- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-266-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00069-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- Ž. Z., J. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties pagal atsakovės Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Ž. Z., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų klausimų, bei atsakovės Ž. Z. priešieškinį atsakovui J. K., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Ž. Z., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas pakeisti: 1) 2015-10-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-3781-853/2015 dalyje dėl nepilnametės U. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. K.; 2) pakeisti aukščiau minėtą nutartį dalyje dėl nepilnametei U. K., išlaikymo priteisimo ir priteisti kas mėnesį mokamą 200 Eur periodinį išlaikymą U. K., iš atsakovės Ž. Z. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą J. K.; 3) pakeisti 2016-08-26 Mažeikių rajono teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir nustatyti atsakovės Ž. Z. ir nepilnametės U. K. bendravimo tvarką nurodytą ieškinyje; 4) priteisti ieškovo J. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Ž. Z. išvežti nepilnametę dukrą U. K. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.
2. Priešieškiniu atsakovė Ž. Z. prašė: 1) ieškovo J. K. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir kitų klausimų, atmesti; 2) tenkinti Ž. Z., priešieškinį: leisti išvežti nepilnametę U. K. į užsienio valstybę (J. K.) nuolat gyventi kartu su atsakove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be ieškovo – J. K., sutikimo) ir pakeisti 2016-08-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016, dalyje dėl J. K. bendravimo tvarkos su nepilnamete U. K., ir nustatyti, kad J. K., turi teisę bendrauti su U. K. pagal jos priešieškinyje nurodytą tvarką; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki civilinės bylos Nr. e2-5534-853/2018 išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti laikiną atsakovo J. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku - dukra U. K. tvarką ir išduoti leidimą atsakovei Ž. Z. su dukra U. K. išvykti į J. K., t. y. iki kol bus išspręstas teisminis ginčas šioje byloje; 4) priteisti iš ieškovo J. K. atsakovės Ž. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Suteikė leidimą atsakovei Ž. Z. su dukra U. K. išvykti į J. K., iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Nustatė laikiną ieškovo J. K. bendravimo tvarką su nepilnamete U. K. dalyvauti jos auklėjime iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje pagal nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytą grafiką
4. Teismas nustatė, kad U. K. nuo gimimo gyveno su savo motina Ž. Z. ir vaiko atskyrimas nuo motinos pakenktų mergaitės interesams, nes mergaitės ryšys su mama yra artimesnis, kadangi mergaitė nuolat nuo gimimo gyveno su savo mama, o su tėvu bendravo periodiškai pagal nustatytą bendravimo tvarką, tame tarpe su pereinamuoju laikotarpiu. Kadangi atsakovė dirba J. K. ir gauna pajamas, teismas padarė išvadą, jog atsakovei nedavus leidimo išsivežti dukros į užsienį, nukentėtų atsakovės finansiniai interesai. Atsižvelgdamas į U. K. nuomonę, jog ji nori gyventi su mama, bei į tai, kad atsakovė, siekdama geresnio gyvenimo sau ir dukrai, priėmė sprendimą išvykti į Angliją gyventi ir dirbti, kur jos gaunamos pajamos užtikrins geresnes gyvenimo sąlygas ne tik jai, bet ir šalių dukrai, teismas konstatavo, jog leidus atsakovei Ž. Z. laikinai su dukra išvykti į J. K., bus apsaugoti prioritetiniai vaiko interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė neįrodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia nepilnametės dukros interesus ir kad tą teismo nustatytą tvarką būtina skubiai keisti, nelaukiant teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį priėmimo. Atsakovė nei pateikdama teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nei civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašyme nurodomas aplinkybes, t. y. apie jos nuolatinę darbovietę ir gaunamas nuolatines pajamas, apie sudarytas nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, apie nepilnametės U. K. anglų kalbos lygį, bei tai, ar ji geba suprasti mokykloje jai užduodamas užduotis, mokytojo vedamą pamoką, ar anglų kalbos žinių trūkumas nekenkia nuosekliam nepilnamečio vaiko ugdymosi procesui ir žinių kaupimui. Tokiu būdu, Lietuvoje pradėtas U. K. nuoseklus ugdymas, kuris jai sekėsi, išvežus ją į J. K., bus nutrauktas ir taip bus pakenkta vaiko bendram ugdymosi procesui.
5.2. Teismas spręsdamas dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai iškėlė atsakovės interesus aukščiau ieškovo ir nepilnamečio vaiko, nes leisti išsivežti vaiką į užsienio valstybę yra neproporcinga ieškovo interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė jau daugiau negu pusę metų gyvenusi atskirai nuo mamos, o ieškovas nuolatos gyvena Lietuvoje, turi čia būstą ir gauna nuolatines pajamas, bei, į aplinkybę, kad dukra neprieštarauja gyventi su tėčiu, taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje nėra tikslinga.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Ž. Z. prašo ieškovo skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1.Prašymas išduoti teismo leidimą išsivežti dukrą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Priešingai, leidimas išsivežti dukrą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, užtikrintų konfliktinių situacijų sumažėjimą tarp šalių ir užtikrintų abiejų šalių, o svarbiausia dukros teises ir interesus, taip pat faktiškai sumažintų tikimybė patirti neigiamas pasekmes.
6.2. Dukra su atsakove auga nuo gimimo, tarp atsakovės ir dukters yra itin glaudus ir artimas ryšys. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan., t. y. dukros teisės ir teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti. Atsakovė visą laiką suteikė dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis, rūpinosi jos sveikata, gebėjimų lavinimu. Atsakovė išlaiko dukrą, visapusiškai rūpinasi jos poreikiais. J. K. atsakovė yra susiradusi darbą, labai geras gyvenimo sąlygas ir turi galimybę geras sąlygas suteikti savo dukrai U. K. Apie savo sprendimą išvykti su dukra į J. K. atsakovė informavo ieškovą.
6.3. 2016-08-26 Mažeikių rajono apylinkes teismo (civ. b. Nr. e2-758-215/2016) patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka realios gyvenimiškos situacijos, sunkiai įgyvendinama, dėl to šiuo metu ir kyla konfliktinė situacija tarp šalių. Laikina bendravimo tvarka iki kol bus išspręstas ginčas tarp šalių, įneš daugiau aiškumo, stabilumo, konkretumo ir manytina sumažins konfliktines situacijas tarp šalių, o svarbiausiai užtikrins dukros interesus. Laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga dukros ir jos tėvų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) J. K. atskirasis skundas atmestinas.
7. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo suteikta atsakovei teisė išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį be vaiko tėvo ieškovo sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas savo nesutikimą grindžia tuo, kad atsakovė nei pateikdama teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nei civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos prašyme nurodomas aplinkybes, t. y. apie jos nuolatinę darbovietę ir gaunamas nuolatines pajamas, apie sudarytas nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, apie nepilnametės U. K. anglų kalbos lygį, bei tai, ar ji geba suprasti mokykloje jai užduodamas užduotis, mokytojo vedamą pamoką ir pan. Ieškovo nuomone, teismas spręsdamas dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai iškėlė atsakovės interesus aukščiau ieškovo ir nepilnamečio vaiko, nes leisti išsivežti vaiką į užsienio valstybę yra neproporcinga ieškovo interesų atžvilgiu.
10. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuota ir pagrįsta (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus.
11. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką U. K. Tarp ieškovo ir atsakovės vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, leidimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2015 m. spalio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. S2-3781-853/2015) patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nepilnametės U. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jos motina Ž. Z.. Ieškovo J. K. ir jo nepilnametės dukros U. K. bendravimo tvarka yra nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-758-215/2016 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje. Sutarties 3 punkte, J. K. įsipareigojo bendravimo laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2019-09-01 nesivežti dukros U. K. į užsienį nuolat gyventi, tik atostogom arba bendrauti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šalys nebuvo sutariusios, kad vaiko motina Ž. Z. turi gauti vaiko tėvo J. K. leidimą, kad galėtų dukrą išsivežti į užsienį. Priešingai, pats J. K. įsipareigojo nesivežti dukros į užsienį nuolat gyventi, tik atostogom arba bendrauti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šalys sprendė klausimą dėl vaiko išvežimo į užsienį, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, o atsakovė pažeisdama CK 3.174 straipsnio 3 dalį, išvežė dukrą į užsienį negavusi ieškovo sutikimo, tačiau supratusi, jog pasielgė netinkamai, apgailestavo dėl savo poelgio ir dukrą parvežė į Lietuvą. U. K. nuo gimimo gyveno su savo motina Ž. Z., o su tėvu bendravo periodiškai pagal nustatytą bendravimo tvarką, tame tarpe su pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 2018 metų sausio mėnesio atsakovė nuolat gyvena Anglijoje ir gauna pajamas, o jos nepilnamete dukra rūpinasi jos motina (mergaitės močiutė) V. Z., kuri tinkamai įgyvendino laikinos globėjos pareigas savo anūkės atžvilgiu. Dėl tokių aplinkybių neprieštaravo ir ieškovas J. K..
12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl paties vaiko gyvenamosios vietos keitimo.
13. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
15. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas atsakovei teisę išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be ieškovo, vaiko tėvo sutikimo, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir institucijos išvadą.
16. Nesutiktina su apelianto skundo motyvais, jog nepilnametis vaikas iki sprendimo byloje priėmimo turi likti jam įprastinėje aplinkoje, t. y. ten, kur jis ir augo iki 5 metų amžiaus - Lietuvos Respublikoje. Šioje situacijoje reikšminga tai, kad nepilnametis vaikas sulaukė tokio amžiaus kaip būtina spręsti jo tolimesnio ugdymo – mokyklos lankymo klausimą, kuriai pradėti lankyti, J. K. tikėtina yra nustatytas tam tikras (ankstesnis) vaiko amžius, todėl ieškovo argumentas, kad vaikas ir toliau iki galutinio sprendimo priėmimo byloje liktų Lietuvoje, kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko mama ir vaikas nuo pat gimimo augo su mama, yra prieštaraujantis vaiko interesams. Byloje nėra jokių duomenų, kad suteikus atsakovei teisę išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, atsakovė šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisiškai pagrįstą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė tokį procesinį sprendimą, kokį galima priimti pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenantiems tėvams dalyvauti auklėjant vaiką, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.