Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A., atstovaujamo globėjo L. A., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. A., P. A., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja pateikto pareiškimo reikalavimams. Taip pat patvirtino, kad L. A. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas neveiksnaus tam tikrose srityse pareiškėjo V. A. globėju ir turto administratoriumi. Nurodė, kad L. A. gyvena su globotiniu (duomenys neskelbtini), globėjo pareigas įgyvendina tinkamai, jokių nusiskundimų dėl jo nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) d. Santuokoje jiems gimė du vaikai : P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pateiktas į bylą testamentas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. sutuoktiniai V. A. ir Z. A. sudarė bendrą testamentą, kuriuo mirties atveju V. A. visą savo turtą paliko savo sutuoktinei Z. A.; mirties atveju Z. A. visą savo turtą paliko savo sutuoktiniui V. A.; testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą lygiomis dalimis po ½ (vieną antrąją) dalį paveldės jų sūnūs L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šis testamentas (duomenys neskelbtini) d. yra patvirtintas Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. R..

Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė Z. A. mirė (duomenys neskelbtini) d.

Iš pateikto Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. L. (duomenys neskelbtini) d. liudijimo matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) d. dėl (duomenys neskelbtini) d. mirusios Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Pateiktas į bylą valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad po palikėjos Z. A. mirties liko jos vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viešame registre nurodyta, kad minėto žemės sklypo įregistravimo pagrindas : (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais įregistravimo pagrindas : (duomenys neskelbtini) d. statinio priėmimo naudoti aktas.

Iš į bylą pateikto įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo sprendimo matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) d. priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. A. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, jam buvo nustatyta globa ir jo globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas sūnus L. A..

(duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėti prie jos mokėjimų išrašai bei (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu jį valdydamas, rūpindamasis ir disponuodamas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Pagal CK penktosios knygos normas sutuoktinis nėra priskiriamas prie kurios nors įpėdinių pagal įstatymą eilės. Sutuoktinių turto paveldėjimui nustatytos specialiosios paveldėjimo taisyklės. Pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusio sutuoktinio turtą ar jo dalį, jei: 1) tai numatyta mirusiojo testamente; 2) jei sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą; 3) jei nėra sudarytas testamentas, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės įpėdiniais, palikėjo vaikais, ar antros eilės įpėdiniais, palikėjo tėvais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Šia tvarka sutuoktinis paveldi ne tik kai nėra atitinkamos eilės įpėdinių, bet ir kai šie nepriima ar atsisako palikimo (CK 5.60 straipsnis), kai iš jų paveldėjimo teisė atimta testamentu (CK 5.19 straipsnio 3 dalis) arba kai jie negali paveldėti kaip asmenys, neturintys teisės paveldėti (CK 5.6 straipsnis).

Teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) d. mirus Z. A., jos palikimą, kurį sudarė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu ir (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas turtas : (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinis pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad Z. A. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina elektroninėje byloje esantys rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, testamentas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Marijampolės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės liudijimas, (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėtais prie jos mokėjimų išrašais, (duomenys neskelbtini) d. uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pažyma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.