- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-437/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“
- Advokatai
- Zenonas Naus, Žydruolė Glebavičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas civilinėje byloje Nr. 2-829-258/10 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir nuomininko patirtos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Turto valdymo centras“ ir prašė priteisti 471 807,06 Lt nesumokėtą patalpų nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, 49 457,98 Lt delspinigių už 180 dienų (iš viso 521 265,04 Lt) 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalys 2004-08-23 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau - Sutartis), kuria atsakovui išnuomotos negyvenamosios 1207,71 kv. m. ploto patalpos ir įranga, esančios Laisvės al. 46a, Kaune. Sutarties 5.1, 5.4, 7.2 punktais atsakovas įsipareigojo iki einamojo mėnesio 15 dienos mokėti mokestį už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, o šį terminą praleidus - 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir nuo 2008 metų kovo mėnesio mokesčių nemokėjo. 2010-01-07 Sutartis buvo nutraukta. Atsakovas buvo sumokėjęs 30 400 Lt avansą, kuris pagal Sutarties 5.3 punktą užskaitytas kaip nuompinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovas sutiko su 459 388,41 Lt dydžio skola ir delspinigiais. Teigė, kad paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai ir neprotingai dideli, todėl prašė juos mažinti nuo 0,2 iki 0,02 procentų ir priteisti 4 945,80 Lt delspinigių. Teigė, jog šalys nuo 2009 m. liepos mėnesio vedė derybas dėl skolos išdėstymo, nuomos mokesčio bei delspinigių sumažinimo, derybų metu buvo susitarta, kad per 2009 metus paskaičiuotų delspinigių ieškovas atsisako ir atsakovas jų neturi mokėti. Nurodė, jog nuo 2009-12-29 iki 2010-01-07 negalėjo tinkamai naudotis patalpomis dėl atjungtos elektros energijos, todėl už šį laikotarpį neprivalo mokėti nuomos mokesčio. Teigė, jog už 2010 m. sausio mėnesio 7 dienas išrašyta 1 158,94 Lt dydžio sąskaita už vandenį, lyginant su ankstesniais mokėjimais, be to, kai nebuvo naudojamasi patalpomis dėl atjungtos elektros, yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė priteisti 125 326,13 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-03-05 priedu prie Sutarties atsakovui buvo numatyta teisė sunuomoti nuomojamas patalpas, todėl atsakovas sudarė 2009-04-01 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 09/04/01-3 ir nuomojamas patalpas subnuomojo UAB „Metelica Kaunas“, kurio pagrindinė veikla yra naktinio klubo „Metelica“ veikla. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ieškovo prašymu 2009-12-29 nuomojamose patalpose atjungė elektrą, dėl ko subnuomininkas negalėjo vykdyti savo veiklos, privalėjo atšaukti renginius, suplanuotus švenčių išvakarėse. Atsakovas turėjo subnuomininkui atlyginti 125 326,13 Lt dydžio nuostolius, kurių atsiradimą sukėlė ieškovo neteisėti kalti veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovui iš atsakovo priteisė 471 807,06 Lt skolą, 49 457,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas paskyrė atsakovui 1 000 Lt baudą už teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsakovo turtui buvo taikytas areštas, nevykdymą.
Remdamasis byloje esančia 2009-10-14 ieškovo atsakovui siųsta pretenzija, kurioje šis buvo įspėtas, jog vėluojant atsiskaityti yra skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių sumokėjimo. Nurodė, kad šalys sutartyje buvo nustačiusios delspinigių dydį, atsakovas tokio dydžio delspinigius mokėjo, nuomos mokestis nebuvo mokėtas nuo 2008 m. balandžio mėnesio, todėl sprendė, jog sutartinių delspinigių, skaičiuojamų tik už šešis mėnesius, mažinimas pažeistų sutarties laisvės bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
Paminėtoje pretenzijoje atsakovas taip pat buvo įspėtas, jog iki 2009-10-25 nepadengus įsiskolinimo, išnuomotose patalpose bus atjungtas vandens ir elektros energijos tiekimas. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad byloje nėra įrodymų apie atliktą mokėjimą po šio įspėjimo, teismas sprendė, jog atsakovas buvo tinkamai įspėtas dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo. Todėl ieškovui neatsirado pareiga atsakyti dėl to, jog atsakovas nuo 2009-12-29 iki 2010-01-07 negalėjo tinkamai naudotis patalpomis. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal vandens apskaitos rodmenis sąskaita už vandens sunaudojimą buvo išrašyta didesnė nei faktiškai sunaudotas jo kiekis.
Atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojęs ieškovui kiekvieną mėnesį mokėti 23 600 Lt (su PVM) nuomos mokestį, tačiau būdamas ieškovui skolingas, tas pačias patalpas 2009-04-01 sutartimi išnuomojo už 4 000 Lt mokestį per mėnesį. Todėl remdamasis CK 6.253 straipsniu, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, sudarydamas subnuomos sutartį beveik šešis kartus mažesne nuomos kaina, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir sutiko su daroma žala. Atsakovas buvo įspėtas, kad patalpose bus atjungtas vandens ir elektros energijos tiekimas, jeigu nebus padengtas įsiskolinimas, todėl žinojo situacijos pavojingumą ir suvokė savo elgesio pasekmes, tačiau toliau nemokėjo mokesčių. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovo civilinė atsakomybė netaikytina dėl nukentėjusiojo asmens (atsakovo) veiksmų (CK 6.253 str. 5 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo 462 844,64 Lt nuomos mokestį, 4 945,8 Lt delspinigių, patenkinti priešieškinį ir atsakovui priteisti 125 326,13 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudą. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas nepagrįstai nemažino prašomų priteisti delspinigių dydį, kurie yra neprotingai dideli ir sudaro net 73 procentus per metus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys vedė derybas dėl jų sumažinimo, jog atsakovas jau yra sumokėjęs 258 041,87 Lt dydžio delspinigių.
2. Teismas be pagrindo nemažino nuomos mokesčio, mokėtino už 2009 metų gruodžio mėnesį iki 21 316,13 Lt (pagal nuomotų dienų skaičių), taip pat nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už 2010 metų sausio mėnesio 7 dienas, nes atsakovas patalpomis negalėjo naudotis dėl nutraukto elektros energijos tiekimo.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad už 2010 m. sausio mėnesio 7 dienas išrašyta 1 158,94 Lt dydžio sąskaita už vandenį, lyginant su ankstesniais mokėjimais, be to, kai nebuvo naudojamasi patalpomis dėl atjungtos elektros, yra nepagrįsta. Teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą nurodęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal vandens apskaitos rodmenis ši sąskaita buvo išrašyta didesnė nei faktiškai sunaudotas kiekis. Atsakovas neturėjo galimybių patikrinti skaitiklio rodmenų, todėl grąžino ieškovui patiektą sąskaitą ir pareikalavo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieškovas tokių skaičiavimų nepateikė. Pagal suvartoto vandens paskutinio pusmečio kiekių vidurkį, už 7 dienas priteistina suma sudaro 125,45 Lt.
4. Teismas klaidingai sprendė, kad atsakovas nuostolius kildina iš nuomos ir subnuomos kainų skirtumo, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, neanalizavo su tuo susijusių argumentų, nuostolių įrodymų. Atsakovas ieškovui 2009-12-30 pateikė pretenziją ir reikalavo atnaujinti elektros tiekimą, tačiau šis nereagavo, todėl privalo atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Ieškovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, tačiau savo neteisėtais ir neleistinais veiksmais padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Nei teisės aktai, nei Sutartis nenumato galimybės ieškovui pažeistas teises ginti nutraukiant elektros tiekimą, o CK netgi draudžia, tuo labiau per šventinį laikotarpį, kada subnuomotojas gauna didžiąją dalį pajamų. Todėl priešingai nei sprendė teismas, egzistuoja visos sąlygos ieškovo civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai (elektros energijos tiekimo nutraukimas), žala (125 326,13 Lt nuostolių), priežastinis ryšys (negalėjimas naudotis patalpomis be elektros) ir kaltė (preziumuojama, tačiau šiuo atveju ieškovo elgesį būtina vertinti pagal atidaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus kriterijų, be to, duodamas sutikimą subnuomoti patalpas, ieškovas žinojo subnuomotojo vykdomos veiklos pobūdį). Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovas prašė ieškovo leidimo pačiam sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį, tačiau šis atsisakė.
5. Teismas nepagrįstai atsakovui skyrė baudą, nenurodė tokio sprendimo motyvų ir pažeidė CPK 263 straipsnį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime prašo šį skundą atmesti. Teigia, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių beveik du metus, todėl turi mokėti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurių teismas neturėjo pagrindo mažinti. Apelianto argumentai, susiję su neteisėtu elektros tiekimo nutraukimu, nepagrįsti. Nuomos sutartį sieja ir kiti prievoliniai santykiai, susiję su šios Sutarties vykdymu. Atsakovas įsipareigojo mokėti už tiekiamą elektrą, todėl iš Sutarties kylantiems santykiams taikytinos taip pat ir energijos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos, pagal kurią elektros tiekimas gali būti nutrauktas, jeigu už ją nemokama. Atsakovo prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, nes jis, nemokėdamas nuomos mokesčio, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Be to, prašoma priteisti suma yra nepagrįsta leistinais įrodymais, nes teismui pateikti dokumentai yra pasirašyti tarpusavyje susijusių asmenų (akcininkų), siekiant ne sukurti teises ir pareigas, bet pasipelnyti pareiškiant priešieškinį. Be to, sudaryti susitarimai, kurių nevykdymu atsakovas grindė savo nuostolius, yra apsimestiniai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).
Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir patenkindamas ieškinį bei atmesdamas priešinį ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, kad be pagrindo atmesti jo argumentai, jog ieškovo reikalaujami priteisti sutartiniai 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, tai yra 49 457,98 Lt, yra neprotingai dideli ir jie nesumažinti iki 0,02 procentų dydžio, o priteistinų netesybų suma - iki 4 945,80 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant klausimą dėl aiškiai per didelių netesybų yra įtvirtinta nuostata, kad šalių susitarimo laisvės principo reikšmė negali būti absoliutinama. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šį klausimą.
Kaip žinoma, pagal CK 6.70 straipsnį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, o įstatymas šalims nedraudžia susitarti dėl netesybų dydžio. Pagal bylos medžiagą abi nagrinėjamo ginčo šalys – tiek ieškovas UAB „Galinta ir partneriai“, tiek atsakovas UAB „Turto valdymo centras“, yra juridiniai asmenys, užsiimantys verslu, ginčo sutartį dėl 1 207, 71 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių Laisvės al. 46 a, Kaune, bei įrangos nuomos jos sudarė dar 2004-08-23, sutarties sąlygų pakeitimai buvo įforminami rašytiniais susitarimais, kaip tai ir numatyta sutarties 10 punkte bei CK 6.223 straipsnio 1 dalyje, taigi akivaizdu, kad atsakovas buvo susipažinęs su sutarties sąlygomis, su jomis sutiko, jas vykdė eilę metų, žinojo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų esmę, jų neįvykdymo galimas teisines pasekmes, turi patirties ir žinių apie šioje verslo srityje taikomų delspinigių dydį, atsiskaitymų reglamentavimą, o taip pat bendrųjų žinių apie kreditoriaus teises, vėluojančios atsiskaityti sutarties šalies pareigą pačiai aiškintis klausimus, susijusius su atsiskaitymais, tai yra bendradarbiauti su kita sutarties šalimi – kreditoriumi, ir kt. Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad galiojant šiai Sutarčiai vykdė savo pareigas, o teisėmis naudojosi sąžiningai (CK 6.200 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo apeliantą laikyti silpnesniąja šios sutarties šalimi ir kaip nepagrįstus atmeta jo teiginius, kad ieškovas, skaičiuodamas tokius delspinigius, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė bendradarbiavimo principą (CPK 178 str.).
Priešingai, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, kuriuos teismui pateikė abi šalys, siekdamos pagrįsti kiekviena savo nurodomas aplinkybes, būtent atsakovas nevykdė nuomininko pareigų ir piktnaudžiavo savo teisėmis, tai yra įstatyme bei sutartyje nustatyta tvarka nekėlė klausimo dėl sutartų įmokų paskirstymo taisyklių pakeitimo, neginčijo sutarties nuostatų, kurių diskriminaciniu pobūdžiu vėliau gynėsi nuo ieškovo reiškiamų reikalavimų, tuo tarpu naudojosi nuomojamu turtu, pats gavo iš jo pajamas, tame tarpe jį sunuomodamas už beveik šešis kartus mažesne nuomos kaina (t. 2, b. l. 8 - 11), pats su ieškovu atsiskaitinėjo pažeisdamas sutartines nuostatas. Ieškovo pateikti ir atsakovo nenuginčyti duomenys rodo, jog nuo 2008-03-31 atsakovas vėlavo atsiskaityti su nuomotoju, kuris savo pretenzijose nuolatos rėmėsi sutartinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis atsiskaitymo tvarką, tame tarpe dėl mokėtinų 0,2 procento delspinigių, nurodė apie galimai padidėsiančius reikalavimus, jeigu tektų kreiptis į teismą, iš nuomotojo 2008-04-28 rašto ieškovui matyti, jog jis apgailestauja dėl 49 050, 58 Lt įsiskolinimo pagal nuomos sutartį, atsiprašo už nepatogumus, prašo sudaryti galimybę skolos padengimo klausimą išspręsti geranoriškai, suteikti papildomai laiko ją padengti ir įsipareigoja šią skolą sumokėti per 2008 m. gegužės mėn., tačiau 2008-12-16 atsakovo rašte jau 100 000 Lt skolos dalį pasižadama padengti iki 2008-12-31, o kitą dalį – per 2009 m. pusmetį (t. 1, b. l. 93-94, 120-123, 125-126). Tačiau nė viename atsakovo dokumente nėra užfiksuota, jog jis kelia klausimą dėl, jo teigimu, neteisingo sutartinio nuomos mokesčio, netesybų dydžio, tai matyti tik iš ieškovui pasiūlytų 2009-07-01 sutarčių projektų (t. 1, b. l. 145-150). Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymas dėl nuomos mokesčio sumažinimo suformuluotas tik 2009-06-22 prašyme, kuriame kartu pripažįstama skola ir ją siūloma sumokėti tokiu būdu: iki 2009-07-10 – 40 000 Lt, iki 2009-08-10 – 20 000 Lt, o paskesniais mėnesiais po 20 000 Lt iki visiško atsiskaitymo, gi ieškovas, 2009-10-01 raštu atsakydamas į ieškovo 2009-06-16 raštą, konstatavo jau 363 272, 98 Lt skolą, išdėstė savo pasiūlymą ir aiškiai nurodė, jog atsakovo sąlygos jam nepriimtinos (t. 1, b. l. 124, 152). Pažymėtina, kad atsakovas 2009-10-06 pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą, naudojasi Sutarties 8.1.3 punkto nuostata, jog sutartis nutraukiama praėjus 90 dienų po šio pranešimo gavimo, tai yra pasilieka sau teisę dar 3 mėnesius naudotis ieškovo turtu, jį sunuomoti, tačiau net neužsimena apie atsiskaitymą su nuomotoju, tai yra apie susidariusios skolos grąžinimą (t. 1, b. l. 118).
Apelianto atstovas šio teismo posėdyje teisingai nurodė, kad nagrinėjamu klausimu jo paminėtų LAT nutarčių nuostatos leidžia daryti išvadą, jog sutartinės 0,2 procentų ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau priešingai nei teigė apelianto atstovas, būtent šio konkretaus ginčo atvejis, tai yra nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, o taip pat pirmiau šioje nutartyje paminėti duomenys, teisėjų kolegijai duoda pagrindą spręsti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo ir naudodamasi apelianto minima diskrecijos teise, turėjo pagrindą nesiremti apelianto teiginiais, jog jis per visą sutarties galiojimo laikotarpį sumokėjo 258 041, 87 Lt delspinigių, derėjosi su atsakovu bei pagrįstai vylėsi, kad ieškovas skaičiuos ne minimus sutartinius, o jo siūlomus mažesnius delspinigius, ir nevertinti minėtą delspinigių dydį kaip pažeidžiantį sutarties šalių interesų pusiausvyrą, prieštaraujantį gerai moralei, sąžiningai verslo praktikai bei viešajai tvarkai (CK 1.81 str., 6.156 str., CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teisingai sprendė, jog esant ilgą laiką visiškai nedengiamiems iš Sutarties kilusiems kreditoriaus nuostoliams, tik už šešis mėnesius skaičiuojamų sutartinių delspinigių mažinimas, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų civilinių santykių subjektams taikytinų principų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vienoje iš paskutinių savo nutarčių nagrinėjamu klausimu, tai yra 2010 m. lapkričio 23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, nurodė, jog teismas kilusį ginčą dėl netesybų dydžio išnagrinėja vadovaudamasis įstatymu, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Tuo tarpu šios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent atsakovo veiksmai traktuotini kaip pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, kad taip pat atmestini apelianto teiginiai, susiję su teismo sprendimo dalimi priešieškinio klausimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovo įsiskolinimas tęsėsi ilgą laiką, jog ieškovas dėl to reiškė atsakovui pretenzijas, kurių, ieškovo teigimu buvo net 16, jog atsakovas buvo įspėtas, kad jam vėluojant atsiskaityti už nuomojamas patalpas yra skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai, o geranoriškai iki 2009 m. spalio 25 d. skolos nepadengus, išnuomotose patalpose bus atjungtas vandens ir elektros energijos tiekimas, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas po minimo įspėjimo būtų atlikęs bent vieną mokėjimą, - ieškovui neatsirado pareiga atsakyti už išnuomoto daikto trūkumus, tai yra dėl to, jog laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2010-01-07 atsakovas negalėjo naudotis patalpomis dėl išjungto elektros energijos tiekimo. Apeliaciniame skunde atsakovas teisingai nurodo, kad pagal Sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs prieš atsakovą laikinai už mokestį perduoti jam valdyti ir naudotis turtą, tai yra Sutartyje nurodytas negyvenamąsias patalpas ir netrukdyti jomis naudotis, o atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui mokėti nuompinigius, mokesčius už sunaudotą vandenį, elektrą, komunalines paslaugas (Sutarties 2.1, 6.2, 2.3 p.). Tačiau, kaip buvo minėta pirmiau, šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovas ilgą laiką nemokėdamas už ieškovo turtą, kurį valdė ir kuriuo be jokių trukdymų naudojosi (ieškovas neprieštaravo subnuomai), esmingai pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl apeliacinio skundo argumentai, grindžiami CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių, 6.246-6.249 straipsnių, 6. 253 straipsnio 5, 8 dalių, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra nepagrįsti (CPK 185 str.).
Pažymėtina, taip pat tai, kad ieškovas tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko nurodė, jog bendrovės, su kuriomis ieškovė buvo teisiniuose santykiuose ir iš kurių kildinami reikalaujami iš ieškovės priteisti nuostoliai, pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis yra registruotos vienu adresu, o jų visų akcininkai bei buvę ir esami administracijos vadovai yra tie patys asmenys. Tokiu būdu ieškovas teigė, kad ieškovo civilinė atsakomybė yra nepagrįsta ne tik Sutarties ar įstatymo nuostatomis, bet ir faktinėmis aplinkybėmis, nes atsakovo teismui pateikti ir, jo nuomone, priešieškinį pagrindžiantys dokumentai negali būti vertinami, kaip pakankami ir patikimi įrodymai, patvirtinantys nuostolių faktą bei dydį. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius dėl šių jo verslo partnerių susietumo (CPK 178 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovui teismo priteistos nuompinigių skolos skaičiavimu už laikotarpį nuo 2009-12-29 iki 2010-01-07, tai yra nuo to momento, kai šiomis patalpomis jis negalėjo naudotis dėl neteisėtų ieškovo veiksmų iki sutarties nutraukimo (Sutarties 6.2 p., CK 6.487 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyta CK 6.487 straipsnio 1 dalies norma numato, jog nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba to daikto būklė iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šios pasekmės kilo išimtinai dėl aplinkybių, kurių pašalinimas buvo paties atsakovo valioje, o minimų veiksmų ieškovas ėmėsi, siekdamas užkirsti kelią atsakovo savivalei ir dėl to jam atsiradusių ir nuolatos kylančių nuostolių tolesniam didėjimui (ieškovui atsisakius mokėti VST už atsakovo nuomojamos patalpoms tiekiamą elektros energiją, jos tiekimas galėjo būti nutrauktas visiems ieškovo nekilnojamojo turto objektams). Teisėjų kolegija mano, jog įvertinus atsakovo daromo Sutarties pažeidimų tęstinumą, jo elgesį subnuomojant patalpas, visiškai neatsiskaitant su ieškovu ir kt., nėra pagrindo šiuos ieškovo veiksmus vertinti kaip neadekvačius sutarties pažeidimui (CPK 185 str., CK 6.200, 6.64 str.). Kaip ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, negalima leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, byla Nr. 3K-7-378/2005; 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, byla Nr. 3K-3-830/2003; 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., byla Nr. 3K-3-218/2003; 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., byla Nr. 3K-3-866/2002). Šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis todėl šiems procesiniams sprendimams negali būti teikiama CPK 4 straipsnyje nurodyta reikšmė, tačiau šio teismo išvados sutarties šalies sąžiningumo klausimu yra naudingos šioje byloje svarstomais klausimais.
Atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su ieškovo reikalavimo apmokėti 1 158, 94 Lt už sunaudotą vandenį pagal 2010-01-07 PVM sąskaitą faktūrą PPA Nr. 3187, pagrįstumu. Atsakovas teigia, kad ieškovas visiškai nepagrindė, jog nurodytas vandens kiekis buvo sunaudotas, nepateikė skaitiklio rodmenų ir kt. (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga bei ieškovo atstovė paaiškinimais apie AB ,,Kauno vandenys“ pateikiamų sąskaitų už sunaudotą vandenį formavimo bei atsiskaitymo tvarką, sprendžia, jog atsakovo argumentai, grindžiami suvartoto vandens paskutinio pusmečio kiekių vidurkiu, nepaneigia teismo išvados šiuo klausimu (CPK 185 str.).
Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą ir atsižvelgdama į anksčiau paminėtus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, kilusį tarp ieškovo negyvenamųjų patalpų nuomotojo UAB „Galinta ir partneriai“ bei atsakovo buvusio šių patalpų nuomininko UAB „Turto valdymo centras“, tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šio ginčo išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, patenkindamas pareikštą ieškinį bei atmesdamas priešinį ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Kiti apelianto argumentai neduoda pagrindo priešingai išvadai. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kaip minėta, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jam skyrė baudą, nenurodė tokio sprendimo motyvų ir pažeidė CPK 263 straipsnį. Kaip žinoma, pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškimas atmetamas, dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi paminėtos specialiosios CPK normos numato tvarką, kuria privalo būti nagrinėjamas šis klausimas, todėl nepriklausimai nuo to, kad minima bauda yra paskirta teismo sprendimu, nurodyta procesinio sprendimo dalis negali būti šio apeliacinio apskundimo objektu, o apeliacinis skundas dėl baudos paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo neturėjo būti priimamas. Esant tokioms aplinkybėms, kai šis apeliacinio skundo trūkumas paaiškėjo jau nagrinėjant bylą, teisėjų kolegija apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukia (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) (t. 3, b. l. 29).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimu paskirtos baudos panaikinimo.
Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ 1 000 Lt (tūkstantis litų) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.