- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1252-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. E. V., V. V.
- Ieškovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės V. E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-82-454/2016 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams V. E. V., V. V. dėl skolos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 865,62 Eur skolos, 2 238,19 Eur delspinigių, 2 854,71 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais 2008 12 05 pasirašė paskolos sutartį ir jiems paskolino 4 865,62 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2009 06 01. Atsakovai skolos negrąžino, todėl ieškovas, sutartinių delspinigių dydį sumažinęs nuo 1 procento iki 0,25 procento už kiekvieną pradelstą dieną, viso už 184 dienas, kreipėsi į teismą.
Atsakovė V. E. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ją atsakovas V. V., su kuriuo ji gyveno kaip sugyventiniai, apgavo, nes paprašė pasiskolinti pinigų ir įkalbėjo atsakovę pinigus pasiskolinti. Tačiau atsakovas, paėmęs pinigus dingo, ji pati jokių pinigų negavo, o šiuo metu su atsakovu jos nesieja jokie ryšiai, apie jį nieko nežino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. V. ir V. E. V. 4 865,62 Eur skolos, 2 238,19 Eur delspinigių, 2 854,71 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 958,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 02 24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415,82 bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovų po 2,35 Eur iš kiekvieno, už procesinių dokumentų siuntimą.
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2008 12 05 rašytinės paskolos sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovams 16 800 Lt (ekvivalentas 4 865,62 Eur) paskolą, o atsakovai įsipareigojo solidariai skolą grąžinti iki 2009 06 01 ir už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti delspinigius, kurie sudarys vieną procentą nuo negrąžintos skolos sumos. Atsakovė V. E. V. sutarties neginčijo, taip pat neginčijo, kad pinigus pasiskolino kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį su atsakovu V. V., bet skolos negražino ir palūkanų nemokėjo. Atsakovės argumentus, kad ji pati buvusi apgauta atsakovo, tačiau dėl apgaulės niekur nesikreipė, teismas atmetė vertindamas, kad atsakovė turėjo suprasti ir suprato kokioms sąlygomis rašosi paskolos sutartį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė V. E. V. prašo 2016 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimą prašo panaikinti dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo, netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
Priteistų delspinigių 2 238,19 Eur dydis nepagrįstai didelis. Ieškovo apskaičiuoti 0,25 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, toks jų dydis prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, delspinigių dydis turėtų būti 0,02 proc. kas nagrinėjamu atveju sudaro 179,05 Eur (4865,62 Eur x 0,02 proc. x 184 d.).Neteisingai apskaičiuotas palūkanų dydis. Paskolos sutartyje numatytas pirmas skolos grąžinimo terminas 2009 01 01, todėl atsakovas nepagrįstai 11,15 proc. dydžio palūkanas apskaičiavo vadovaudamasis 2008 m. LR banko statistikos departamento duomenimis. Byloje nėra duomenų, kokia palūkanų norma buvo 2009 m. sausio mėn., todėl remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, turi būti mokamos 5 proc., o ne 11,15 proc., dydžio metinės palūkanos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi sutartimi šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, jei skolininkas nevykdo ar netinkami vykdo sutartinę prievolę. Apeliantė nepagrįstai palūkanų dydį mažina iki 5 proc. kadangi paskolos sudarymo dieną 2008 12 05 Lietuvos banko nustatytos palūkanų dydis sudarė 11,15 proc.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliantė skundu neginčija teismo išvadų, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir atsakovų solidarios atsakomybės negrąžinus ieškovui paskolos, tačiau nesutinka su priteistų palūkanų ir delspinigių dydžiais kaip aiškiai ir nepagrįstai per dideliais.
Dėl delspinigių
Byloje nustatyta, kad 2008 12 05 paskolos sutartimi atsakovai iš ieškovo pasiskolino 4865,62 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti taip: iki 2009 01 01 ir nuo 2009 01 01 iki 2009 05 01 kas mėnesį po 231,70 Eur; iki 2009 06 01 – 3 707,13 Eur. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną atsakovai įsipareigojo mokėti 1 proc. delspinigių nuo negrąžintos skolos sumos (b. l. 6). Taigi, šalys sutartyje jos pažeidimo atveju numatė netesybas. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 2238,19 Eur sutartinių delspinigių, kurių dydį apskaičiavo nuo sutartyje numatyto 1 proc. sumažinęs iki 0,25 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, viso už 184 dienas. Apeliantė teigia, kad delspinigių dydis turėtų būti 0,02 proc., kadangi ieškovo apskaičiuoti 0,25 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina teismai atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ir kt.). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į tai, kad pagrindinės skolos suma yra 4 865,62 Eur, sutarties šalys yra fiziniai asmenys, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2238,19 Eur delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Atsižvelgiant į tai, sprendimu priteistų delspinigių dydis pakeistinas sumažinant juos iki 179,05 Eur (4865,62 Eur x 0,02 proc. x 184 d.).
Dėl palūkanų
Ieškovas, remdamasis 2008 12 05 sutarties sudarymo metu buvusia Lietuvos banko 11,115 proc. dydžio metinių palūkanų norma, prašė priteisti 2 854,71 Eur palūkanų CK 6.870 str. 1 d., CK 6.872 str. pagrindu. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Šalių sutartyje nebuvo numatytos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už naudojimąsi paskolintais pinigais. Apeliantė neginčija ieškovo teisės reikalauti palūkanų, tačiau teigia, kad jos turi būti ne 11,15 proc., apskaičiuotos remiantis Lietuvos banke buvusia palūkanų norma sutarties sudarymo metu, o 5 proc., t. y. apskaičiuotos remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Šis argumentas laikytinas pagrįstu. Minėta, šalys nesusitarė dėl palūkanų, todėl nėra pagrindo jų dydį nustatyti pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį. Kadangi dėl palūkanų sutartyje šalys nebuvo sutarusios, todėl taikytinos įstatyminės palūkanos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansa - LTB” v. A. M., bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais atsakovės skundo argumentus, kad teismas neišsamiai išanalizavo paskolos sutarties nuostatas ir todėl nepagrįstai sprendė dėl palūkanų dydžio. Teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir priteistų palūkanų dydis 2 854,71 Eur sumažintinas iki 5 proc. – 1 280,14 Eur palūkanų (CK 6.874 str. 1 d., CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str., CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylos baigties
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista 2238,19 Eur delspinigių, 2854,71 Eur palūkanų dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti sumažinant priteistų delspinigių dydį iki 179,05 Eur , o palūkanų iki 1 280,14 Eur ir perskirstyti bylinėjimo išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nutarus sprendimą pakeisti, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 415,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 298,76 Eur žyminis mokestis, 2,30 Eur ieškinio dokumentų paruošimo ir pristatymo išlaidos, 114,76 Eur kelionės išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų turi būti priteistos, ne solidariai, o lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Bylos duomenimis, atsakovei V. E. V. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, mokama 100 proc. (b. l. 24, 80). Tokiu būdu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytas CPK 88 str. 1 d. ir 6 ir 9 p. (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). Apeliacinėje instancijoje pakeitus teismo sprendimą, lieka patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų (6324,81 Eur), todėl pakeistinas teismo sprendimas priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Viso ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 415,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. 60 proc. šios sumos sudaro 249,50 Eur. CPK 93 str. 1d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimss, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškovui iš atsakovų V. V. ir V.E. V. priteistina po 124,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1,2 d.d.). Pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei, išlaidų, todėl 46,30 Eur, kurie sudaro 40 proc., t.y. atmesta reikalavimų dalis nuo sumos 115,80 Eur, šių išlaidų priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 96 str. 3d.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, priteistinos iš atsakovo V. V., sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 11 07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės patenkino atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus 3 633,71 Eur sumoje, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 109 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už atsakovės apeliacinį skundą ( CPK 96 str. 3 d.). Byloje nėra pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui J. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Virginijos E. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 865,62 Eur (keturių tūkstančių aštuonis šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 62 ct) skolą, 179,05 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų ir 5 ct) delspinigius, 1 280,14 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų ir 14 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6324,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 02 24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui J. V. ( fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. E. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 124,75 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 115,80 Eur antrinės teisinė spagalbos išlaidų ir 109 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už atsakovės apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.