Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretysis šios bylos asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Žalos dydis nustatytas pagal remonto įmonės PVM sąskaitą ir yra 173,96 EUR. Ieškovas išmokėjo remonto įmonei draudimo išmoką, todėl dabar turi regreso teises į atsakovą. Sąmatoje neišskirtas nusidėvėjimas, nes sąmata skaičiuota neoriginalių dalių kaina, nes nusidėvėjimas skaičiuojamas tik patikimoms originalioms detalėms.

4. Atsakovas atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nes jis yra atsakinga už Vilniaus mieste esančių kelių priežiūrą.

5. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio priežiūrą taikytina jo savininkui pagal CK 6.266 straipsnį be kaltės.

II. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimų santrauka

11. Atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria perdavė trečiajam asmeniui atlikti kelio dangos remonto ir priežiūros darbus, todėl gatvių priežiūra ir remontas yra pavesti atlikti trečiajam asmeniui.

12. Taip pat atsakovas nurodė, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti tikslios įvykio vietos. Dėl nustatytos žalos dydžio atsakovas nesutinka, kadangi nėra pateikta duomenų, jog atlikti darbai, už kuriuos surašyta PVM sąskaita faktūra, yra susiję su ginčo įvykiu. Ieškovas pats sumažino nukentėjusiajam draudimo išmoką, kadangi pastarasis nesilaikė sutarties sąlygų. Todėl nėra aišku ar žala yra susijusi su nurodytu įvykiu, kokia tiksliai buvo patirta žala dėl transporto priemonių apgadinimo, ar apgadintos transporto priemonės apžiūrą atliko atestuotas vertintojas. Todėl laiko, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio.

13. Vairuotojas automobilį vairavo neapdairiai ir neatsargiai, todėl dėl jo paties kaltės atsirado žala, kuri turi būti mažinama priklausomai nuo vairuotojo neatsargumo ir kaltės dydžio.

16. Ieškovo pateiktais įrodymais nėra konstatuota, jog visi apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrėto kelio ir atsakovo ar trečiojo asmens kaltės. Sprendžiant atsakomybės klausimą, įvertintini ir vairuotojo veiksmai, kurie gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, bent iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą.

17. Vairuotojas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam taikytini didesnio atsargumo ir atidumo reikalavimai. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgti į kelio ir oro sąlygas, reljefą, eismo intensyvumą ir pan. Atsiradus kliūčiai vairuotojas privalo sulėtinti arba visiškai sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino ar kelyje nėra kliūties ir dėl to buvo patirta žala, t. y. žala patirta dėl paties vairuotojo didelio neatsargumo, todėl atsakovas ir tretysis asmuo atleistini nuo atsakomybės.

18. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir reikalaujamos žalos.

19. Nėra tinkamai įrodytas žalos dydis, nes nepateikti įrodymai, jog visi sužalojimai atsirado dėl ginčo eismo įvykio, ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti transporto priemonės.

20. Atsakovas nepagrįstai siekia išplėsti trečiojo asmens atsakomybę, nes atsakovas yra atsakingas už kelių priežiūrą pagal teisės aktus, o tretysis asmuo remontuoja tik tas vietas, kurią nurodo atsakovas. Tretysis asmuo darbų savo nuožiūra negali atlikti. Apmokėjimas yra ribojamas atsakovo biudžetu, todėl šalių susitarimu tretysis asmuo darbus atlieka tik atsakovo užsakymu dėl konkretaus darbo atlikimo.

22. Pagal teismų praktiką yra nustatyta, jog valdymo teisė pagal sutartį trečiajam asmeniui perduota nebuvo, todėl atsakingas atsakovas. Atsakomybė trečiajam asmeniui galėtų atsirasti, jei tretysis asmuo būtų netinkamai vykdęs kelių priežiūros sutartį, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodinėja.

23. Avarija įvyko tamsiu paros metu, duobė buvo apsemta vandeniu ir tretysis asmuo nedelsiant po eismo įvykio, dar iki atvykstant policijos pareigūnams suremontavo duobę, todėl pareigūnai negalėjo išmatuoti duobės gylio. Draudėjas nufotografavo darbų eigą.

24. Policijos pareigūnai nustatė, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio ratas. Po eismo įvykio automobilį apžiūrėjo kvalifikuotas ekspertas, kuris nustatė sužalojimus. Atsakovas nenurodo, kurie sužalojimai atsirado ne šio eismo įvykio metu.

25. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės atkartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

26. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

27. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

28. Ginčo autoįvykis įvyko 2018 m. kovo 13 d. A. Kojelavičiaus g. 147, Vilniuje. Šio autoįvykio metu buvo sugadinta viena transporto priemonė – VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba – LITEKO elektroninei bylų sistemai nustojus formuoti bylos lapus, sprendime bylos lapai nenurodomi). Automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadintas Automobilis. Iš fotonuotraukų matyti, jog Automobilio ratui įvažiavus į duobę, buvo apgadintas Automobilio ratas.

29. Atsakovas ir tretysis asmuo atsikirtinėja, jog Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir galėjo išvengti eismo įvykio. Su šiais teiginiais nesutiktina. Iš eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, jog įvykio metu (apie 20 valandą 22 minučių) buvo tamsus paros metas, duobė kelyje buvo pilna vandens, todėl duobės nesimatė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas, važiuodamas Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, negalėjo ir nepastebėjo ant kelio buvusios kliūties – vandeniu apsemtos duobės. Pažymėtina, jog trečiojo asmens darbuotojai nedelsiant po įvykio, dar būnant Automobilio vairuotojui, pradėjo remontuoti gatvę ir užtaisė duobę, t. y. duobė akivaizdžiai kėlė grėsmę eismo dalyviams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėti atsikirtimų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

30. Automobilio vairuotojas buvo apsidraudęs pas ieškovą Transporto priemonių draudimu.

31. Iš remonto darbų sąmatos matyti, jog pažeista buvo priekinio rato geometrija, ratlankis ir stabilizatoriaus traukė. Šie sužalojimai yra akivaizdūs ir būdingi tokio pobūdžio eismo įvykiams. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsikirtinėja, jog negalėjo nustatyti žalos dydžio, nes jiems nebuvo pranešta apie įvykį ir jų atstovas nedalyvavo apžiūrint apgadintą transporto priemonę. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodinėja, kurie konkrečiai sužalojimai nebuvo padaryti per ginčo įvykį, neprašė skirti ekspertizės nustatyti žalos dydį, todėl jo teiginiai, jog ne visi sužalojimai padaryti per ginčo įvykį atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

32. Atlikus remontą buvo pateikta 173,96 EUR sąskaita. Ieškovas už Automobilio remontą sumokėjo 173,96 EUR remontą atlikusiai įmonei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti kitokį žalos dydį, kadangi atsakovas nepateikia jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo būdų, neprašė skirti ekspertizės padarytiems sužalojimams ir jų atkūrimui nustatyti. Atsakovo hipotetiniai pamąstymai nėra pagrindas laikyti faktiškai patirtą žalos dydį nepagrįstu.

33. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta Darbų atlikimo Sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau tekste – Sutartis), kuria tretysis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovas ir tretysis asmuo 2012 m. gegužės 07 d. pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo (toliau tekste – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys sutarė, kad UAB „GRINDA“ nuolat atliks gatvių dangos stebėseną, nedelsiant šalins trūkumus bei, kad UAB „GRINDA“ yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių dangos priežiūros.

34. Atlyginti ieškovui žalą, pasak atsakovo, turi tretysis asmuo UAB „GRINDA“, kuri 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su vėlesniais pakeitimais pagrindu buvo eismo įvykio kelio valdytoja ir prisiėmė atsakomybę už ją. Su tokiu atsakovo vertinimu nesutiktina.

35. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, bei Vilniaus apygardos teismo praktika suformuluota civilinėse bylose Nr. e2A-2653-653/2016, e2A-197-653/2017, e2A-1045-275/2017, Nr. e2A-844-392/2018, Nr. e2A-675-262/2018 ir kitose. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties ir Susitarimo įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „GRINDA“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Susitarimą ir Sutartį atsakovui UAB „GRINDA“ gatvių valdymo teisės neperėjo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

37. Gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri Sutartimi pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „GRINDA“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „GRINDA“ nurodymus dėl Vilniuje esančios ginčo įvykio gatvėje esančios duobės. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „GRINDA“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Todėl Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „GRINDA“ nėra eismo įvykio kelio valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Ta aplinkybė, kad Sutarties nuostatas šalys 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu papildė Sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „GRINDA“, nes naujas 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su Sutarties sąlygomis, todėl UAB „GRINDA“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Be to, pažymėtina, jog Susitarimo 4.2.10 punktas formuluojamas taip: „privalo atlyginti „Užsakovui“ ar tretiesiems asmenims padarytą žalą“, „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos <...> patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“ (pastaba – Užsakovas Susitarime įvardijama Vilniaus miesto savivaldybė), „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ (pastaba – Susitarime Rangovu įvardijama UAB „GRINDA“) už pagal šią „Sutartį“ atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad „Rangovas“ <...> sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Minėtos Sutarties ir Susitarimo nuostatos leidžia teigti, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atlyginusi žalą tretiesiems asmenims, turi teisę nukreipti reikalavimus į UAB „GRINDA“, t. y. Susitarimo nuostata suformuluota ne kaip vienareikšmė valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, bet kaip galima alternatyvi UAB „GRINDA“ atsakomybė trečiajam asmeniui tiesiogiai arba savivaldybei, jei savivaldybė atsakytų prieš tretyjį asmenį pagal teismo sprendimą bet kuriuo pagrindu, įskaitant ir nustatytą CK 6.266 straipsnyje. Taigi byloje nėra duomenų, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų perleidusi valdymo teises į ginčo gatvę trečiajam asmeniui UAB „GRINDA“.

38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

39. CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

40. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šių pagrindų byloje nenustatyta.

41. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio kelio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią vandens apsemtą duobę. Kliuvinys, buvęs ant kelio, nebuvo paženklintas jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.

42. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

43. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad dėl automobilio, apgadinimo padaryta 173,96 EUR žala, patvirtina aukščiau šiame sprendime minėti įrodymai. Ieškovas yra išmokėję draudimo išmoką žalos atlyginimui.

44. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ginčijo transporto priemonės sugadinimus.

45. Minėta, jog pagal bylos duomenis, nukentėjusio asmens ginčo Automobilio sugadinimai atsirado vairuotojui įvažiavus į vandens užlietą duobę, buvusio ginčo gatvėje. Esant užlietai duobei vandeniu, duobės nesimato, nes vizualiai kelio danga atrodo lygi. Vairuotojo kaltės dėl kilusios žalos byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad Automobilio vairuotojas važiavo pažeisdamas kelių eismo taisykles ir byloje nėra duomenų, kad Automobilio vairuotojas galėjo išvengti žalos atsiradimo. Kaip minėta, po įvykio trečiojo asmens darbuotojai nedelsiant sutvarkė duobę, keliančią grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, jog normalus vidutinių gabumų vairuotojas negalėjo pamatyti kliūties, kurios negalėjo tikėtis ir kurios nesimatė, todėl laikytina, jog ir ginčo įvykio Automobilio vairuotojas neturėjo jokių galimybių išvengti žalos atsiradimo arba jį sumažinti. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad sugadinimai galėjo atsirasti kitoje vietoje ar buvo padaryti ne ginčo įvykio metu, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi automobiliui sugadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu.

46. Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei remontą atlikusios bendrovės faktiniais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis faktiškai atlikus remonto darbus, remontą atlikusiai bendrovei pateikus sąskaitą. Duomenų, kad draudikas ar remontą atlikusi bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų arba kad pateikta sąskaita už atliktus remonto darbus neatitinka tikrovės (CPK 178 straipsnis).

47. Taigi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 173,96 EUR žalos atlyginimo.

48. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

49. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Ieškovas sumokėjo 15 EUR žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

51. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).

52. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 173,96 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt tris euro ir 96 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 173,96 EUR (vieno šimto septyniasdešimt trijų euro ir 96 euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.