Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, iš dalies darbingas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: 2025 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo mažametei dukrai A. J., vieną kartą delnu bei du kartus diržu su sagtimi per sėdmenis, tokiu būdu sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, V. J. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: 2025 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu su sagtimi savo mažametei dukrai A. J., vieną kartą į kairę ranką bei keturis kartus į kairįjį sėdmenį, tokiu būdu padarydamas kairio dilbio hematomą bei keturias hematomas kairio sėdmens srityje, taip sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 9 d. įtariamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis su buvusia sugyventine D. J. turi mažametę dukrą A. J., Prieš penkerius metus dukros A. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi motina D. J. piktnaudžiavo alkoholiu. Kiek dabar žino, D. J. tvarkosi gyvenimą, nebegeria alkoholio. Parodo, kad bute jis gyvena su dukra A. J. ir tėvais. Tėvams butas ir priklauso. Su A. J. abu gyvena viename kambaryje. A. J. mokosi (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini)dukra A. J. mokėsi gerai, šiais metais labai pasikeitė dukros elgesys ir mokykloje, ir namuose. Stipriai nukrito pažymiai, galimai A. J. liks kartoti (duomenys neskelbtini). Mokytoja nuolat jam skambina dėl A. J. blogo elgesio, dėl to, kad ji neklauso mokytojų, trukdo klasės vaikams, nedirba pamokoje. Mokytoja sakė, kad A. J. klasėje keikiasi, pačią mokytoją išvadino necenzūriniais žodžiais. A. J. elgesys labai stipriai pasikeitė prieš pusantro mėnesio, tačiau nežino, kokios to priežastys ir kas turėjo įtakos jos tokiems veiksmams. Ne kartą su A. J. kalbėjosi. Ji nieko konkretaus jam nepaaiškino, tik sakė, kad keiksmažodžius girdi iš mamos ir sesės, todėl ir pati juos vartoja. A. J. yra registruota (duomenys neskelbtini), pas psichiatrą reguliariai lankosi nuo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokia diagnozė nustatyta dukrai. Prisipažįsta dėl pirmos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2025 kovo mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), su A. J. sukonfliktavo dėl jos nepažangaus elgesio mokykloje. Pradėjus kambaryje su A. J. aiškintis jos tokio elgesio priežastis, ji jo nesiklausė, pradėjo atsikalbinėti, iškeikė jį visokiais negražiais žodžiais. Jis tuo metu buvo neblaivus, todėl nesusivaldė ir sudavė savo mažametei dukrai A. J. vieną kartą delnu per sėdmenis, po to dar du kartus diržu per sėdmenis. Dukrai A. J. dėl to skaudėjo, ji verkė, prašė nemušti. Dėl savo tokių veiksmų jis gailisi. Nesusivaldė, nes buvo neblaivus. Įvykio metu buvo dviese su A. J., daugiau bute nieko nebuvo. Prisipažįsta ir dėl antros nusikalstamos veikos padarymo. 2025 m. balandžio 12 d., panašiai įtarime nurodytu laiku, apie 11:00 val., (duomenys neskelbtini), buvo trise – jis, jo mama ir A. J.. A. J. sukonfliktavo su močiute, tai yra jo mama, dėl raktų. Tada A. J. močiutę išvadino: „(duomenys neskelbtini)“. Jis visa tai girdėjo, labai supyko ir nesusivaldęs, nusprendė už tai ją nubausti. Pagriebė diržą, kuris buvo padėtas koridoriuje spintelėje, ir juo sudavė A. J. į įvairias kūno vietas. Prisimena, kad A. J. buvo atsukusi savo kairę kūno pusę, todėl visi smūgiai diržu ir kliuvo, kaip mato iš pareikšto įtarimo, į kairio dilbio ir į kairio sėdmens sritį. Po suduotų smūgių diržu, A. J. verkė. Supranta, kad jai skaudėjo. Močiutė, išgirdusi A. J. šaukimą ir verksmą, atėjo iš kito kambario ir jam liepė liautis. Daugiau jis A. J. nemušė. Žino, kad negalima naudoti fizinio smurto prieš vaikus, reikia su jais kalbėtis, nuolat aiškinti kas ir kaip, tačiau abu kartus nesusivaldė ir tokiu būdu nusprendė A. J. paauklėti. Jis A. J. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Diržą, kuriuo mušė dukrą, pareigūnai paėmė. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su bet kokia paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Ikiteisminio tyrimo metu mažametė nukentėjusioji A. J. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nežino, dėl ko yra pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ji su tėčiu susipyko. Dienos neatsimena, bet buvo šio mėnesio savaitgalis. Su tėčiu buvo namuose ir ji „biški“ atsišnekinėjo. Tėtis nuėjo pasiimti diržo ir pradėjo su diržo sagtimi ją mušti. Ji parašė mamai žinutę, kad ją mušė. Nufotografavo mėlynes ir jas nusiuntė mamai. Mama iškvietė policiją, greitąją pagalbą ir vaikų teises. Vaikų teisės nusprendė, kad reikia ją nuvežti pas mamą. Tada nuvežė pas mamą ir ji kelias dienas buvo pas mamą. Pas mamą buvo viena namuose ir bijojo. Paskambino tėčiui, tada tėtis paskambino mamos socialinei darbuotojai. Socialinė darbuotoja atvažiavo pas ją, paklausė kaip sekasi. Atvažiavo socialinė darbuotoja L. J. ir išvežė ją pas globėjus. Tėtis ją mušė jos ir tėčio kambaryje. Namuose buvo ir močiutė. Jie susipyko. Diržą paėmė iš senelio spintos. Jis buvo juodas, ilgas ir su sagtimi. Ją pradėjo mušti, ji buvo ant lovos. Jai sudavė iki 8 kartų. Diržu sudavė į kairę ranką virš alkūnės, kairės kojos šlaunį ir kairį šoną. Buvo mėlynės ir kraujosruvos. Mušdamas tėtis nieko nesakė. Ji sakė tėčiui „baik“, jai skaudėjo. Skausmo balai tarp 8-9 balų. Ji papasakojo mamai. Tėtį sustabdė močiutė, kuri patraukė jį nuo jos. Močiutė buvo kambaryje ir matė kaip mušė. Močiutė patraukė ir tėtis nustojo mušti, bet pradėjo pravardžiuoti. Ji nuėjus atsisėdo ant kėdės ir verkė. Susipyko dėl to, kad jis sakė eis į parduotuvę, ji norėjo eiti kartu, todėl užrakino duris ir padėjo raktus. Nedavė jam raktų, jis supyko. Daugiau niekur nesudavė. Diržas juodas, ilgas su sagtimi. Jis pagamintas iš odos. Ją tėtis mušė ir anksčiau. Mušė ir anksčiau, gal prieš gerą mėnesį. Tada tėtis buvo neblaivus, mušė su ranka ir su diržu. Kiek kartų yra mušęs, nepasakys. Anksčiau kai mušė, niekam nesakė. Tėtis jos atsiprašė, savaitgalį skambino. Ji tėčiui atleido. Jie susitaikė. Ateityje norėtų gyventi su tėčiu. Dabar liūdna ir išsigandusi. Ją išgąsdino diržas. Bijo, kad gali ir ateityje su diržu mušti. Šį kartą tėtis buvo blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Bute, be vyro ir jos, dar gyvena jos sūnus V. J. su mažamete dukra A. J.. Anūkė A. J. apsigyveno pas juos prieš šešerius metus, po to, kai jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tai yra jos sūnumi V. J.. A. J. motina D. J. tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu. Anūkė A. J. visada buvo aktyvi. (duomenys neskelbtini)gerai mokėsi, tačiau paskutiniu metu, maždaug prieš pusę metų, labai pasikeitė jos elgesys blogąja prasme. Įtaria, kad A. J. tokiam blogam elgesiui įtakos turėjo tai, kad ji pradėjo bendrauti su savo motina. Tada A. J. pradėjo keiktis, visus vadinti „(duomenys neskelbtini)“, net gėda visus tuos žodžius įvardint. Mokykloje A. J. elgesys buvo toks pat – su niekuo ji nesiskaitė, nieko nebijojo. Beveik kiekvieną dieną dėl A. J. elgesio skambindavo jos mokytoja, kurią A. J. taip pat visaip „koliojo“. Ne kartą mokytoja verkė dėl A. J. elgesio, net sveikata jai dėl to pablogėjo. Klasės tėvai mokyklos direktorei rašė prašymą, kad A. J. būtų pašalinta iš klasės. Dėl A. J. elgesio kentėjo visi klasės vaikai, buvo prasta vedamų pamokų kokybė. Mokyklos direktorė pasiūlė jiems A. J. perkelti į kitą mokyklą, tačiau (duomenys neskelbtini)yra per toli. Dėl A. J. blogo elgesio kreipėsi į psichologą ir psichiatrą, tačiau mergaitės elgesys nepagerėjo. Sutinka ir nori papasakoti apie įvykį, kuomet jos sūnus V. J. smurtavo prieš savo mažametę dukrą A. J.. 2025 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., bute buvo trise: ji, sūnus V. J. ir A. J.. Ji paprašė A. J. atiduoti raktus nuo lauko durų, nes reikėjo įleisti senelį, kuris laukė už durų. A. J. tyčia buvo paslėpusi tuos raktus ir jų jai nedavė. Ji A. J. gražiai prašė atiduoti raktus, tada ši ją išvadino „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad išdurs jai akis. A. J. žinojo, kad jai neseniai buvo padaryta akių operacija. Ji buvo kitame kambaryje, kai sūnus V. J., pasiėmęs diržą su sagtimi, pradėjo mušti A. J.. Ji tai iš karto suprato, išgirdusi triukšmą, A. J. šauksmą ir verkimą. Greitai atėjo į kambarį. A. J. tuo metu gulėjo ant lovos, ji spardėsi, priešinosi tėvui, kuris, kaip suprato, ją mušė. Jis tuo metu stovėjęs šalia jos, buvo užsimojęs diržą. Tada ji subarė dėl to sūnų V. J. ir šis daugiau jos anūkės nemušė. Parodo, kad ji nežino, nes nematė, kiek kartų diržu V. J. sudavė savo dukrai A. J.. Kaip ir sakė, kad jai atėjus į kambarį, V. J. liovėsi ją mušęs. Tik vėliau, maždaug po valandos, A. J. atėjo ir parodė jiems su V. J. ant jos sėdmens, rankos po mušimo likusias mėlynes. Tada abu – V. J. ir A. J., vienas kito atsiprašė, verkė ir susitaikė.

Iš 2025 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G745/2025(02) matyti, kad A. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairės alkūninės duobės projekcijoje, kairiame sėdmenyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, padarytos kietais, bukais daiktais (ar daiktu), kuo galėjo būti ir diržas su sagtimi, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai tiriamosios bei užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be V. J. prisipažinimo jo kaltė, padarius dvi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1, 2025 m. balandžio 13 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1 (b. l. 31-35), 2025 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini)raštu „Dėl charakterizuojančios medžiagos pateikimo“, tarnybiniais pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 3 dalį mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. 2025 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo mažametei dukrai A. J., vieną kartą delnu bei du kartus diržu su sagtimi per sėdmenis, tokiu būdu sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą ir 2025 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu su sagtimi savo mažametei dukrai A. J., vieną kartą į kairę ranką bei keturis kartus į kairįjį sėdmenį, tokiu būdu padarydamas kairio dilbio hematomą bei keturias hematomas kairio sėdmens srityje, taip sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: mažametės nukentėjusios A. J. ir liudytojos J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog V. J. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo mažametei dukrai A. J. fizinį skausmą, todėl V. J. dvi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai A. J. ir jos atstovei pagal įstatymą R. B. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais J. J. mažametei dukrai A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl 2025 m. kovo mėn. veikos yra ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 60 parų arešto bausmę, o už antros nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant – 70 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir V. J. skirtina 90 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, kad už praeityje padarytą nusikalstamą veiką teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, vienas augina mažametę dukrą, tai, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V. J. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis vienas augina mažametę dukrą, yra riboto darbingumo, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir V. J. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: atsiprašyti nukentėjusio asmens, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 1, 10 punktai). Teismo manymu, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamajam netikslinga skirti prokurorės prašomą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis).

V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas su metaline sagtimi, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Purienų g. 48, Šiauliai, sunaikintinas teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2025 m. kovo mėnesio veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2025 m. balandžio 12 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtas bausmes iš dalies sudėti ir V. J. skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1, 10 punktais, V. J. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: atsiprašyti nukentėjusio asmens, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą su metaline sagtimi, kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Purienų g. 48, Šiauliai, sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.