- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1882-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13173-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl bylos teismingumo, pareiškus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ne pagal atsakovo buveinę.
Ieškovė V. F. 2016 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsisakė priimti.
Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, o yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, 30 straipsnio 7 dalimi.
Teismas nurodė, kad tiek Generalinės prokuratūros, tiek Lietuvos Vyriausybės, tiek Teisingumo ministerijos, kurios galėtų atstovauti Lietuvos valstybę procese pagal reiškiamą ieškinį, buveinės yra Vilniaus mieste. Ieškovė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Gyventojų registro duomenimis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Vilniuje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškinys tiek pagal atsakovės buveinės vietą, tiek pagal ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis pažeidžia ieškovės teises, pripažintas Žmogaus teisių konvencijos 1, 6, 8, 13 ir 14 straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), tačiau iš atskirojo skundo turinio aiškiai suprantama, jog ji nesutinka su nutartimi, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį.
Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, teikdama Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nenurodė savo gyvenamosios vietos. Gyventojų registro duomenimis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Ieškovė procesinius dokumentus bylose, taip pat įvairius skundus teikia per EPP sistemą. Pati ieškovė daugelyje jų nurodo, jog ji realiai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, Londone.
Aplinkybes, nurodytas nutarties 10 punkte, patvirtina ir vienas iš naujausių nutarties priėmimo dienai Kauno apygardos teisme elektroniniu paštu gautas ieškovės laiškas, kuriame pateikti duomenys apie ieškovės pareikštą ieškinį prieš Lietuvą dėl pažeistų teisių, bei nurodytas ieškovės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos teisme elektroniniu paštu pateikto dokumento gavimo data – 2016-08-02 ir reg. Nr. E1-29399).
Taigi nagrinėjamuoju atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl ji neturėjo pagrindo vadovautis CPK 30 straipsnio 7 dalimi ir pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teismui.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pagal teismingumo taisykles ieškovė su šiuo ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kadangi dėl neturtinės žalos atlyginimo galinčių Lietuvos Respubliką atstovauti institucijų buveinės yra Vilniaus mieste.
Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad bylą nagrinėjant Vilniaus miesto, o ne Kauno apylinkės teisme, bus pažeistos ieškovės teisės, nes tą patvirtinančių jokių faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ir pats teismas savo iniciatyva tokių aplinkybių nenustatė. Manytina, kad tai nesukels jai ir papildomų nepatogumų ar apsunkinimų kreipiantis į teismą, kadangi, kaip jau minėta, dokumentus teismui ji paduoda per EPP, t. y. tą gali daryti aplamai neišeidama iš savo gyvenamosios vietos.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.