Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl A. G. išdavimo Norvegijos Karalystei pagal Norvegijos Karalystės Oslo prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 22 d. išduotą Arešto orderį byloje Nr. 8606399 Borgarting Apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Norvegijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Oslo prokuratūros 2020 m. sausio 22 d. išduotas Arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. G. perdavimo Norvegijos Karalystei Borgarting Apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui.

2. Išduotame Arešto orderyje nurodyta, kad A. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2010 m. vasario 15 d. Borgarting apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gegužės 10 d., dėl 17 nusikalstamų veikų, numatytų Norvegijos 1902 m. baudžiamojo kodekso 192 (1) a), (2) a) straipsnyje, 206 straipsnyje (padėjimas ir kurstymas išžaginime ar lytiniame akte), 267 straipsnyje (padėjimas ir kurstymas padarant kūno sužalojimus sunkinančiomis aplinkybėmis), 268 (1) straipsnyje, 267 straipsnyje (padėjimas ir kurstymas įvykdyti plėšimą), 228 (1) straipsnyje, 232 straipsnyje (vagystė), 257 straipsnyje (užpuolimas sunkinančiomis aplinkybėmis), už tai, kad:

- 2004 m. birželio 20 d. panaudodamas jėgą, padėjo ir kurstė R. M. užsiimti lytiniais santykiais su nukentėjusiu asmeniu panaudojant jėgą;

- 2004 m. birželio 22 d. panaudodamas jėgą, padėjo ir kurstė M. C. užsiimti lytiniais santykiais su nukentėjusiu asmeniu panaudojant jėgą;

- 2004 m. birželio 22 d. padėjo ir kurstė M. C. tuo pačiu būdu, aprašytu anksčiau, užsiimti lytiniais santykiais su nukentėjusiu asmeniu panaudojant jėgą;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais kumščiu smogė nukentėjusiajai suspaustais kumščiais bei sudavė dulkių siurblio velenu ir / arba spyrė jai;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais sudavė kitam nukentėjusiam asmeniui tuo pačiu būdu, aprašytu anksčiau;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais suspaudė nukentėjusiojo asmens pirštus su replėmis ir smogė jai suspaustais kumščiais ir dulkių siurblio velenu, ir / arba sugriebė jos kaklą ir / arba spyrė ir / arba užšoko jai ant galvos;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais, mušdamas ir / arba grasindamas nužudyti ir / arba grasindamas vienu ar keliais peiliais nukentėjusiajam asmeniui, pasisavino apie 30 000 NOK, „Nokia 6610“ mobilų telefoną ir „Sony Ericsson T610“ mobilų telefoną;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais, tokiu pat būdu aprašytu anksčiau, pasisavino apie 20 000 NOK, o taip pat „Siemens“ mobilų telefoną iš nukentėjusiojo asmens;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais ir panaudojant jėgą, atėmė iš nukentėjusiojo asmens žiedą su deimantu, kurio vertė apie 22 000 NOK, auksinę grandinėlę, pakabuką su deimantu, kurio vertė 15 000 NOK, pakabukas, kurio vertė apie 500 NOK, žiedą, kurio vertė apie 700 NOK, banko kortelę ir „Nokia 3310“ mobilų telefoną;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais ir panaudojant jėgą, atėmė iš kito nukentėjusiojo asmens „Versace“ švarką, pakabuką, grandinėlę, auksinį kryželį, keturis žiedus, „Dolce & Gabbana“ laikrodį, sidabrinę grandinėlę, „Pioneer“ namų kino teatro sistemą, aštuonis buteliukus kvepalų, asmeninius paveikslus, vyro mirties liudijimą, keturis telefonus ir apie 1 700 NOK grynais;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais ir panaudojant jėgą, atėmė iš trečiojo nukentėjusio asmens aukso spalvos „Dolce & Gabbana“ laikrodį, „Grundig“ DVD grotuvą, lagaminą, kailinius, vestuvinį žiedą, auksinę apyrankę, „Versace“ juvelyrinį dirbinį, „Nokia 7250i“ mobilų telefoną ir „Nokia“ mobilų telefoną;

- 2004 m. birželio 20 d. paėmė apie 8 000 NOK ir „Nokia 3210“ mobilų telefoną bei „Siemens“ mobilų telefoną iš nukentėjusiojo asmens;

- 2004 m. birželio 20 d. paėmė apie 5 000 NOK, du „Siemens“ mobilius telefonus ir pasą iš kito nukentėjusiojo asmens;

- 2004 m. birželio 20 d. paėmė „Siemens“ mobilų telefoną, „Sony Ericsson“ telefoną ir pasą iš nukentėjusiojo asmens;

- 2004 m. birželio 20 d. paėmė apie 20 000 NOK iš bendrų lėšų, priklausančių trims nukentėjusiems asmenims;

- 2004 m. birželio 20 d. kartu su kitais surišo rankas ir kojas trims nukentėjusiems asmenims su izoliacine juosta ir juos taip paliko;

- 2004 m. birželio 22 d. kartu su kitais surišo rankas ir kojas trims nukentėjusiems asmenims su virve ir / ar diržais ir juos taip paliko.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Priimant nutartį nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, o būtent 2006 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos 3 straipsnio 3 dalies, 4 ir 5 straipsnių, 1970 metų Europos Konvencijos dėl Tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo 11 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio, nuostatomis. Taip pat netinkamai buvo taikytos BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ ir 73 straipsnių nuostatos. Be to, skundžiama nutartis prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

6.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teisme bylos Nr. E1-1428-928/2015 bylos nagrinėjimas užsitęsė apie 1,5 metų, taip dėl proceso dalyvių sąmoningų veiksmų, siekiant išvengti bausmės vykdymo, buvo pažeisti tarptautinėje sutartyje numatyti prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminai. Taip pat apygardos teismui buvo papildomai pateikti duomenys, susiję su nuosprendžio vykdymo senaties skaičiavimu, kurie nebuvo žinomi priimant Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį. Tačiau papildomai pateiktų duomenų apygardos teismas nevertino. Kaip matyti iš ĮKNR išrašo, iš Nyderlandų Karalystės papildomai gautų duomenų, A. G. nepasibaigus senaties terminui 2013 m. gruodžio 6 d. Nyderlandų Karalystėje padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas iš naujo (BK 96 straipsnio 4 dalis). Be to, A. G. vengė atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos nuo 2017 m. balandžio 20 d. yra paskelbusios jo paiešką, todėl jam taikytinas 15 metų nuo jo įsiteisėjimo dienos nuosprendžio vykdymo senaties terminas (pagal BK 96 straipsnį pabaiga – 2025 m. vasario 15 d.). Atsižvelgiant į tai, Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos BK 96 straipsnio nuostatas nėra suėjęs.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Skundas tenkinamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei prokurorės skundu, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakė Lietuvos Respublikos pilietį A. G. perduoti Norvegijos Karalystei pagal Oslo prokuratūros 2020 m. sausio 22 d. išduotą Arešto orderį dėl Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai aiškino ir taikė BK 9¹, 96 straipsnių nuostatas, 2006 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos nuostatas.

10. Analogiškai kaip ir asmenų ekstradicijos pagal tarptautinę sutartį arba asmens perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagal išduotą Europos arešto orderį atveju, taip ir priimant sprendimą dėl asmens perdavimo pagal Susitarimą išduotą Arešto orderį, teismas privalo patikrinti, ar laikytasi Arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas Arešto orderį išdavusiai valstybei, šiuo atveju Norvegijos Karalystei. Asmens perdavimo kitai valstybei sąlygos ir tvarka bei pagrindai, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas prašančiajai valstybei, yra nurodyti ne tik tarptautiniuose teisės aktuose ir susitarimuose, bet ir BK 9, 9¹ straipsniuose, BPK 71, 71¹, 73 straipsniuose.

11. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės turi būti patikrinamos kiekvienu atveju, kai kreipiamasi dėl asmens perdavimo kitai valstybei. Visgi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių iš esmės netikrino, bet remdamasis anksčiau A. G. atžvilgiu priimta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi, tiesiog konstatavo, jog įsiteisėjusia minėta nutartimi jau buvo išspręstas klausimas dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Su tokia apygardos teismo išvada negalima sutikti.

11.1. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis byloje Nr. E1-1428-928/2015 buvo priimta pagal Norvegijos Karalystės teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos prašymą dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija dėl A. G. atžvilgiu Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo į Lietuvos Respubliką kreipėsi vadovaudamasi 1970 metų Europos konvencijos „Dėl tarptautinio baudžiamųjų bylų nuosprendžių pripažinimo“ nuostatomis. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta skunde, Kauno apylinkės teisme byla Nr. E1-1428-928/2015 buvo nagrinėjama kitu teisiniu pagrindu ir dėl kito klausimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai suteikė prejudicinę galią Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarčiai nagrinėjant A. G. perdavimo pagal išduotą Arešto orderį klausimą.

11.2. 1970 metų Europos konvencijos „Dėl tarptautinio baudžiamųjų bylų nuosprendžių pripažinimo“ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo teisė grįžta to prašiusiai valstybei, kai valstybė, kurios buvo prašoma vykdyti nuosprendį, atsisako tai daryti. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakius pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendį dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino, Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija visiškai pagrįstai, siekdama įvykdyti A. G. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pasinaudojo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiu Susitarimu ir išdavė Arešto orderį, pagal kurį A. G. būtų perduotas Norvegijos Karalystei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui.

11.3. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teisme sprendžiant Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą nebuvo žinomi duomenys apie A. G. kitas padarytas nusikalstamas veikas, kurie turi esminės reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimui.

12. Susipažinus su Arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3-35/2020, nenustatyta, jog Norvegijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos išduotame Arešto orderyje būtų esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, Arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Susitarimo 11 straipsnyje Arešto orderio turiniui keliamus esminius reikalavimus. Arešto orderyje pakankamai išsamiai aprašytos A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuotinos nusikalstamos veikos, nuostatos.

13. Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Arešto orderis gali būti išduotas tik už veikas, baustinas pagal išduodančiosios valstybės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių, arba kai paskirta bausmė ar sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas – ne mažiau kaip 4 mėnesiai. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. G. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas A. G., numatyta Susitarimo 3 straipsnio 4 dalyje ir už kurią pagal 1902 m. Norvegijos Karalystės Baudžiamojo kodekso 192 (1) a), (2) a) straipsnį, 206 straipsnį numatyta maksimali iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. G. yra nuteistas, pagal faktines aplinkybes atitinka dvigubo veikos baudžiamumo sąlygą ir yra numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, 180 straipsnio 2 dalyje.

14. Kaip matyti iš Oslo pirmos instancijos teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio, Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio, A. G. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą Norvegijos Karalystėje. Apie Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendį A. G. buvo neabejotinai informuotas, kadangi šį nuosprendį bandė skųsti kasacine tvarka.

15. Byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti A. G. pagal Arešto orderį Norvegijos Karalystei laisvės atėmimo bausmės vykdymui, bet nėra ir imperatyvių bei diskrecinių Arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Susitarimo 4 ir 5 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK normose.

16. Byloje yra kilęs ginčas dėl vieno iš pagrindų, dėl kurių A. G. atžvilgiu išduotas Arešto orderis negalėtų būti vykdomas, o būtent dėl to, ar dėl A. G. atžvilgiu priimto Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.

16.1. Lietuvos Respublikos BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Išduotame Arešto orderyje nurodyta, jog Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gegužės 10 d. Minėtu nuosprendžiu A. G. buvo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nustatyta, kad kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra 5 metai. Taigi, skaičiuojant šį terminą nuo Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas būtų pasibaigęs 2015 m. gegužės 10 d.

16.2. Tačiau BK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką.

16.3. Skirtingai nei Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. E1-1428-928/2015, nagrinėjant klausimą dėl A. G. perdavimo Norvegijos Karalystei pagal Arešto orderį laisvės atėmimo bausmės vykdymui buvo gauta duomenų apie A. G. padarytą nusikalstamą veiką apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino metu. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše nurodyta, kad A. G. 2014 m. balandžio 8 d. buvo nuteistas Nyderlandų Karalystėje, paskiriant 400 Eur dydžio baudą, o jos nesumokėjus – 8 paromis laisvės atėmimo, už 2013 m. gruodžio 6 d. padarytą nusikalstamą veiką. Šią informaciją patvirtina ir iš SIRENE Nyderlandų Karalystės nacionalinio biuro gauti duomenys apie tai, jog A. G. 2014 m. balandžio 8 d. Zelando Vakarų Brabanto (Zeeland West Brabant) teismo nuosprendžiu nuteistas už 2013 m. gruodžio 6 d. Bredoje įvykdytą vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad A. G. Nyderlandų Karalystėje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų teistumus, kurių objektyvumu nėra pagrindo netikėti. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre fiksuojami ir duomenys iš kitų Europos Sąjungos šalių, kuriais keičiamasi per ECRIS (Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema) sistemą. Taigi, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre kaupiami duomenys būtent apie Lietuvos Respublikos piliečiams Europos Sąjungos valstybėse narėse priimtus, įsiteisėjusius ir į nacionalinius nuosprendžių registrus įtrauktus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius. Atsižvelgiant į tai, Borgarting apeliacinio teismo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nutrūko 2013 m. gruodžio 6 d. A. G. padarius nusikalstamą veiką Nyderlandų Karalystėje ir nuo šios datos skaičiuotinas iš naujo ir būtų pasibaigęs 2018 m. gruodžio 6 d.

16.4. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad A. G. vengė atlikti Norvegijos Karalystėje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga sustojo. Dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakė. Kaip jau buvo nurodyta, A. G. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą Norvegijos Karalystėje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, taip pat apkaltinamąjį nuosprendį skundė kasacine tvarka, todėl A. G. neabejotinai buvo žinoma, jog jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią privalo atlikti. Apie jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį A. G. buvo informuotas ir nagrinėjant Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos pareiškimą dėl Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Be to, nuo 2017 m. balandžio 20 d. Norvegijos Karalystėje paskelbta A. G. paieška. Pažymėtina, jog dėl Norvegijos Karalystės paskelbtos paieškos A. G. buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje 2017 m. balandžio 30 d., bet vėliau paleistas 2017 m. gegužės 2 d. Taigi, A. G. žinojo ir apie jo atžvilgiu vykdomą paiešką. Nepaisant to, A. G. savanoriškai neatvyko atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jokiu būdu nesikreipė į kompetentingas Norvegijos Karalystės institucijas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokie A. G. veiksmai, aukštesniojo teismo vertinimu, sustabdė apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eigą.

16.5. Galima sutikti su A. G. gynėju, jog A. G. Lietuvos Respublikoje gyveno įprastą gyvenimą ir nesislapstė, visgi Lietuvos Respublikos BK įtvirtintas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę negali būti tapatinamas išimtinai su asmens slapstymųsi, vengimu atlikti bausmę gali būti pripažinti ir kiti veiksmai (neveikimas), rodantys tikslingą siekį išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų tam, jog A. G. būtų pripažintas sąmoningais veiksmais siekęs išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

16.6. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo senaties terminas šiuo metu nėra pasibaigęs.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta perduoti A. G. Norvegijos Karalystei pagal Arešto orderį Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, bei dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimo priimtinas naujas sprendimas – A. G. perduotinas Norvegijos Karalystei pagal Arešto orderį Borgarting apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį kuria buvo atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Rasos Tunkevičienės pareiškimas dėl A. G. perdavimo Norvegijos Karalystei pagal Arešto orderį, bei perduoti Norvegijos Karalystei Lietuvos Respublikos pilietį A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), pagal Norvegijos Karalystės Oslo prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 22 d. išduotą Arešto orderį byloje Nr. 8606399 Borgarting Apeliacinio teismo 2010 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.