- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-647-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. K.
- Pareiškėjas
- Vilniaus
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties Nr. 1895V/2011, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus regiono kredito unijos pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo M. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Kreditorius Vilniaus regiono kredito unija kreipėsi į teismą su pakartotinu pareiškimu, prašydamas: 1) parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą:
- žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2000 ha kadastrinis adresas 4103/0200:428, (duomenys neskelbtini).;
- pastatą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 463,48 kv. m, (duomenys neskelbtini); priklausinį, priklausantį skolininkei ir įkeisto daikto savininkei,
2) išieškoti 211876,71 Lt skolą, 5 proc., metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kreditoriaus reikalavimų patenkinimo dienos bei 135 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2011-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį ir nutarė areštuoti skolininkės ir įkeisto daikto savininkės turtą, įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad per 1 mėnesį negrąžinus skolos hipotekos kreditoriui įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, taip pat uždraudė įkeisto turto savininkei perleisti turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į daiktą arba sumažinti jo vertę. 2011-05-07 skolininkė atskiruoju skundu prašė panaikinti 2011-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį. 2011-10-14 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2011-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį paliko nepakeistą. Per 2011-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos nutartyje nustatytą 1 mėnesio terminą skolininkė su kreditoriumi neatsiskaitė ir skolos negrąžino, todėl hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo (LR CPK 558 str. 560 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-11-15 nutartimi nutarė išieškoti iš M. K. V. regiono kredito unijos naudai skolą: 195921,62 Lt negrąžintos paskolos, 12587,47 Lt nesumokėtų palūkanų, 3367,62 Lt delspinigių, viso: 211876,71 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (211876,71 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-11-14, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus M. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinius statinius-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į CHĮF hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, kad pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-15 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M. K., užtikrindama iki 2021-12-18 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė Vilniaus regiono kredito unijai jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); inžinerinius statinius-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-27 nutartimi Nr. 1895/2011 minėti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti. Teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentai patvirtina, kad skolininkė (daiktų savininkė) M. K. nutartį gavo 2011-04-30 (b.l. 92). Skolininkė (įkeistų daiktų savininkė) įspėta, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Tačiau skolininkė mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo, ir tai pavirtina skolininkės piktybinį vengimą vykdyti savo prievolę. Skolininkė (įkeistų daiktų savininkė) M. K. minėtą turto arešto nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-10-14 nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1895/2011 nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-1623-881/2011). Atsižvelgiant į tai, kad minėta turto arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos teisėjai šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla į hipotekos skyrių buvo grąžinta 2011-11-09. Pareiškėjo pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2006-12-13 paskolos sutartis Nr. 06-00026 su visais jos pakeitimais bei papildymais, – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolą sudaro: 195921,62 Lt negrąžintos paskolos, 12587,47 Lt nesumokėtų palūkanų, 3367,62 Lt delspinigių, viso: 211876,71 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kreditorius prašo priteisti 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (211876,71 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-11-14, iki visiško skolos išieškojimo dienos. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Teismas konstatavo, jog kreditoriaus prašymas išieškoti 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (211876,71 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-11-14, iki visiško skolos išieškojimo dienos, tenkintinas (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė M. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos tesėjos 2011-11-15 nutartį Nr. 1895V/2011 panaikinti ir Vilniaus regiono kredito unijos pareiškimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad, nesutikdama su 2011-04-27 nutartimi dėl nekilnojamųjų daiktų arešto, apeliantė apskundė ją Vilniaus apygardos teismui. Minėtas skundas buvo motyvuotas tuo, jog kreditorius teismui pateikė klaidingus duomenis ir dėl skolos dydžio. Vilniaus apygardos teismas atskirąjį skundą atmetė tuo pagrindu, jog byloje kilęs ginčas dėl skolos dydžio, t.y. teisės, kuris turi būti nagrinėjamas ne hipotekos byloje, bet ginčo teisenos tvarka. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės, t.y. kilęs ginčas dėl skolos buvo žinomas ir jis privalėjo iš kreditoriaus pareikalauti papildomų duomenų, patvirtinančių skolos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010) nurodė, jog, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išaiškina, ar atitinkama procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti. Apeliantė pažymi, jog hipotekos teisėja pirmiausiai privalėjo išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo nutraukta paskolos sutartis. Susidūrusi su finansiniais sunkumais skolininkė inicijavo derybas su kreditoriumi dėl paskolos sutarties vykdymo pakeitimo. Tarp šalių vyko derybos ir tai negali būti įvertinta, kad skolininkė oficialiai ar kitaip labai aiškiai būtų informavusi kredito uniją, kad nevykdys savo finansinių įsipareigojimų, todėl paskolos sutartis nutraukta nepagrįstai ir šį klausimą turėjo spręsti hipotekos teisėja (LR CPK 334 str., 335 str., 337 str. 3 p.).
Atsiliepimas
Kreditorius Vilniaus regiono kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundu prašo jį atmesti ir 2011-11-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 1895V/2011 palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirajame skundė nėra nurodyti jokie materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, o tik iš esmės ginčijamas pačios prievolės įvykdymo tinkamumas ir skolos dydis. Kasacinio teismo praktikoje (2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010), aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami ir kylantys ginčai tarp šalių nesprendžiami (LR CK 4.174 str., 4.192 str., LR CPK 558 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei Paskolos sutarties 5.6 p. (b.l. 22-23), nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) 2011-01-12 pranešimą Nr. 11-0013 bei išrašą iš valdybos posėdžio, įvykusio 2011-02-14 (b.l. 37-38), kuriais įspėjo, jog iki 2011-03-05 nesumokėjus pradelstos skolos bei mokėjimo dieną priklausančių mokėti palūkanų, unija vienašališkai nutraukia paskolos sutartį nuo 2011-03-07, kadangi skolininkas (įkeisto daikto savininkas) nevykdo sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytas terminais. Šie dokumentai M. K. buvo įteikti atitinkamai 2011-01-15 ir 2011-02-19 (b.l. 30, 34).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipotekos kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) ir prašant tęsti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, nes sutartinių prievolių pakeitimas, skolos, palūkanų ir netesybų dydžio ginčijimas ir skolos išieškojimo sustabdymas gali būti vykdomas ieškininės teisenos tvarka.
Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos 2011-11-15 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:
1) 2011-04-30 skolininkė (įkeisto daikto savininkė) M. K. gavo (b.l. 92) įspėjimą grąžinti skolą;
2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (b.l. 126-127);
3) Po Vilniaus apygardos teismo 2011-10-14 nutarties Nr. 2S-1623-881/2011 palikti 2011-04-27 nutartį Nr.1895V/2011 nepakeistą priėmimo hipotekos kreditorius 2011-11-14 pateikė pakartotinį pareiškimą (b.l. 126-127), išsiųstą paštu 2011-11-11 (b.l. 129), prašydamas parduoti iš varžytynių įkeistą turtą ir išieškoti 211876,71 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kreditoriaus reikalavimų patenkinimo dienos bei 135 Lt žyminį mokestį;
4) 2011-06-15 pateiktas hipotekos lakšto Nr. 01/1/2005/0014583, 2005-07-29 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (b.l. 163-165).
Atmestini apeliantės argumentai, jog hipotekos teisėja pirmiausiai privalėjo išsiaiškinti, ar pagrįstai buvo nutraukta paskolos sutartis. Pažymėtina, jog hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.), todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, nėra vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi, vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus ne ginčo tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-10-14 nutartimi yra išaiškinęs skolininkei, jog ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Darytina išvada, jog apeliantė, būdama suinteresuota savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turėjo operatyviai kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydama kreditoriaus veiksmų teisėtumą, tačiau to nepadariusi, patvirtino, jog nėra suinteresuota greitu prievolės vykdymu.
Skolininkas, įkeisto turto savininkas turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį netesybų dydį bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo arba perduoti jį nagrinėti iš naujo, nes apeliantė, būdams suinteresuota savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir skolos dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d.1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą.