- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-2094-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08947-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 3.1.4.6Kuratorius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. F. 2016 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi išnagrinėjęs V. F. atskirąjį skundą panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas nustatė, kad ieškovė V. F. nenurodė ieškinio faktinio pagrindo ir įrodymų, patvirtinančių jos išdėstytas aplinkybes, taip pat nenurodė, kokia ieškinyje nurodyta žalos suma yra turtinė ir neturtinė. Teismas pažymėjo, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakovė byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas, todėl tai yra ieškinio turinio trūkumas. Ieškovė V. F. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė patikslintą ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį/patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.
Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovei nustatyti trūkumai 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu nepašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų ji patyrė žalą, nepateikė duomenų apie jos kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą dėl atitinkamų veikų tyrimo, nenurodė procesinio sprendimo, kuriuo prokuroras atsisakė nagrinėti jos skundą dėl nusikaltimo padarymo ar priėmė kitokį sprendimą dėl V. F. pareiškimo (pareiškimų) baudžiamojo proceso pradėjimo klausimu ir kt. Be to, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes (išskyrus 2016 m. balandžio 5 d. Generalinės prokuratūros raštas). Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma, ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Teismo vertinimu, iš ieškinio neaišku, kokiam asmeniui yra reiškiami ieškinio reikalavimai, t. y. valstybei ar Ž. R..
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė V. F. nepateikė duomenų, jog kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2015 m. spalio 5 d. elektroninio laiško kopiją prokurorui Ž. R. ir nurodė teismui, jog su Ž. R. buvo susitikusi 2015 m. rugsėjo 29 d. Nurodė, kad teismas gali reikalingus įrodymus išsireikalauti iš Generalinės prokuratūros.
Teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi išaiškino, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas. Pažymėjo, kad jai žalą padarė būtent prokuroras Ž. R.. Pasak ieškovės, šalindama ieškinio trūkumus ji nurodė, kad ieškinys reiškiamas valstybei, atstovaujamai prokuroro Ž. R..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, būtų aiškios, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams šalinti, nurodė, jog ieškovė V. F. nesuformulavo aiškaus ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo, nenurodė, kokia prašoma priteisti žalos suma yra turtinė, kokia neturtinė, nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, netiksliai nurodė atsakovą, taip pat ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose nurodytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės V. F. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateiktu patikslintu ieškiniu, sprendžia, kad ieškovė iš esmės nepašalino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytų ieškinių trūkumų. Nustatyta, kad ieškovė V. F. kaip atskiros ieškinio dalies nenurodė ieškinio dalyko, t. y. kokiam subjektui suformuluotas teisinis reikalavimas. Teismas pažymi, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turi suformuluoti tokį ieškinio reikalavimą, kad jis būtų aiškus ir tikslus, nukreiptas į atsakovą (-us) ir gintų ieškovo teises. Pažymėtina, kad ieškovė V. F. patikslintame ieškinyje prašo priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, koks subjektas: valstybė ar prokuroras R. R. turi atlyginti ieškovei galimai padarytą žalą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė V. F. patikslintame ieškinyje nurodė abstraktų ieškinio faktinį pagrindą, kad prokuroras R. R. netirdamas jos skundų savo neveikimu sukėlė jai neturtinę žalą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas ieškovė V. F. reikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turi procesinę pareigą pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė V. F. turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad ieškovė V. F. patikslintame ieškinyje nepašalino ir kitų Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumo, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškiniui keliamus reikalavimus ir pagrįstai ieškovės V. F. 2016 m. rugpjūčio 1 d. patikslintą ieškinį laikė nepaduodu (CPK 135 straipsnis, 296 straipsnio 2 dalis). Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1882-658/2016 išaiškino, jog V. F. realiai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, Londone ir nagrinėjamuoju atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl ji neturėjo pagrindo vadovautis CPK 30 straipsnio 7 dalimi pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teismui. Taip pat nurodė, kad pagal teismingumo taisykles ieškovė su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi dėl neturtinės žalos atlyginimo galinčių Lietuvos Respubliką atstovauti institucijų buveinės yra Vilniaus mieste.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.