- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- eI2-4704-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02110-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 22S53055 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą Nr. 760028633 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Departamento 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53055 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2.1. Paaiškina, kad Departamento Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį iki 2023 m. balandžio 30 d. Šio leidimo pagrindu pareiškėjas dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Transeita“ (toliau – ir Įmonė). Šioje Įmonėje pareiškėjas dirba nuo 2019 m. spalio 2 d. Todėl, panaikinus leidimą gyventi pareiškėjas turės būti atleidžiamas iš darbo, neteks pragyvenimo šaltinio, turės išvykti iš šalies ir grįžti į Baltarusiją.
2.2. Akcentuoja, kad pareiškėjas daugiau nebegalės gauti nacionalinės D vizos darbui Lietuvoje, nes dėl šiandienos situacijos pasaulyje Lietuvos konsulatas Baltarusijoje neišduoda vizų Baltarusijos piliečiams. Todėl, jam nepagrįstai yra taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė, nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Pareiškėjas negali atsakyti už veiksmus darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
2.3. Pažymi, kad administracinė nuobauda buvo skirta Įmonės direktoriui A. S. (toliau – ir Direktorius) ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui, todėl leidimas pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas nebus panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Mano, kad Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams, pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra neproporcinga, pareiškėjas neteks darbo ir daugiau negalės dirbti Lietuvoje, kol neišduodamos nacionalinės D vizos.
3. Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjo darbdavio vadovą patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas ginčijamu sprendimu nėra baudžiamas už Įmonės Direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
3.1. Akcentuoja, kad nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks UTPĮ įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.2. Pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka UTPĮ numatytas sąlygas ir pagrindą. Mano, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22S53055 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą Nr. 760028633 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
5. 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Įmonėje, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus.
5.1. 2019 m. balandžio 10 d. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
5.2. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, užsieniečio prašymu, 2021 m. balandžio 14 d. Departamentas išnagrinėjęs prašymą ir pateiktus dokumentus priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują, galiojantį du metus.
5.3. Departamento Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį iki 2023 m. balandžio 30 d.
5.4. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą Įmonės Direktoriui nes jis pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir UTPĮ 57 straipsnio, 62 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas, todėl savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą.
5.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai (toliau – ir Teismas), 2021 m. liepos 28 d. nutarimu Įmonės Direktoriui, už minėtus pažeidimus, administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1115-419/2021, pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį (nelegalus darbas), paskirta administracinė nuobauda – 5 000 eurų bauda. Bauda sumokėta, 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimas įsiteisėjo.
5.6. Departamentas 2022 m. gegužės 4 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Pareiškėjo teigimu, panaikinus leidimą gyventi jis turės būti atleidžiamas iš darbo, neteks pragyvenimo šaltinio, turės išvykti iš šalies ir grįžti į Baltarusiją, nebegalės gauti nacionalinės D vizos darbui Lietuvoje, nes dėl šiandienos situacijos pasaulyje Lietuvos konsulatas Baltarusijoje neišduoda vizų Baltarusijos piliečiams, jam nepagrįstai yra taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė, nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis.
6.1. Departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodamas, kad nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks UTPĮ įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
7.1. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
7.2. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – ir trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties Įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
8. Bylos duomenimis, Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio Įmonės Direktoriui buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą (ANK 95 straipsnio 2 dalis), ir nuo tos dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
9. Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant leidimą. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
10. Pareiškėjo teigimu, administracinis nusižengimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, visiškai nesusiję su juo. Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Taip pat pažymėjo, kad administracinė nuobauda buvo skirta Įmonės Direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui.
11. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus naujausioje praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).
12. Dėl pareiškėjos argumentų susijusių su sankcijos pareiškėjai pagrįstumu, proporcingumu ir teisėtumu, pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Departamentas, nustatęs bent vieną UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatymo nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas Sprendimą, laikėsi Įstatymo nustatytų imperatyvių nuostatų, todėl negalėjo priimti kitokio sprendimo. Nagrinėjamu atveju, tiek Įmonės Direktorius, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas Įmonei ar pareiškėjui.
14. Taigi, teismas konstatuoja, jog Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53055 todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.