiga rangovui nebuvo numatyta. Aiškinamojo susirinkimo metu nebuvo ir negalėjo būti pakeistos Pirkimo dokumentų nuostatos, taigi, atsakovo pareiga vykdyti mokėjimus už pervežamų atliekų priėmimą laikytina neįtvirtinta nei Rangos sutartyje, nei Pirkimo dokumentuose. Todėl rangovas neprivalo mokėti už atliekų, buvusių Kiškėnų sąvartyne priėmimą į Dumpių sąvartyną, t. y. atlikti mokėjimus atsakovo interesais už jam priklausančių atliekų tvarkymą. Šios išlaidos neturėjo būti įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, pagal Žiniaraščio Nr. 2 eilutėje Nr. 2.1 turėjo būti įtrauktas tik atliekų išvežimas 20 km atstumu ir atsakovas negali reikalauti, kad rangovas sumokėtų už atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną. Be to, atsakovo reikalavimas, kad rangovas sumokėtų už atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną, pažeidžia ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas ir prieštarauja principo „teršėjas moka“ esmei, nes sudaro prielaidas atsakovui du kartus gauti apmokėjimą už tą pačią paslaugą, t. y. nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita. Pervežamos atliekos vieną kartą jau buvo priimtos tvarkyti į Kiškėnų sąvartyną ir už jų priėmimą ir tvarkymą atliekų turėtojai jau buvo sumokėję atsakovui. Pastarojo reikalavimas antrą kartą sumokėti jam už tų pačių atliekų, už kurių tvarkymą jau yra sumokėję atliekų turėtojai, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudaro sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita. Rangovas nelaikytinas tų atliekų, kurios jau buvo Kiškėnų sąvartyne iki darbų pagal rangos sutartį pradžios ir kurias jis iškasė atsakovo (Kiškėnų sąvartyno operatoriaus) užsakymu, turėtoju, kadangi šios atliekos nebuvo susidariusios kaip Rangovo ūkinės-komercinės veiklos rezultatas, o jau buvo priimtos į sąvartyną iš atliekų tvarkytojų ar TIPK leidimų turėtojų, vadinasi, atsakovas privalo kompensuoti rangovo išlaidas patirtas sumokant mokestį už atliekų priėmimą į Dumpių sąvartyną (teismo sprendimo pagrindu), kurių nenumatė nei Pirkimo dokumentai, nei Rangos sutartis.

Teismo posėdyje ieškovų UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ atstovas, advokatas S. A. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 820 308,94 Eur skolą, 170 039,82 palūkanų, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Paaiškino, kad nelogiška, jog sutartis yra sąžininga, jeigu rangovas ją pasirašydamas įsipareigojo, kad vien tik už atliekų perdavimą iš vieno sąvartyno į kitą išleis 2,8 mln. litų, neskaitant kitų išlaidų, kai tuo tarpu visos rangos sutarties suma buvo tik 2,2 mln. litų. Mokestis už atliekų perdavimą buvo numatytas Atliekų perdavimo sutartyje, tačiau ši sutartis negali įtakoti Rangos sutarties vykdymo. Antroji, t. y. išvestinė Atliekų perdavimo sutartis turėjo būti sudaryta, tačiau ji negali trukdyti aiškinti Rangos sutarties turinį. Kadangi visi ankstesniuose teisminiuose procesuose priimti sprendimai buvo priimti nedalyvaujant ieškovui UAB „Šiaulių plentas“, todėl jo atžvilgiu nėra jokio prejudicinio fakto. Iškėlus ginčą dėl Atliekų pridavimo sutarties galiojimo nerasta, kad būtų buvęs iškeltas klausimas, jog užsakovas turi kompensuoti rangovui jo patirtas išlaidas pagal pagrindinę rangos sutartį ir į šį klausimą būtų buvę atsakyta. Todėl dabar ieškovai prašo spręsti ar sutartimi ir teismų sprendimais patvirtintos bei ieškovų patirtos išlaidos turi būti užsakovo kompensuotos. Pirkimo dokumentų 55 punkte numatyta, jog taikomos FIDIC raudonosios knygos bendrosios sąlygos. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.8 punktas nėra keistas. Juo rangovui nustatoma prievolė sumokėti mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų iš statybvietės. Statybvietė ir visas joje esantis turtas yra užsakovo nuosavybė ir už jų „stumdymą“ rangovas nemoka. Rangovo atžvilgiu atsakovo sukauptos atliekos yra statybinės medžiagos. Rangovas jas sutvarkė „užkaupavo“, o likusias išvežė į Dumpių sąvartyną. Šios medžiagos yra išimtinai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nuosavybė ir niekaip netapo rangovo nuosavybe, todėl rangovas neturi pareigos mokėti už atliekų pervežimą iš vienos statybvietės į kitą. Ieškovai neprašo pakeisti Rangos sutartį, nes sutartyje tai nenumatyta. Minėtos išlaidos priskiriamos užsakovui ir už tai rangovas neturi mokėti, todėl nukreipia į FIDIC sąlygas, kurių ignoruoti negalima. Palaikydamas ieškinį prašo kompensuoti išlaidas nuo kurių ieškovai atleisti, o kad jas patyrė, patvirtina teismų sprendimai ir vykdymo dokumentai.

Atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodo, kad nesutinka su reikalavimu ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas išdėstydamas nesutikimo motyvus nurodo, kad ieškovų reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo dar kartą iškelti klausimo, kuris yra išspręstas. Atkreipė dėmesį, kad prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad įsiteisėjęs sprendimas yra priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Tuo tarpu vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas yra išspręstas konkrečioje vykdomojoje byloje, yra aiškiai reglamentuotas vykdymo proceso teisės normų, todėl ir šioje patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje ieškovų reikalavimas turi būti atmestas. Ieškovai atsakovo skolą apibūdina kaip pastarojo pareigą kompensuoti atliekų priėmimo į Dumpių sąvartyną išlaidas, tačiau ieškinyje nutyli esmines aplinkybes, kad atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyną apmokėjimo klausimas yra sureguliuotas šalių sudaryta 2010 m. balandžio 12 d. Atliekų tvarkymo sutartimi. Be to, šis klausimas buvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas teismų jau išnagrinėtose bylose dalyvaujant toms pačioms šalims. Kadangi ginčai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dar kartą naujai pradėtoje byloje spręsti jau išspręstą ginčą nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje tokiais atvejais yra konstatuojama, kad pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Ieškovai privalo gerbti ir paisyti teismų procesiniais sprendimais įtvirtintą teisinę tvarką, kuri galutinai nustatė kas turi apmokėti už atliekas pristatytas į Dumpių sąvartyną iš uždaryto Kiškėnų sąvartyno. Atkreipė dėmesį, kad šis ieškinys teismui buvo pateiktas tik tada, kai įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atliekų tvarkymo sutartį sudarytą dėl suklydimo bei patenkinus atsakovo reikalavimą priteisti skolą iš ieškovo pagal atliekų tvarkymo sutartį bei po to, kai buvo atsisakyta atnaujinti procesą, prašymą motyvavus argumentu, jog teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytos teisės ir pareigos į procesą neįtrauktam UAB „Šiaulių plentas“. Pareikštu ieškiniu ieškovai dar kartą kelia klausimą dėl apmokėjimo už atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną, kai šis klausimas buvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas jau teismų išnagrinėtose bylose dalyvaujant toms pačioms šalims. Teismai jau yra konstatavę, kad atliekų tvarkymo sutartis ir rangos sutartis buvo glaudžiai susijusios, jų tinkamas vykdymas buvo abipusiai įtakotas. Atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti rangos sutartį, todėl šalių teisės ir pareigos buvo persipynusios, šalys buvo susitarusios dėl atlygintino sandorio sudarymo t. y., kad ieškovas sumokės atsakovui už atliekų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno pristatymą į Dumpių sąvartyną, o atliekų priėmimo tarifas buvo taikomas toks, kaip ir buvo atsakovo nurodytas paskelbto supaprastinto atviro konkurso metu (2014 m. balandžio 02 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-437/2014). Pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinys atsakovui UAB „Žemaitijos keliai“ dėl 2 632 387,03 Lt (762 391,97 eurų) skolos už pristatytas atliekas priteisimo, 987 145,00 Lt (285 896,95 eurų) delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Skolininko UAB „Žemaitijos keliai“ skola susidarė nesumokėjus UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ už komunalinių atliekų pristatymą pagal šalių sudarytą 2010 m. balandžio 12 d. Atliekų perdavimo sutartį, kurią ieškovai mini ir šiame ieškinyje. UAB „Žemaitijos keliai“ apeliacinis skundas 2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo atmestas, todėl teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. UAB „Žemaitijos keliai“ atskiru ieškiniu, pateiktu Klaipėdos apygardos teismui, užginčijo 2010 m. balandžio 12 d. Atliekų perdavimo sutartį Nr. 10-26. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas. 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Be to, UAB „Šiaulių plentas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje dėl atliekų tvarkymo sutarties pripažinimo negaliojančia. Jį motyvavo tuo, kad vykdant rangos sutartį buvo sudaryta atliekų tvarkymo sutartis. Išnagrinėjęs šalių ginčą dėl atliekų tvarkymo sutarties Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą ir konstatavo, kad tiekėjas suprato viešojo pirkimo sąlygas, su jomis susipažino ir sutiko bei suprato, jog darbų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą, o tiekėjas į savo teikiamą pasiūlymą įskaičiavo atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-15 nutartimi atmetė UAB „Šiaulių plentas“ skundą. Taigi šalių ginčas dėl apmokėjimo už komunalinių atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną jau yra išspręstas įsiteisėjusiais ir į bylą pateiktais teismų procesiniais sprendimais. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal LR CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėję teismo sprendimai turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Remiantis LR CPK 182 straipsnio 2 punktu, aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims įrodinėti nereikia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, o tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra įsiteisėjęs, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Remiantis tuo, kad kitoje, iki ieškinio pareiškimo šioje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos teisinę reikšmę šioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) - atliekų tvarkymo sutarties sudarymas ir susitarimas dėl apmokėjimo už atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną, todėl ieškovų reikalavimas priteisti atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyną išlaidas nepagrįstas. Atliekų tvarkymo sutartis sureguliavo šalių susitarimą dėl apmokėjimo už atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno. Sutarties sudarymas ir šalių susitarimas dėl to kas, kiek ir kada sumokės už atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku išnagrinėtose bylose. Teismo sprendime konstatuota, kad šalys susitarė ir suderino sąlygas dėl atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyną ir apmokėjimo už pristatymą. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovas atliekų tvarkymo sutarties pagrindu turi materialinę reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu, ieškovas šią atsakovo teisę pažeidė, todėl ši teisė teismo apginta. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Teisės ginčyti savo paties prisiimtą teisinį įsipareigojimą (atkreipiant teismo dėmesį, kad buvo išnaudota teisinė gynyba ginčijant ir patį sandorį, t. y. susitarimą dėl atliekų pristatymo apmokėjimo) po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas, sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, reikštų galimybę atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovai jau pasinaudojo savo teisių gynimo būdu prašydami atnaujinti teismo procesą jau užbaigtoje civilinėje byloje dėl sandorio ginčijimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atsakovas tvirtina, kad ieškovai negali dar kartą iškelti teismui nagrinėti klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl patikslintas ieškinio reikalavimas, tame tarpe ir dėl ieškovų sumokėtų vykdymo išlaidų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, negali būti tenkinamas. Vykdymo išlaidas ieškovai yra sumokėję vykdymo procese vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl atsakovo įsitikinimu ieškovų reikalavimas dėl jų nurodytos žalos atlygimo visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismo posėdyje atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovas, advokatas A. J. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti patikslintą ieškinį bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovai matyt sąmoningai atsiejo reikalavimą nuo jau priimtų teismų sprendimų, nes tik po to pareiškė ieškinį. Patys ieškovai ginčų pradžioje kėlė klausimą ir aiškino, kad abi sutartys turi būti įvertintos kartu, todėl teismai abi sutartis, tiek Rangos, tiek Atliekų tvarkymo ir įvertino. Dabar, kai sprendimas ieškovams nepalankus, teigia, kad teismas įvertino tik Atliekų tvarkymo sutartį. Kodėl ieškovai pakeitė poziciją, neaišku. Tuo tarpu 2014-04-02 priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra itin svarbi. Teismai nustatė, kad sudarydami sutartis rangovai susitarė dėl jų atlygintinumo. Jie žinojo ir suprato, kad būtent jiems teks atliekų pristatymo į kitą sąvartyną mokestis. Šiuo metu reikalavimą motyvuoti FIDIC raudonosios knygos 7.8 punktu nėra jokio pagrindo, nes 2014-04-02 Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje nutartyje atliktas platus sutarties aiškinimas. Kas liečia Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, tai ginčą nagrinėjant teisme, minėtas komisijos sprendimas didesnės galios nebeturi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato tokio dokumento vykdymo, todėl toks dokumentas vertintina kaip komisijos nuomonė.

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 820 308,94 Eur skolą, 170 039,82 Eur palūkanas, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad ieškovai siekia, jog jiems būtų kompensuotos atsakovo interesais tam pačiam atsakovui ieškovų sumokėtas atliekų, priklausančių pastarajam ir pervežtų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestis bei nuostoliai dėl atsakovo laiku neatlikto kompensavimo.

Ieškovų atstovas tvirtina, kad perteklinės komunalinės atliekos netapo rangovo nuosavybe ir apmokėjęs už jų pervežimą bei pridavimą, rangovas turėjo gauti patirtų išlaidų kompensavimą iš užsakovo. Reikalavimą grindžia pateiktu FIDIC Statybos sutarties sąlygų Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 7.8 punktu „Mokesčiai už gamtos išteklius“, kuriame numatyta nuostata, jog Rangovas, jei specifikacijoje nėra numatyta kitaip, moka visus mokesčius už gamtos išteklius, nuomą bei kitokius mokėjimus už: a) gamtines medžiagas, gautas už Statybvietės ribų, ir b) medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus kai jų šalinimo vietos, esančios Statybvietėje, yra numatytos sutartyje. Ieškovų atstovas teigia, kad remiasi išimtimi nurodyta šiame punkte ir mano, kad rangovas neturi pareigos mokėti už medžiagas, kurios yra „stumdomos“ statybvietėje, kadangi ginčo atveju tokia pareiga tenka užsakovui. Nurodo, kad šios medžiagos yra išimtinai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nuosavybė, todėl bet koks perteklinių medžiagų pašalinimas rangovo sąskaita yra galimas tada, kai jų šalinimo vietos nenurodytos sutartyje. Rangovas neturi pareigos mokėti už atliekų pervežimą iš vienos statybvietės į kitą.

Šis ieškovų argumentas atmestinas turint omenyje, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog FIDIC inžinierius 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. VI-1422 atmetė UAB „Žemaitijos keliai“ pretenziją dėl 2 832 387,03 Lt išlaidų dėl atliekų pervežimo iš Kiškėnų į Dumpių sąvartyną kompensavimo. Byloje yra duomenys, kad atsižvelgiant į FIDIC inžinieriaus atsakymą, pagal Rangos sutarties sąlygas šalių buvo sudaryta Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri priėmė sprendimą ir konstatavo, kad vadovaujantis sutarties sąlygomis bei remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, 50.017 tonų buitinių atliekų pervežtų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių buitinių atliekų sąvartyną priėmimo mokestis 46,80 Lt už toną (pagal Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo 2012-02-01 priimtą patikslinimą) nėra numatytas sutartyje. Tuo pagrindu ieškovai tvirtina, kad dėl to, jog 50.017 tonų buitinių atliekų pervežtų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių buitinių atliekų sąvartyną priėmimo mokestis 46,80 Lt už toną nėra numatytas ir įskaičiuotas į Rangos sutarties kainą, todėl atsakovo pareiga kompensuoti pervežtų atliekų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną patirtas ieškovų išlaidas kyla iš šalių sudarytos Rangos sutarties ir galiojančių teisės aktų. Tvirtina, kad Rango sutarties turinys dar nebuvo nagrinėtas ir aiškintas.

Teismas tokį ieškovų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal bylos aplinkybes statybvietė yra uždaromas Kiškėnų sąvartynas, nes būtent dėl jo rekultivavimo ir kaupo suformavimo buvo pasirašyta šalių rangos sutartis. Perteklinių atliekų išvežimas iš Kiškėnų, t. y. iš statybvietės buvo numatytas ir šalių aptartas dar iki rangos sutarties pasirašymo. Dumpių sąvartynas yra sutartyje nurodyta pervežamų atliekų (medžiagų) priėmimo vieta. Kitoks pervežamų atliekų (medžiagų) tvarkymo būdas sutartyje nėra numatytas. Teismas mano, kad FIDIC Statybos sutarties sąlygų Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 7.8 punkte numatyta nuostata, kad rangovas, jei specifikacijoje nėra numatyta kitaip, moka visus mokesčius už medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus kai jų šalinimo vietos, esančios Statybvietėje, yra numatytos sutartyje, ginčo atveju reiškia, kad rangovas moka, jei specifikacijoje nėra numatyta kitaip, ir rangovas nemoka, jeigu atliekų šalinimo vietos yra numatytos sutartyje.

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Techninės specifikacijos 2.7.4. punktai aiškiai nustatė tiekėjui pareigą priduoti iškastas atliekas priimančiam sąvartynui, todėl šios nuostatos paneigia ieškovų teiginius, jog Pirkimo sąlygos nustatė tik atliekų iš uždaromo sąvartyno iškasimą ir transportavimą į kitą sąvartyną, bet ne pridavimo darbus. Be to, kartu aiškinant Techninės specifikacijos 2.3.6. punktą „Atliekų srautai statybos darbų metu“ ir 2009 m. birželio 25 d. vykusiame aiškinamajame susirinkime išdėstytus paaiškinimus, konstatuotina, jog atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei ieškovų sąskaita. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-02 nutartimi aptartų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad ieškovei dar prieš pateikiant pasiūlymą buvo žinoma, jog ji privalės užtikrinti savo sąskaita atliekų iš uždaromo sąvartyno išvežimą ir perdavimą priimančiam sąvartynui. Byloje yra duomenys, kad Darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatyta, jog vykdant darbus Kiškėnų sąvartyne, sukauptas perteklinis atliekų kiekis turėjo būti iškastas ir išvežtas į veikiantį Dumpių sąvartyną. Byloje taip pat yra duomenys, kad tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų 2009 m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo organizatorių ir jo dalyvių susirinkimas. Aiškinamojo susirinkimo metu konkurso dalyvių dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad prieš priimdami sprendimą teikti pasiūlymą, pastarieji turi įvertinti aplinkybę, kad perteklines atliekas, kurios liks formuojant uždaromo Kiškėnų sąvartyno kaupą, reikės išvežti į veikiantį Dumpių sąvartyną. Buvo nurodytas ir konkretus numatomas atliekų perteklius, t. y. 55 000 m³. Iš susirinkimo protokolo teismui akivaizdu, jog pirkimo dalyviams buvo nurodyta, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo iš Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną tarifas yra 46,80 Lt už vieną toną atliekų plius PVM. Buvo atkreiptas dėmesys, kad įvertinti perteklinių atliekų kiekį tonomis teks konkurso dalyviui ir paaiškinta, kad į Kiškėnų sąvartyną komunalinės atliekos nebevežamos nuo 2008-05-01. Teismas taip pat turi omenyje aplinkybę, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas statybai ir eksploatacijai R. G. susirinkime pabrėžė svarbą konkurso dalyviams aplankyti darbų vietą bei įvertinti visas išlaidas, riziką bei visas aplinkybes, prieš rengiant ir pateikiant pasiūlymą.

2011-11-29 ginčų nagrinėjimo komisijos posėdyje nagrinėjant ginčą dėl išlaidų susijusių su mišrių komunalinių atliekų pervežimu ir priėmimu iš Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, kompensavimo pagal rangovo 2011-04-27 pretenziją, papildydamas ją ieškovo atstovas tvirtino, kad neaišku ar į mokesčio kainą įeina tik atvežimo ar ir priėmimo į Dumpių sąvartyną įkainis. Taip pat nurodė, kad ieškovams yra neaiškus 2009-06-25 darbų pirkimo aiškinamajame susirinkime duotas atsakymas dalyviams, nes buvo neaiškus paties klausimo kontekstas, būtent ar buvo klausiama apie atliekų viršijančių 55 000 m³, priėmimo kainą ar kita klausimo esmė. Ieškovai teigia, kad vėliau pasirašyta Atliekų tvarkymo sutartis negali įtakoti rangos sutarties ir trukdyti ją aiškinti, akcentuoja, kad nei vienoje iš anksčiau teismų priimtų nutarčių dėl tarp šalių kilusio ginčo nebuvo keltas ir nagrinėtas klausimas dėl to, kad užsakovas turi kompensuoti rangovo patirtas atliekų pervežimo ir pridavimo išlaidas. Teismas daro išvadą, kad minėtas ieškovių argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau jau nuo 2011 metų sprendžiant rangovo nesutarimus su užsakovu ieškovų atstovas tvirtino, kad komunalinių atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyną kaina yra per didelė. Į bylą pateikti teismų sprendimai, nutartys ir kiti dokumentai, apibūdinantys tarp šalių spręstų ginčų apimtį, seką ir esmę suteikia pagrindą spręsti, kad keliamas klausimas nėra naujas, nenagrinėtas ar neatsakytas. Kaip minėta anksčiau, dėl išlaidų susijusių su mišrių komunalinių atliekų pervežimu ir priėmimu iš Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, kompensavimo buvo aiškintasi dar 2011-11-29 ginčų nagrinėjimo komisijos posėdyje ir vėliau nagrinėtose bylose pagal ieškovo ieškinius ir prašymus.

Iš 2013-03-26 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, jog ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 12 d. sudarytą Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, paimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 200 000 Lt. Ieškovas tuomet nurodė, jog 2009 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 09-153 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Rangos sutarties dalykas apėmė aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato iš atliekų kaupo surinkimo, filtrato surinkimo šulinių įrengimo, atliekų kaupo uždengimo, sąvartyno dujų nukenksminimo, infrastruktūros, monitoringo ir grunto ištyrimo darbų atlikimą iš ieškovo pusės. Atliekant vieną iš pagal Rangos sutartį numatytų darbų - sąvartyno kaupo formavimą - iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno buvo būtina iškasti ir 20 km atstumu į veikiantį Dumpių sąvartyną išvežti 55 000 m³ atliekų. Vykdant rangos sutartį šalys 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartį Nr. 10-26, kurioje buvo nustatyta, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimas į Dumpių sąvartyną yra įkainotas 46,80 Lt plius 21 % PVM, iš viso 56,63 Lt. Jau tuomet tarp šalių kilo ginčas, kam - ieškovui ar atsakovui, turi tekti 50 017,43 tonų atliekų priėmimo į Dumpių sąvartyną išlaidos. Ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ kreipėsi į teismą, jog būtų apginta ir užtikrinta jo teisė į teisingo atlygio už pagal Rangos sutartį atliktus darbus gavimą, todėl prašė pripažinti negaliojančia tarp šalių 2010 m. balandžio 12 d. sudarytą Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartį Nr. 10-26 (t. y. Atliekų tvarkymo sutartį), kaip sudarytą ieškovui iš esmės suklydus dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (CK 1.90 str.). Paaiškino, kad atsakovas žodžiu pažadėjo sumokėtus pinigus ieškovui kompensuoti. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovas iš anksto dar net nelaimėjus konkurso ir nepasirašius sutarties, žinojo, jog jis turės dalį atliekų iškasti ir išvežti į Dumpių sąvartyną, kadangi ši sąlyga numatyta viešojo pirkimo konkurso bendrųjų sąlygų 2.2 p., todėl šią sutartį sudarė ne suklydimo įtakoje, o vykdydamas Rangos sutartį. Be to, teismas akcentavo, kad nei pirkimo sąlygose, nei sudarytoje ginčijamoje sutartyje nėra numatytos sąlygos, jog išlaidos, susijusios su atliekų vežimu į Dumpių sąvartyną, rangovui bus kompensuotos. Priešingai, ginčijamoje sutartyje šalys numatė, jog ieškovas už šiukšlių priėmimą į Dumpių sąvartyną sumokės 56,63 Lt už vieną toną ne vėliau kaip per 10 dienų, kai gaus atsiskaitymą iš atsakovo. Teismas įvertino, kad ši sutarties nuostata nesuteikia prielaidų kalbėti apie susitarimą dėl kompensavimo, o tik dar kartą įrodo faktinę aplinkybę, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta, kad ieškovas galėtų tinkamai vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Apeliacinis teismas 2014-04-02 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir patvirtino išvadą, kad nėra pagrindo 2010 m. balandžio 12 d. sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Konstatavo, kad Darbų kiekių žiniaraštyje buvo numatyta, jog vykdant darbus Kiškėnų sąvartyne, sukauptas perteklinis atliekų kiekis turėjo būti iškastas ir išvežtas į veikiantį Dumpių sąvartyną. Tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, 2009 m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis susirinkimas, kuriame dalyvaujant ir UAB „Žemaitijos keliai“, buvo patikslinta perteklinių atliekų (55 000 m³) pridavimo į Dumpių sąvartyną kaina, nurodant, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno priėmimo tarifas į Dumpių sąvartyną yra 46,80 Lt be PVM. Susirinkimo metu taip pat buvo nustatyta, jog įvertinti perteklinį atliekų kiekį tonomis teks konkurso dalyviui. Darbai, susiję su atliekų pervežimu iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, kartu įvertinus aiškinamojo susirinkimo metu pateikto atsakymo turinį, turėjo būti įvertinti darbų kainų žiniaraščio 2.1 punkte „Atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu“. Perkančios organizacijos viešojo pirkimo komisijos ieškovo pasiūlymas atlikti visus darbus už 2 296 520,07 Lt be PVM sumą buvo įvertintas su pirkimo darbais, kurie apėmė ir atliekų, esančių Kiškėnų sąvartyne, išvežimo bei, kaip išaiškinta 2009 m. birželio 25 d. aiškinamajame susirinkime, pridavimo į Dumpių sąvartyną, kurį tvarkė atsakovas, darbus. Ieškovui laimėjus konkursą ir siekiant atlikti visus pirkimo darbus, tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimtų iš TIPK leidimų turėtojų tvarkymo sutartis Nr. 10-26, pagal kurią atsakovas įsipareigojo priimti į Dumpių sąvartyną ieškovo atvežtas atliekas iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno, o ieškovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Sutartimi buvo detaliai aptarta, jog ieškovas atsakovui moka už darbą pagal supaprastinto atviro konkurso metu atsakovo pateiktą tarifą – 46,80 Lt už vieną toną atliekų plius PVM. Atsakovui pateikus ieškovui apmokėti sąskaitą faktūrą, ji turėjo būti apmokėta ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų gavus atsiskaitymą iš atsakovo pagal Rangos sutartį. Apeliacinis teismas išdėstytos aplinkybes įvertino kaip rodančias, jog šios dvi sutartys buvo glaudžiai susijusios, jų tinkamas vykdymas buvo abipusiai įtakotas - Atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti Rangos sutartį, šalių teisės ir pareigos taip pat buvo persipynusios, todėl ir aiškinantis dėl ginčo sandorio šalių valios, sutartys bei jas lėmę veiksniai ir aplinkybės vertintinos kartu. Iš ginčo sandoriu sulygtų paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos akivaizdu, kad jį sudarydamos šalys numatė, jog tai bus atlygintinas sandoris. Ieškovo teiginį, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas ir žodinis atsakovo įsipareigojimas kompensuoti atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyno išlaidas, teismas atmetė. Nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.7.4. punktai aiškiai nustatė tiekėjui pareigą priduoti iškastas atliekas priimančiam sąvartynui, todėl šios nuostatos paneigia UAB „Žemaitijos keliai“ teiginius, jog Pirkimo sąlygos nustatė tik atliekų iš uždaromo sąvartyno iškasimą ir transportavimą į kitą sąvartyną, bet ne pridavimo darbus. Be to, kartu aiškinant Techninės specifikacijos 2.3.6. punktą „Atliekų srautai statybos darbų metu“ ir 2009 m. birželio 25 d. susirinkime išdėstytus paaiškinimus, laikytina, jog atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei ieškovo sąskaita. Aptartų aplinkybių pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovei dar prieš pateikiant pasiūlymą buvo žinoma, jog ji privalės užtikrinti savo sąskaita atliekų iš uždaromo sąvartyno išvežimą ir perdavimą priimančiam sąvartynui.

2014-09-09 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 pagal ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos Apeliacinis teismas 2015-01-15 nutartimi 2014-09-09 nutartį paliko nepakeistą. Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-437/2011 Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-26 nutartį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą, konstatavęs, jog ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ neįrodė, kad ginčo sutartis sudaryta suklydus, manius, kad sudaromas neatlygintinas sandoris, atsakovui žodžiu pažadėjus kompensuoti ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną išlaidas. Nurodė, kad tokį teismų vertinimą suponavo ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad dalį sumos ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ iki ginčo atsakovui jau buvo sumokėjęs. Teismas konstatavo, kad nesant į bylą pateiktų objektyvių duomenų, jog Atliekų tvarkymo sutartis, kuri buvo ginčijama norimoje atnaujinti civilinėje byloje, tiesiogiai įtakojo UAB „Šiaulių plentas“ teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo konstatuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų įtaką UAB „Šiaulių plentas“ teisėms ir teisėtiems interesams. Atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl neįtraukto į bylą asmens teisių pažeidimo nebuvo keltas ir apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2013-03-26 sprendimo pagrįstumo, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ex officio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas peržiūrėdamas skundžiamą sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad UAB „Šiaulių plentas“ prašymas yra įtakotas ne siekiu užtikrinti materialiąsias teises ir teisėtus interesu, bet galimai siekti pakartotinio ginčo išsprendimo, pažeidžiant teisinio apibrėžtumo, santykio stabilumo principus.

Taigi, kaip aptarta anksčiau, teismai jau yra įvertinę šalių sudarytų sutarčių sąlygas, įsipareigojimų apimtis ir dėl jų padarę atitinkamas išvadas, kurios patvirtintos anksčiau aptartais ir įsiteisėjusiais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimais. Nustatyta, kad atliekų tvarkymo sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti Rangos sutartį, šalių teisės ir pareigos taip pat buvo persipynusios, todėl aiškinantis dėl ginčo sandorio šalių valios, sutartys bei jas lėmę veiksniai ir aplinkybės buvo vertintinos kartu. Iš ginčo sandoriu sulygtų paslaugų kainų ir apmokėjimo tvarkos akivaizdu, kad jį sudarydamos šalys numatė, jog tai bus atlygintinas sandoris.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal LR CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėję teismo sprendimai turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas ieškovų teiginys, kad ieškovo UAB „Šiaulių plentas“ atžvilgiu nėra prejudicinio fakto.

Teismas daro išvadą, kad ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai ir jį grindžiančios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais naujais įrodymais. Darytina išvada, kad ieškovai pasiūlymą pateikė pilnai išnagrinėję ir įvertinę supaprastinto atviro konkurso „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ sąlygas bei visus Pirkimą sudarančius dokumentus (aiškinamojo susirinkimo protokolą, konkrečiąsias bei bendrąsias sutarties sąlygas, technines specifikacijas, brėžinius bei žiniaraščius). Darytina išvada, kad ieškovai UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Žemaitijos keliai“, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, suprato Pirkimo sąlygas, su jomis susipažino ir sutiko, bei suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų pridavimo į sąvartyną kainą. Anksčiau priimtais teismų sprendimais yra tinkamai ir visapusiškai įvertinti ne tik ieškovų paaiškinimai, įrodymai, bet ir šalis siejusių Rangos bei Atliekų tvarkymo sandorių turinys. Dėl viso anksčiau aptarto ieškovų reikalavimas gauti išlaidų, patirtų dėl komunalinių atliekų pervežimo iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno ir jų perdavimo į veikiantį Dumpių sąvartynui, kompensavimą, t. y. priteisti 820 308,94 Eur skolą, 170 039,82 Eur palūkanas, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 412,20 Eur dydžio išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti. Ši suma pagrįsta rašytiniais įrodymais PVM sąskaita - faktūra ir 2016-01-13 mokėjimo nurodymu (dokumentas C-541), todėl priteistina iš ieškovų, kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti subsidiariai iš ieškovų UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ po 1 706.10 Eur, iš viso 3 412,20 Eur, išlaidų atsakovo patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.