Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas (nustatytas 35 proc. darbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. liepos 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. gegužės 29 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., kumščiu keturis kartus sudavė savo sugyventinei R. F. į galvą, bendroje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, antrame aukšte, tris kartus spyrė pastarajai į dešinį šoną, į dešinę koją bei į kairę koją, po to, nukentėjusiajai įbėgus į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., kumščiu vieną kartą sudavė jai į pilvą ir šias smurtiniais veiksmais R. F. dėl poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairės ausies srityje, kairio antakio srityje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, smūgių sudavimas į įvairias kūno dalis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas sukels sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, menkavertės dingsties prieš silpnesnį asmenį. A. S. administracine tvarka nebaustas (paskutinį kartą baustas 2008 m. (b. l. 43- 44), jam paskirtos baudos sumokėtos, todėl laikytina, kad jam nebuvo paskirtos adm. nuobaudos). (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl A. S. nėra gavusi (b. l. 49). A. S. niekur nedirba (b. l. 45), jam yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 33). Jis nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, tačiau nuo 2008-10-10 yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 47). A. S. būdamas 2014-07-02 teistas ir tik atlikęs bausmę (b. l. 38- 37, 41- 42, LITEKO duomenys) už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam šeimos nariui- sugyventinei R. F., vėl teisiamas už nežymų sveikatos sutrikdymą padarytą tam pačiam šeimos nariui. Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, išvadų iš ankstesnio teistumo ir jam skirtos bausmės jis nepadarė. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ji jam neatleido.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą nuobaudą- areštą, kurio dydis yra mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį ((15+90)/2). Viešieji darbai ar laisvės apribojimas išvadų dėl praeityje padaryto nusikaltimo nepadariusiam A. S. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o laisvės atėmimas- per griežta bausmės rūšimi).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. S. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į skirtiną bausmę įskaitytinas dviejų parų laikino sulaikymo laikas nuo 2015-05-29 iki 2015-05-31 d. (b. l. 20, 22, BK 66 str.).

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba (b. l. 53), jam nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 33), be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p. (b. l. 56), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokia teisminė praktika nuosekliai formuojama aukštesnių teismų, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-17 nutartis 2K-322/2014, Kauno apygardos teismo 2014-06-19 nutartis Nr. 1A-518-245-2014.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų laikino sulaikymo laiką nuo 2015-05-29 iki 2015-05-31.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo A. S., nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.