- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1-22-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56895-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus ir Jolantos Raščiuvienės,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 7 punktuose numatyto nusikaltimo padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, sunkiai sužalojo šeimos narį, sekančiomis aplinkybėmis:
jis 2015 m. spalio 13 d., apie 22 val., būdamas girtas (2,18 promil. alkoholio), savo namuose - buto esančio (duomenys neskelbtini) rajone, virtuvėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tai yra apipildamas gulinčią ant grindų sutuoktinę S. B. degiu skysčiu - benzinu, ją padegė, padarydamas jai terminį abiejų kojų, nugaros, kairės rankos sričių IIA?-IIB?-III? nudegimą, apimantį 45% kūno paviršiaus ploto, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo sukeldamas dideles fizines kančias, tyčia sunkiai sužalojo šeimos narį.
ĮRODYMAI
Kaltinamasis P. B. teismo posėdyje pareiškė, jog kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškino, kad įvykio dieną būdamas išgėręs, remontavo vandens šildytuvą ir prisireikė pagalbos. Žmona miegojo virtuvėje. Jis bandė ją kelti, tačiau nepavyko. Po to nuėjęs į kambarį žiūrėjo televizorių ir išgirdo triukšmą virtuvėje. Nesuprasdamas kas įvyko, išėjo į laiptinę ir ten pamatė degančią žmoną. Po to vėl nuėjo miegoti, kol pažadino policijos pareigūnai.
Tai, ką buvo sakęs ikiteisminio tyrimo metu, to nebuvo. Jam buvo daromas spaudimas. Jis sakė tai, ką sakė visi - kad jis padegė žmoną. Teigia, jis viso to, kas nurodoma kaltinime, nedarė.
Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę P. B. pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad 2015-10-13 jam buvo negera dėl pagirių, todėl nuo ryto namuose gėrė vienas degtinę. Išgėrė visą butelį, po to dar gėrė iš kito butelio, taip pat degtinę. Gėrė miegamajame, o žmona gėrė atskirai viena virtuvėje, mano, kad ji išgėrė dvi „pūsles“ sidro. Gerdami abu su žmona rūkė cigaretes, visame bute, kur papuola. Cigaretės būna pas žmoną ir kai jis nori rūkyti, jos paprašo. Prisidega rūkydami kiekvienas savo žiebtuvėliais. Begeriant taisė vonioje esantį boilerį, atrodo, kad prašė S. pašviesti prožektoriumi prie boilerio, ji nepašvietė, todėl jis supyko. Matė kaip žmona nuėjo miegoti į virtuvę. Nežino dėl ko ji supyko, jokių barnių nebuvo. Ji pasiėmė pagalvę ir antklodę iš miegamojo, ir nuėjusi į virtuvę atsigulė ant grindų, užsiklojo antklode. Tada galėjo būti apie 22 val. Matė, kad ji guli virtuvėje ant grindų, visa apsiklojusi. Ją žadino, kad jam padėtų, tačiau ji nesikėlė, todėl supykęs pirma apipylė ją su puodeliu, kuriame buvo vanduo. Jai pylė vandens ant galvos. Tačiau ji nereagavo, atrodė, kad ji miega, su juo nekalbėjo. Supyko, kad ji nesikelia, ėjo specialiai pasiimti benziną, kad apipilti žmoną. Galvojo, kad pagąsdins ją benzinu, kad ji pajaus benzino kvapą ir išsigandusi atsikels. Nuėjęs į balkoną, pasiėmė ten buvusį benziną, kurį laikė benzininiam pjūklui užpilti. Pasiėmė plastmasinę „pūslę“ 2 l. talpos, nuo kažkokio limonado. Benzino butelyje buvo koks ketvirtadalis, apie 250 ml. Minties jos padegti neturėjo, o norėjo tik ją pagąsdinti kvapu ir pačiu užpylimu. Kai atėjo į virtuvę, ji gulėjo taip pat, buvo užsiklojusi visa antklode. Ant galvos antklodės nebuvo. Dar prieš užpildamas jai kažką parėkavo, liepė keltis, tačiau jai nesakė, kad užpils benzinu ar ją padegs. Ji nereagavo, todėl atsukęs butelio kamštelį, šliukštelėjo benziną ant jos gulinčios. Antklodės neatklojo. Matė, kad ji gulėjo ant kairio šono. Mano, jai šliukštelėjo kažkur netoli galvos, bet užpylė ant antklodės. Gal jai teko ir ant kojų, nes kojos buvo išlindusios iš po antklodės. Pėdos buvo basos. Iš butelio šliukštelėjo panašiai apie 100 ml. Neatsimena ar liko benzino butelyje, ar užsuko butelį, atrodo butelį padėjo virtuvėje ant krosnies. Užpylęs ją benzinu, jai kažką sakė, sakė kelkis, tačiau ji nesikėlė. Ją žadino, nesakė jai kad padegs. Tada nuėjo į miegamąjį, atsigulė ant lovos su rūbais, žiūrėjo televizorių ir gėrė degtinę. Gal už 5-10 minučių išgirdo S. riksmą ir gulėdamas lovoje pamatė, kad ji deganti lėkė iš virtuvės į laiptinę. Šoko iš lovos ir puolė ją gesinti. Ji jau tuo metu buvo išbėgusi į laiptinę, kur prie buto durų jis griebė plėšti nuo jos degančius rūbus. Matė, kad degė tik kojos. Plėšė nuo kojų timpas. Jai apdraskė tik timpas nuo kojų apačios, nepavyko visų nuplėšti. Nuo kitų kūno dalių rūbų neplėšė, jie nedegė. S. degė nestipriai (t. 2, b.l. 13 - 16). Apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad ant žmonos benzino nepylė, tik davė pauostyti, kad pabustų (t. 2, b.l. 18).
P. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2015-10-21), parodydamas vietą virtuvėje, kur gulėjo žmona, kaip, norėdamas pažadinti, jai pylė ant galvos vandenį, kur ėjo pasiimti benzino ir kur jis buvo laikomas. Taip pat parodė, kaip jis benzinu apšlakstė žmoną ir kur pastatė butelį su likusiu skysčiu (t. 2, b.l. 22-23). Apie užpylimą benzinu jis paaiškino ir teisme svarstant jo suėmimo klausimą (t. 1, b.l. 188).
Motyvuojamoji dalis
Nors P. B. savo kaltę neigia, ją patvirtina liudytojų ir iš dalies nukentėjusiosios parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.
2015-10-14 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis butas. Virtuvėje ant grindų, netoli pečiaus, matyti apdegimo žymė. Prie pečiaus rastas pastatytas 2 litrų talpos plastikinis butelis, kuriame yra 0,5 litro skysčio, turinčio specifinį kvapą (t. 1, b.l. 9-13).
2015-10-19 papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), laiptinės antrame aukšte matyti aprūkusios sienos, tarp pirmo ir antro aukštų matyti juodos spalvos degėsių krūvelė. Buto Nr. x virtuvėje ant linoleumo, šalia šaldytuvo matyti išdegusios žymės. Iš įvykio vietos paimti penki žiebtuvėliai (t. 1, b.l. 14 - 15).
2015-10-22 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas plastmasinis butelis, ant kurio yra etiketė su užrašais „RASA“ su skysčiu, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2015-10-13 adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 20 - 21).
2015-11-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2177(15) (t. 1, b.l. 26 - 27) nurodyta, kad tirti pateiktame plastiko butelyje su etikete „RASA“ (rastame ir paimtame įvykio vietos apžiūros metu 2015-10-13 adresu (duomenys neskelbtini) esantis skystis yra naftos produktas – benzinas, kuris yra ypač degus skystis. Butelyje yra 435 mililitrai benzino.
Nukentėjusioji S. B. teismo posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo žmona, tačiau parodymus duoti sutinka. Ji parodė, kad įvykio dieną kartu su P. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ji atsigulė pamiegoti. Vyrui pradėjus priekaištauti, ji išėjo miegoti į virtuvę. Nešdama patalynę, užkliudė indą su benzinu, kuriame buvo pamerktas šepetėlis, ir juo apsilaistė. Kažkuriuo laiku atsibudusi, sugalvojo parūkyti ir žiebtuvėliu prisidegė cigaretę. Jai užkritus ant šlepetės, užsidegė kojos, o atsistojus, liepsna kilo aukštyn. Ji plėšė nuo savęs drabužius, dėl to nudegė ranka. Ugnį užgesinti padėjo dukra, buvusi kitame kambaryje. Po to ją greitoji išvežė į ligoninę, kur buvo leidžiami vaistai nuo skausmo, dėl ko ji apsvaigusi, galėjo pripasakoti to, ko nebuvo. Tvirtina, kad sutuoktinis P. B. jos tikrai nepadegė ir jo tuo nekaltina, nes dėl įvykio ir dėl pasekmių pati kalta. Tai, kas įvyko yra dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir alkoholio.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusioji S. B. pirmosios apklausos (2015-10-14) metu parodė, kad susipyko su vyru P. B., nuėjusi atsigulė miegamajame, kur atėjo P. B., tada ji nuėjusi į virtuvę atsigulė ant grindų. P. B. atsinešė plastikinį butelį benzino, ją apšlakstė grasindamas, kad padegs, pradėjo spragsėti virš jos žiebtuvėliu, nuo žiežirbos pradėjo degti jos kojos bei drabužiais ugnis ėmė kilti aukštyn. Išbėgo į laiptinę, kur atbėgo jos dukros, kurios ją užgesino (t. 1, b.l 50).
Papildomos apklausos metu 2015-10-15 nukentėjusioji S. B. parodė, kad įvykio dieną gėrė tik šampaną, nebuvo girta. P. B. buvo gana girtas. Jai gulint virtuvėje P. ją visą gulinčią apšlakstė benzinu, apipylė ant grindų, laikydamas rankoje žiebtuvėlį spragtelėjo, sakydamas kad padegs, ir ji užsiliepsnojo (t. 1, b.l. 52 - 54).
S. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodžiusi, kur ir kaip ji gulėjo virtuvėje, kaip atsibudusi užsirūkė, kaip žiebtuvėliu bandė pasišviesti, ir kaip užsidegė jos šlepetė ir drabužiai (t. 1, b.l. 59 - 67).
Liudytoja S. B., kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra, parodė, kad apie 17 val. grįžo namo. Tėvas sėdėdamas ant lovos ir išgėrinėdamas remontavo boilerio detalę - teną. Mama vaikščiojo po virtuvę, kepė duoną. Ji nuėjo į savo kambarį ir užsidėjusi ausinukus klausėsi muzikos. Girdėjo, kad tarp tėvų kilo konfliktas dėl cigaretės. Per durų stiklą pamatė liepsną. Girdėjo rėkiantį tėvą, kuris ėjo į laiptinę ir ten stovėjo išsigandęs. Ten jau buvo nubėgusi mama, kurios drabužiai degė. Ji užpylė vandens ir užgesinusi motiną nuvedė pas seserį į kitoje laiptinėje esantį butą, kur atvažiavo greitoji ir jos kartu išvažiavo į ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad tėvas būdamas miegamajame pareikalavo mamos iš virtuvės atnešti cigaretes, ji iš karto jų nenunešė, tėvas trenkė durimis, matomai buvo užpykęs ant mamos. Po to ji nuėjo miegoti. Prabudusi per kambario durų stiklą pamatė buto koridoriuje liepsną, mama sužviegė. Ji išbėgo į koridorių, jame buvo pilna dūmų, mama išbėgusi į laiptinę nuo savęs plėšė rūbus, matėsi, kad jai degė kelnės, degė iš apačios į viršų. Bėgo vandens į vonią, tėvas tuo metu stovėjo buto koridoriuje, klausė kas atsitiko. Su vandeniu pylė mamai ant nugaros, ant maikutės apačios, nes degė nuo kelnių. Atėjusi į virtuvę matė ant grindų pagalvę ir kaldrą, pamatė, kad kaldra ir pagalvė smilko. Nematė, kad virtuvėje ant grindų būtų prilaistyta skysčio. Benzino kvapo nejuto (t. 1, b.l. 70 - 71, 72 - 74).
Liudytoja A. B., kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra, parodė, kad ji gyvena atskirai. Paties įvykio nematė, bet tą vakarą sesuo parašė žinutę, kad apdegė mama. Ją parsivedė namo pas save. Iškvietė pagalbą ir pasakė, ką tuo metu sužinojo iš sesers ir mamos. Tėvą matė lovoje. Jis visai nesiorientavo, prašė duoti parūkyti. Paaiškino, jog kai tėvai susibardavo, mama eidavo miegoti į virtuvę. Atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėjo butą ir virtuvėje rado butelį su benzinu. Kai atvyko pareigūnai, parodė, kur miega tėvas. Jį pažadinus, tėvas, atsibudęs, klausė, kur mama. Ji liepė jam rengtis.
Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2015-10-14 dieną pas ją buvo atėjusi mama S. B., matėsi, kad ji lengvai apgirtusi. Įvykio vakarą gavo iš S. žinutę, o jai paskambinus, pasakė, kad mama dega. Nubėgo pas juos į butą. Matė, kad mamai buvo nudegusios kojos, buvo be kelnių, apdegusi maikutė. Bute buvo pilna dūmų, laiptinėje taip pat buvo dūmų. Tėvas vaikščiojo po butą, buvo pasimetęs, nieko nesakė. Mamą išvedė į savo butą, iškvietė greitąją. Su mama išvažiavo S., o ji nuėjo pas tėvą į butą po 5-10 minučių, kai sulaukė policijos pareigūnų. Nuėjus tėvas miegojo, po to klausė kur mama, atrodė pasimetęs, nesuprato kas įvyko, matėsi, kad jis buvo neblaivus. Prie jo lovos matė butelį degtinės, kuriame buvo likę mažiau nei stiklinė degtinės. Vėliau atvažiavo pareigūnas, kuris apžiūrėjo butą, rado butelį nuo limonado, tame butelyje ji užuodė benziną. Matė, kad tas butelis buvo miegamajame, prie durų, mėtėsi ant grindų. Kai tėvą išvežė, apžiūrėjo butą, virtuvėje buvo aprūkę šaldytuvo durys, grindys, nejautė benzino kvapo. Laiptinėje matė išmestą antklodę ir pagalvę, jie buvo apdegę (t. 1, b.l. 76-78).
Liudytoja I. S., parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl padegtos nukentėjusiosios. Apklausinėjo P. B., kuris jai pasakė, kad pykosi su žmona, nes ji gulėjo virtuvėje, jis bandė ją pakelti, o ji nesikėlė. Jis pylė vandenį, atsinešė iš balkono pūslę su degiu skysčiu, ar benzinu ar dyzeliu, davė uostyti, kad išsigąstų, po to ją apšlakstė. Turėjo žiebtuvėlį, degė, paskui ji užsidegė. Tą dieną jie pykosi, buvo konfliktas. Jis gailėjosi, kas įvyko, jautė pergyvenimą dėl paties įvykio. Jis savęs tikrai neapkalbėjo, jokių abejonių nebuvo. Po to patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Gynėjas per apklausą jokių pastabų neišsakė, jis visą laiką dalyvavo ir viską matė.
Liudytojas J. B., parodė, kad nukentėjusiąją moterį žino. Jis dirbo operatyvinėse grupėse. Vykdydamas tarnybines pareigas buvo ligoninėje jos apklausti. Apklausos protokolas yra byloje. Ji aiškino, kad susipyko su vyru, ji miegojo virtuvėje ant čiužinio, jis atėjo pas ją, aplaistė benzinu, pradėjo spragsėti žiebtuvėliu sakydamas, kad ją padegs. Žiežirba užkrito ant moters ir ji užsidegė. Moteris išbėgo į koridorių, atbėgo duktė, užmetė audeklu ir ją užgesino. Prieš apklausą kalbėjosi su skyriaus vedėja ir ji pasakė, kad moteris jaučiasi normaliai, jai leidžiami nuskausminamieji, ji gulėjo palatoje viena. Protiškai ji buvo normali, nenusišnekėjo. Po apklausos pasakė, kad jeigu tai, ką sakė, sužinos vyras, jis ją užmuš.
Liudytoja E. R. parodė, kad ji dirba VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Nukentėjusioji buvo atvežta iš priėmimo į reanimacijos skyrių apdegusi. Su ja bendravo, klausė, kaip taip nudegė, o ji sakė, kad geriau vyras būtų primušęs, bet apipylė ir padegė. Ji buvo sąmoninga, nudegusi apatinę kūno dalį: šlaunis, blauzdas. Jai buvo duoti vaistai nuo skausmo, tačiau ji nebuvo labai sunkios būklės, su sąmone, turėjo normalų kraujo spaudimą. Tą naktį, kai ją atvežė, jos nematė. Kalbino jau ryte.
Liudytoja S. A., parodė, jog dirba Panevėžio respublikinėje ligoninėje reanimacijos skyriuje. Nukentėjusioji buvo pristatyta budėjimo metu kaip pacientė su nudegiminiu šoku ir ji ją gydė pirmą parą. Teko su ja asmeniškai bendrauti, nes reikėjo žinoti įvykio laiką ir aplinkybes. Kai yra nudegimas, kyla klausimų dėl medžiagos ir laiko, kada tai įvyko. Visi medicininiai duomenys yra surašyti istorijoje, taip, kaip buvo. Pacientė atvežta dėl nudegimo ir skysčio netekimo, nudegimo plotai ir laipsniai aprašyti traumatologo. Žino, kad ji buvo apipilta degia medžiaga. Taip ji sakė pati, kai to klausė. Buvo sąmoninga, viską vertino adekvačiai. Paaiškino, jog kai žmogus ištiktas šoko, vaistai nuo skausmo sąmonės neaptemdys, jis išliks sąmoningas ir kalbės, bet nuskausminantis efektas bus pasiektas.
Liudytoja E. V., parodė, kad nukentėjusioji matyta ligoninėje, kur ji dirba reanimacijos skyriuje slaugytoja. Nepamena, ar bendravo su paciente. Liudytojai pateikus ligos istoriją, ji nurodė, kad įrašas apie morfijaus suleidimą yra darytas jos. Jį leido nuo skausmo, gydytojo nustatytą dozę. Paaiškino, kad po morfijaus injekcijos žmogus skausmo nejaučia, bet jis būna sąmoningas. Šie vaistai buvo skiedžiami ir leidžiami lėtai.
Liudytojas E. M. parodė, kad vykdydamas tarnybines pareigas buvo nuvykęs į įvykio vietą. (duomenys neskelbtini) miestelyje. Gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jį su porininku pasitiko dukra. Tėvas miegojo, namai buvo sutvarkyti, nukentėjusioji jau buvo išvežta. Jautėsi nestiprus benzino kvapas, virtuvėje ant grindų matėsi degimo žymė. Apžiūrėję, laiptinėje rado kanistrėlį su benzinu. Kaltinamasis sakė, kad jis atsinešė. Kažką aiškino, kad apipylė.
Liudytojas A. T. parodė, kad gavę iškvietimą dėl įvykio (duomenys neskelbtini) miestelyje, nuvyko ten gal per 10-15 min., nes buvo netoliese. Greitoji nuo P. atvažiavo anksčiau. Prie namo pasitiko dukra. Ji pasakė, kad tėvas padegė motiną apipylęs benzinu. Nuėję į butą, rado gulintį lovoje vyriškį, viskas buvo sutvarkyta, tik kažkiek buvo apdegęs linoleumas. Vyriškis buvo išgėręs, bet bendrauti buvo galima. Jį sulaikius, gal 10 minučių jis dar rengėsi, dukra buvo kambaryje.
Liudytojas V. N. parodė, kad 2015-10-13 dirbo operatyvinėje grupėje tyrėju. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus lygtai buvo dukra, kurią apklausė. Ji sakė, kad apdegė motina. Pasakojo, kad pamatė degančią. Įvykio vietoje paėmė plastikinį buteliuką su skysčiu, lygtai benzinu. Jis ten buvo po įvykio praėjus kokioms 2 valandoms. Pati įvykio vieta jau buvo sutvarkyta, viskas buvo švaru, išplauta. Kambaryje nematė jokių apdegusių daiktų, tik prie pečiaus buvo patamsėjusi linoleumo vieta.
Liudytoja J. K. parodė, kad gavę iškvietimą į (duomenys neskelbtini) mstl., kur moteris dega atvira liepsna, nuvyko ten greitosios pagalbos automobiliu. Pasitiko nukentėjusiosios dukra, o paklausus kas nutiko, pasakė, kad tėtis mamą apipylė benzinu ir norėjo padegti. Nukentėjusiajai suteikė pirmąją pagalbą. Ji buvo apdegusi pėdas, blauzdas, šlaunis, taip pat pilvą ir rankas. Sakė, kad labai skauda, ją buvo ištikęs šokas, tačiau buvo sąmoninga. Nuo jos sklido nestiprus alkoholio kvapas.
Specialistas D. S. parodė, kad jis yra valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. inspektorius. Policijoje jam buvo užduotas klausimas, ar galėjo savaime užsidegti gumines šlepetės, tačiau jokios šlepetės jam nebuvo parodytos akivaizdžiai. Jis posėdyje paaiškino, kad dega degaus skysčio garai, ir jeigu jos buvo įmirkusios, jeigu sklistų garai, būtų pliūpsnis, ir jos užsidegtų. Jeigu virtuvėje būtų indelis su degiu skysčiu, teptukas, tai turėtų būti smarvė. Tiek permirkti, kad tik pasišvietus žiebtuvėliu šlepetė užsidegtų, nelabai įtikinama. Jeigu žmogus guli horizontalioje padėtyje, koja ištiesta, tai ugnis kyla į viršų, drabužiais ji neslenka. Bet jeigu atsistoji, tai tada ugnis slenka į viršų. Ugnies pliūpsnis būna toje vietoje, kurioje išsipila degus skystis. Teigia, kad tokia versija, jog pargriovus indelį apsišlakstė šlepetė, kilo gaisras ir nudegė 45 procentai kūno, yra neįtikėtina. Turėjo būti drabužiai daugiau apšlakstyti. Iš karto apsišlaksčius benzinu jie užsidega greitai, nes visi drabužiai yra degūs, ar vilna, ar sintetiniai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 104/2016(05) (t. 1 b.l. 34 - 35) nurodyta, kad:
1. S. B. nustatyta: terminis abiejų kojų, krūtinės, nugaros, kairės rankos sričių IIAo-IIBo-IIIo nudegimas, apimantis 45% kūno paviršiaus ploto. Nustatyti sužalojimai padaryti iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2015-10-13 23.55 val.
2. S. B. nustatyti sužalojimai dėl nudegimų, apimančių 45% kūno paviršiaus ploto, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3. Nustatyti sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo atsirasti ant kūno patekus ir degant degiems skysčiams.
4. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie kitus sužalojimus (išskyrus nudegimus) nėra.
5. S. B. 2015-10-13 23.30 val. gydymo įstaigoje nustatytas 1,27 ‰ girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį.
Ekspertas I. A. patvirtino savo duotas išvadas. Nurodė, jog tiesiogiai nukentėjusiosios neapžiūrėjo, o tyrimas buvo atliekamas remiantis medicininiais dokumentais. Išorinių sužalojimų požymiai buvo aprašyti gydytojo traumatologo V. M.. Tai terminis nudegimas, kurį galėjo sukelti degūs skysčiai – benzinas, galėjo būti sintetiniai drabužiai, kurie itin degūs. Pats kūnas tokiais plotais nedegs be nieko. Nustatyta, kad apdegė 45% nukentėjusiosios kūno ploto, kas pagal taikomą metodiką, nepriklausomai nuo to, kokio laipsnio nudegimas, atitinka sunkų kūno sužalojimo laipsnį. Nudegimas yra sudėtinga būklė, su vėlesniais padariniais, nes po jų gali ištikti komplikacijos. Labiausiai buvo nudegusi apatinė kūno dalis, įskaitant ir nugaros apatinę dalį, pilvo apačia, tarpvietė, visa kairė koja, dešinė koja, išskyrus šlaunies paviršių, kairė plaštaka ir dilbis iki pusės žasto. Visa apžiūra buvo atliekama naktį ir labai greitai, aprašyta pakankamai plačiai. Po nudegimo tas plotas nėra iki galo išryškėjęs, nudegimas centre yra giliausias, eina į pakraščius jau mažiau. Nurodytas 3 laipsnis yra sunkiausias, 2B - ne per pilną odos storį, 2A - tai jau paviršinis, todėl tokie ir buvo nurodyti per brūkšnelį. Sužalojimai yra keliose kūno plokštumose. Mano, kad mažai tikėtina, jog toks nudegimas gali gautis užtiškus degiam skysčiui vienoje vietoje, ar ant pėdos.
2015-12-01 VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. SD-535 nurodyta, kad 2015-10-13 21.57 val. Panevėžio miesto GMP dispečerinėje gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), kvietėjas – dukra, skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas garso įrašas (t. 1, b.l. 134, 135 - 137). Garso įraše užfiksuota, kad pranešama, jog užsidegė S. B. drabužiai, kurie prilipo prie kūno. Ji nudegė ranką, abi kojas, nugarą. Nurodoma, kad nukentėjusioji yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad gaisro nėra, o nukentėjusiąją ji nusivedė pas save į butą (t. 1, b.l. 138 - 142).
2015-10-14 daiktų, dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti S. B. drabužiai – marškinėliai trumpomis rankovėmis, liemenukas, apatinės kelnaitės, chalatas, lovatiesė (1 t. b.l. 147 - 149). Nustatyta, kad tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis priekyje sukarpyti; priekyje ties apačia ir nugaroje ties apačia matyti kiaurymės, panašios į degimo žymes. Liemenukas ir kelnaitės be degimo požymių (1 t. b.l. 150 - 152).
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
P. B. ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3; 6 ir 7 punktus, kurie numato atsakomybę už tai, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai pasikėsino nužudyti savo artimą giminaitį arba šeimos narį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
Teismų praktikoje pripažinta, jog pasikėsinimas (BK 22 straipsnio 1 dalis) padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas nužudyti įmanomas tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y. siekiant kito asmens nužudymo.
Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir to siekia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau nukentėjusysis nemirė, veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Tinkamas įstatyme nustatytų tyčios rūšių pritaikymas leidžia spręsti, ar kaltinamojo P. B. veika atitinka pasikėsinimo nužudyti požymius, ar turi būti kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, nes, kaip minėta, pasikėsinimas galimas tik veikiant tiesiogine tyčia. Tad nagrinėjamu atveju, yra svarbu išsiaiškinti vieną iš būtinųjų baudžiamosios atsakomybės sąlygų - kaltinamojo suvokimą, ar jis turėjo išankstinį ketinimą nužudyti savo sutuoktinę, ir to siekė atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus.
Byloje nustatyta ir įrodymais patvirtinama, kad 2015 m. spalio 13 d. vakare, apie 22 val. savo bute apdegė S. B.. Tai patvirtina VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. SD-535 duomenys apie tai, kad 2015-10-13 21:57 val. Panevėžio miesto GMP dispečerinėje buvo gautas kvietimas atvykti į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 134, 135 - 137). Pateiktame garso įraše užfiksuotas pranešimas, jog S. B. nudegė ranką, abi kojas, nugarą. Apie tai pranešė jos dukra (t. 1 b.l. 138 - 142). Liudytoja J. K. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą suteikti medicininės pagalbos ir pasidomėjus nukentėjusiosios dukros apie įvykį, ši pasakė, kad tėtis pakvailiojo - mamą apipylė benzinu ir norėjo padegti. Nukentėjusioji buvo apdegusi pėdas, blauzdas, šlaunis, taip pat pilvą ir rankas. Suteikus pirmąją pagalbą, ji buvo išvežta į Panevėžio respublikinę ligoninę, kur gydoma toliau. Liudytoja E. R. parodė, kad ryte bendraujant su paciente, ji nurodė, kad ją apipylė ir padegė vyras. Liudytojas J. B. patvirtino, jog atliekant pirminę nukentėjusiosios S. B. apklausą, ji pasakė kad susipyko su vyru ir miegojo virtuvėje ant čiužinio. Atėjęs ją aplaistė benzinu, pradėjo spragsėti žiebtuvėliu sakydamas, kad padegs. Nuo kibirkšties ji užsidegė, išbėgo į koridorių, o atbėgusi duktė užmetė audeklu ir ją užgesino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 104/2016(05) (t. 1 b.l. 34 - 35) nurodyta, kad S. B. konstatuotas terminis abiejų kojų, krūtinės, nugaros, kairės rankos sričių IIAo-IIBo-IIIo nudegimas, apimantis 45% kūno paviršiaus ploto. Sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo atsirasti ant kūno patekus ir degant degiems skysčiams.
Liudytojai E. M. ir A. T. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusiosios dukra, kuri palydėjo į butą ir pasakė, kad tėvas padegė motiną apipylęs benzinu. Bute rado lovoje gulintį vyriškį, kurį pakėlę klausė apie rastą talpą su benzinu. Vyriškis jiems sakė, kad tai jis atsinešė, kažką aiškino, kad apipylė. Pareigūnai apžiūros metu virtuvėje ant grindų, netoli pečiaus ir šaldytuvo, užfiksavo degimo žymę, o prie pečiaus rado pastatytą 2 litrų talpos plastikinį butelį, kuriame, kaip paaiškėjo ištyrus, buvo benzinas.
Kaltinamasis P. B. apklausiamas po įvykio, taip pat ir teisme, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, neneigė benzino užpylimo ant sutuoktinės fakto, paaiškindamas, jog taip elgėsi, turėdamas tikslą ją pažadinti. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad tą vakarą, pasiėmusi patalynę, atsigulė virtuvėje ant grindų, nes susipyko su vyru. Ji gulėjo toje vietoje, kur rasta degimo žymė. Vyras ant jos užpylė benzino dėl to, kad ji nesikėlė. Šie paaiškinimai atitinka įvykio situaciją ir tarpusavyje dera. Juos patvirtina teismo posėdyje apklaustų medicininę pagalbą teikusių asmenų parodymai, kurie šią informaciją sužinojo iš pačios nukentėjusiosios ir įvykio vietoje buvusios jos dukros. Jais netikėti teismas neturi priežasčių. Nors S. B. teismo posėdyje iškėlė versiją, kad ji nešdama patalynę, užkliudė indelį su benzine pamerktu šepetėliu ir jo užtiško ant šlepetės ir drabužių, šią versiją paneigia teismo posėdyje apklaustų specialisto ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai, kurie nurodė jog yra neįtikėtina, kad pargriovus indelį, apsišlakstė šlepetė, kilo gaisras ir nukentėjusioji nudegė 45 procentus kūno ploto. Be to ir tokių daiktų ar žymių įvykio vietoje nebuvo rasta. Apie juos nukentėjusioji neminėjo parodymų patikrinimo vietoje metu. To neminėjo ir nukentėjusiosios dukra A. B., po įvykio tvarkiusi butą. Policijos pareigūnai taip pat tokių daiktų bute nerado. Todėl šios S. B. nurodytos aplinkybės teismo vertintinos kaip išgalvotos ir neįtikinančios, pateiktos siekiant pagelbėti sutuoktiniui ir sau prisiimant kaltę dėl įvykio ir pasekmių.
Kolegijos nuomone, visi šie baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis S. B. sužalojo ir jai nustatytus sužalojimus padarė būtent jos sutuoktinis P. B.. Ir nors jis tvirtina priešingai, teigdamas, kad ne jo veiksmai lėmė nukentėjusiosios sužalojimą ir jis nesupranta, kaip tai atsitiko, tai vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.
Taigi, aptartos aplinkybės parodo, kad kaltinamasis, nesiekė konkretaus rezultato – atimti sutuoktinei gyvybę, tačiau būdamas neblaivus, užpykęs, kad žmona nereaguoja į jo kvietimą ar reikalavimą ateiti, apipylė ją iš balkono atsineštu benzinu, tikėdamasis, kad ją pakels kvapas, o po to naudojo atvirą ugnį, nuo kurios kilo gaisras ir aprašytos pasekmės. Tiesioginės tyčios aplinkybę šiuo atveju paneigia, tai, kad degus skystis buvo užpiltas ne ant atvirų ir labiausiai pažeidžiamų kūno vietų, kaip antai veido, kaklo, krūtinės, o ant kojų ir apatinės kūno dalies uždengtos drabužiais. Taipogi tiesioginės tyčios neatitinka P. B. elgesys po įvykio – jis degant sutuoktinei nesiėmė jokių papildomų veiksmų atimti gyvybę, be to, sutinkamai su dukrų S. ir A. B. parodymais, tėvas buvo sutrikęs, pasimetęs, išbalęs nesiorientavo. Šios aplinkybės paneigia kaltinamąjį turėjus šį konkretų apibrėžtą tikslą.
Tačiau apipildamas nukentėjusiąją benzinu, t.y. itin lakiu ir degiu skysčiu, P. B., nors ir būdamas apsvaigęs (2,18 promil. alkoholio) (t. 2, b.l. 42; 60), neabejotinai galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais kelia pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, ir nors S. B. gyvybės atimti nenorėjo, tačiau šiuo savo veiksmu, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, jis sunkiai sužalojo savo sutuoktinę. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veikimas kvalifikuojamas pagal atsiradusius padarinius. Kaip jau yra minėta, S. B. buvo kaltinamojo šeimos narė ir ji buvo sužalota itin žiauriu bei visuotinai pavojingu būdu, t.y. sukeliant gaisrą daugiabučiame name esančioje patalpoje - bute, kuriame buvo ir daugiau asmenų, nukentėjusiajai sukeldamas didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes kančias dėl vėlesnių padarinių, kuriems pašalinti ar sumažinti reikėjo daugelio medikų pastangų ir didelių lėšų, ką patvirtina pateiktas ieškinys ir jame atlikti paskaičiavimai.
Todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamajam P. B. inkriminuota veika yra perkvalifikuotina iš BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir 7 p. į BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir 7 p., ir pripažintina visiškai įrodyta.
Skiriant bausmę P. B. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,18 promil. alkoholio) (t. 2, b.l. 42; 60), kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). P. B. pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Jis anksčiau nebuvo teistas. (duomenys neskelbtini) seniūno išduotoje charakteristikoje (t. 2, b.l. 56) nurodoma, kad P. B. nuo 2015-08-15 iki 2015-09-09 darbo biržos siuntimu dirbo viešuosius darbus, buvo darbštus, pareigingas, stropus. Dabartiniu metu registruojasi darbo biržoje. Apie 20 metų P. B. ir jo sutuoktinė pastoviai nedirbo ir jų šeimos pajamas sudarė socialinės pašalpos. Šeimoje vartojami alkoholiniai gėrimai, todėl dažnai kilo ginčai ir muštynės. Kol buvo nepilnamečių vaikų, šeimą lankė ir prižiūrėjo seniūnijos socialinis darbuotojas. P. B. moka atlikti įvairius statybos, santechnikos darbus. Saločių miestelio gyventojai jį charakterizuoja kaip malonų, paslaugų gyventoją. Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (t. 2, b.l. 65). Administracine tvarka baustas 2014 m. už melagingą spec. tarnybų iškvietimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų šiuo metu neturi (t. 2, b.l. 45 - 46). Inkriminuojamą nusikaltimą padarė spontaniškai, jo iš anksto neplanavo, tačiau dėl alkoholio vartojimo ir konstatuotų psichikos ir elgesio sutrikimų jį vartojant (t. 2, b.l. 60), šio nusikaltimo padarymas buvo tik loginis gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir nereiškia. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir 7 p. realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei sankcijos vidurkis.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 20159,27 Eur dydžio ieškinį už nukentėjusiajai S. B. suteiktas medicinines paslaugas po jos sužalojimo. Žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nėra atlyginta (t. 1, b.l. 161 - 162; 165 – 166). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš P. B., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų: a) 2015-10-14 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas 2 litrų talpos plastikinis butelis, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvito 2016-02-23 Nr. 048941 (t. 1, b.l. 30); 2015-10-19 įvykio vietos papildomos apžiūros metu rasti ir paimti 5 vnt. žiebtuvėlių, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvito 2016-02-23 Nr. 048945 (t. 1, b.l. 18) ir nuoplovos nuo P. B. abiejų rankų plaštakų, priduotos saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvito 2016-02-23 Nr. 048942 (t. 2, b.l. 41), sunaikintini.
b) P. B. marškinėliai trumpomis rankovėmis, kelnės ir šlepetės, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvito 2016-02-23 Nr. 048942 (t. 2, b.l. 41), grąžintini P. B. arba jo nurodytam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., kolegija
nusprendžia:
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3; 6 ir 7 punktuose, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo ir į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-10-13 iki 2015-10-22, P. B. būtą sulaikyme ir suėmime.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, pakeisti į suėmimą, ir P. B. suimti teismo posėdžių salėje.
Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš P. B. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 20159,27 Eur (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 27 centus) turtinei žalai už nukentėjusiajai S. B. suteiktas medicinines paslaugas, atlyginti.
Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus:
2015-10-14 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą 2 litrų talpos plastikinį butelį, 2015-10-19 įvykio vietos papildomos apžiūros metu rastus ir paimtus 5 vnt. žiebtuvėlių, ir nuoplovas nuo P. B. abiejų rankų plaštakų, sunaikinti.P. B. marškinėlius trumpomis rankovėmis, kelnes ir šlepetes, grąžinti P. B. arba jo nurodytam asmeniui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.