- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-935-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00069-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties pagal ieškovo A. M. ieškinį ir patiksliną ieškinį atsakovei J. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir įpareigojimo teikti ataskaitas bei atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-999-874/2015 nustatytą kartu su atsakove J. M. nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. M., pakeičiant taip pat sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovės J. M. 200 Eur periodinių išmokų G. M. kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą A. M.; panaikinti 2015 m. rugsėjo 30 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą Nr. A-941 „D. G. M. laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo“, kurio pagrindu atsakovės motina J. B. buvo paskirta G. M. laikinąja globėja, ir kurio globos ir gyvenamąją vietą buvo nustatyta kartu su atsakovės motina J. B.; apklausti su psichologo pagalba G. M. dėl vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir priteisti iš atsakovės J. M. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė suteikti jai teisę išsivežti sūnų G. M. nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo A. M. sutikimo ir priteisti iš ieškovo atsakovės J. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tai pat atsakovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje suteikti J. M. teisę išsivežti sūnų G. M. gyventi į užsienį be vaiko tėvo A. M. sutikimo. Nurodė, kad ieškovas pats gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, bet nesutinka, kad atsakovė vaiką išsivežtų gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl ginčo galutinis išsprendimas gali užtrukti. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nenori ir toliau vaiką palikti savo mamos globai, vaikui būtina priprasti prie gyvenimo kitoje šalyje, pradėti lankyti ugdymo įstaigą, kur ugdymo metai prasideda rugsėjo mėnesį, todėl jai reikalingas leidimas išsivežti vaiką į užsienio valstybę be vaiko tėvo – ieškovo sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai ir iki galutinio sprendimo priėmimo byloje suteikė atsakovei J. M. teisę išsivežti nepilnametį sūnų G. M. gyventi į užsienį be vaiko tėvo ieškovo A. M. rašytinio sutikimo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas pats gyvendamas Jungtinėje Karalystėje tame pačiame mieste kaip ir ieškovė, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, bet nesutinka, kad atsakovė vaiką išsivežtų gyventi į Jungtinę Karalystę. Kadangi atsakovės nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Jungtinėje Karalystėje, tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė duomenis, kad vaikui katalikiškoje pradinėje mokykloje Jungtinėje Karalystėje yra pasiūlyta vieta, vaikui būtina priprasti prie gyvenimo kitoje šalyje, pradėti lankyti ugdymo įstaigą, kur ugdymo metai prasideda rugsėjo mėnesį, todėl jai suteikė leidimą išsivežti vaiką į užsienio valstybę be vaiko tėvo – ieškovo sutikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nutartyje nenurodė kokios aplinkybės buvo nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo argumentuodamas jis patenkino atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - iki galutinio sprendimo priėmimo suteikti jai teisę išsivežti nepilnametį sūnų G. M. gyventi į užsienį be vaiko tėvo ieškovo rašytinio sutikimo. Be to, teismas suteikdamas atsakovei teisę išsivežti nepilnametį sūnų G. M. gyventi į užsienį, išskirtinai vadovavosi atsakovės interesais, neatsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
5.2. Atsakovė nei pateikdama teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nei civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašyme nurodomas aplinkybes, t. y. apie jos nuolatinę darbovietę ir gaunamas nuolatines pajamas, apie sudarytas nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir juo labiau nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečiam vaikui yra sudarytos sąlygos nuo rugsėjo mėnesio lankyti ugdymo įstaigą Jungtinėje Karalystėje. Teismas, patenkinęs tokį atsakovės prašymą – be tėvo leidimo leisti išvežti nepilnametį vaiką, grubiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nes atsakovė šiai dienai negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką. Nepilnametis vaikas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, turėtų likti savo įprastinėje aplinkoje, ten kur ir gyveno iki 5 metų amžiaus - Lietuvoje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Ieškovas pats gyvenantis tame pačiame mieste Jungtinėje Karalystėje, kaip ir atsakovė, nedavė rašytinio sutikimo atsakovei, su kuria nustatyta nuolatinė sūnaus gyvenamoji vieta, išsivežti sūnų gyventi į užsienį ir pradėjo kelti sąlygas atsakovei dėl sūnui G. nustatyto teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsisakymo, kurio įsiskolinimas tuo metu siekė apie 4 tūkst. eurų, o tada kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu, reikalaudamas vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
6.2. Po šalių santuokos nutraukimo atsakovė išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Susiradusi darbą ir gyvenamąjį plotą Jungtinėje Karalystėje, planavo atsivežti ir sūnų G., prašė vaiko tėvo A. M., gyvenančio tame pačiame mieste padėti jai auginti vaiką, prižiūrėti jį esant reikalui, bet ieškovas atsisakė, todėl atsakovė paprašė mamos J. B. padėti jai auginti sūnų, susitarė sūnų laikinai palikti su ja Lietuvoje. Šiuo metu šalių sūnui G. jau penki metai, atsakovė turi galimybes pati auginti sūnų Jungtinėje Karalystėje, vaikas turi priprasti prie naujos aplinkos, išmokti kalbą, pradėti lankyti ugdymo įstaigą - Katalikiškąją pradinę mokyklą, kurioje paties ieškovo iniciatyva yra pasiūlyta vieta ir kuri yra netoli tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos. Todėl šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą ir byloje surinktus duomenis, pagrįstai tenkino atsakovės prašymą ir suteikėjai teisę nepilnametį sūnų G. išsivežti į užsienį be ieškovo rašytinio sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) A. M. atskirasis skundas atmestinas.
7. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo suteikta atsakovei teisė išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo ieškovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuota ir pagrįsta (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus.
11. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, įpareigojimo teikti ataskaitas, leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę. Šalys turi nepilnametį vaiką G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje tame pačiame mieste. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A-941, atsižvelgiant į J. M. prašymą, vaikui G. M. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, laikinąja globėja skirta atsakovės motina J. B.. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A-698, atsižvelgiant į J. M. prašymą, vaikui buvo panaikinta laikinoji globa tėvų prašymu. 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsakovė buvo laikinai išsivežusi vaiką iš Lietuvos į savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, sudarė galimybes ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatą dėl vaiko pagrobimo, tačiau 2018 m. liepos 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė duomenis, kad vaikui katalikiškoje pradinėje mokykloje Jungtinėje Karalystėje yra pasiūlyta vieta ir liko tik susitarti dėl ugdymo įstaigos lankymo datos pradžios.
12. Ieškovė byloje prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bylos išnagrinėjimo pabaigos leisti išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be vaiko tėvo, ieškovo sutikimo. Tuo tarpu ieškovas pats gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, bet nesutinka, kad atsakovė vaiką išsivežtų gyventi į Jungtinę Karalystę.
13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl paties vaiko gyvenamosios vietos keitimo.
14. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas atsakovei teisę išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be ieškovo, vaiko tėvo sutikimo, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir institucijos išvadą.
15. Nesutiktina su apelianto skundo motyvais, jog nepilnametis vaikas iki sprendimo byloje priėmimo turi likti jam įprastinėje aplinkoje, t. y. ten, kur jis ir augo iki 5 metų amžiaus - Lietuvos Respublikoje. Šioje situacijoje reikšminga tai, kad abu tėvai, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena toje pačioje užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje ir tame pačiame mieste. Jokių duomenų, kad šalys ketina grįžti gyventi į jų kilmės šalį, byloje nėra ir apie tai nei viena iš šalių nenurodė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Kadangi nepilnametis vaikas sulaikė tokio amžiaus kaip būtina spręsti jo tolimesnio ugdymo klausimą ir abejoms šalims praktiškai dėl to sutariant, jog vaikas lankys Katalikiškąją pradinę mokyklą Jungtinėje Karalystėje, kuriai pradėti lankyti tikėtina yra nustatytas tam tikras vaiko amžius ir mokyklos lankymo pradžios data, ieškovo argumentas, kad vaikas ir toliau iki galutinio sprendimo priėmimo byloje liktų Lietuvoje, yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis vaiko interesams bei nutolinantis paties vaiko teisėtus lūkesčius ir teisę augti aplinkoje bendraujant su abejais tėvais. Byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus atsakovei teisę išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, atsakovė šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisiškai pagrįstą nutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė tokį procesinį sprendimą, kokį galima priimti pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenantiems toje pačioje užsienio valstybėje tėvams dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.