Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės atstovei D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. J. skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės (toliau – ir VSAT Ignalinos rinktinė) vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti VSAT Ignalinos rinktinę grąžinti pareiškėją į VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio vidaus tarnybos grandininio pareigas Švenčionių užkardoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu VSAT Ignalinos Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, kadangi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 146 straipsnio 2 dalį, nes susitaikė su nukentėjusiu asmeniu K. N. Pareiškėjas paaiškino, kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4.30 val. Ignalinos raj. Strigailiškio k., (duomenys neskelbtini) prie naktinio klubo „BBQ“ kartu su N. Š., M. K. ir K. Š., minėtiesiems asmenims sudavus smūgius K. N. ir jį įstūmus į automobilio bagažinę, uždarytą automobilio bagažinėje kartu su minėtaisiais asmenimis nuvežė nukentėjusįjį į Ignalinos miesto pliažą. Pareiškėjo teigimu, jis nesuvokė, kad tarp minėtųjų asmenų įvyko muštynės, taip pat dėl kokios priežasties K. N. buvo įsodintas į automobilio bagažinę, todėl neįvertino, kad veždamas minėtąjį asmenį uždarytą automobilio bagažinėje, veikia kaip bendrininkas neteisėtai atimdamas jam laisvę. Tai, jog atliekama nusikalstama veika, pareiškėjas suprato nuvykus į pliažą, kur minėtieji asmenys pradėjo smurtauti K. N. atžvilgiu ir nors pareiškėjas ne kartą prašė nesmurtauti, į jo prašymus nebuvo reaguojama, be to, minėtieji asmenys pareiškėjui neleido palikti įvykio vietos. Nurodė, jog tik kitą dieną, ryte apsvarstęs tai, kas įvyko, apie įvykį nedelsiant pranešė policijai, o ikiteisminio tyrimo metu savo noru davė išsamius parodymus ne tik apie savo, bet ir minėtųjų asmenų nusikalstamus veiksmus: K. N. sveikatos sutrikdymą, neteisėtą laisvės atėmimą, vagystę. Pažymėjo, kad fizinio smurto K. N. atžvilgiu nenaudojo, įvykio metu buvo blaivus, be to, savo iniciatyva kreipėsi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą 1500 Euržalą. Taip pat pripažino, kad yra kaltas dėl neteisėto K. N. laisvės atėmimo, tačiau pareiškėjo nuomone, jo kalti veiksmai nepasižymi akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu arba jos kompromitavimu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad savo veiksmais nepažemino savo kaip pareigūno vardo, ir nors žiniasklaidoje šis įvykis buvo paviešintas, tačiau pareiškėjo pavardė nebuvo nurodyta, dėl to jo pareigūno vardui nebuvo pakenkta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė nepripažinti jo poelgio, kaip pažeminusio pareigūno vardą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Ginčijamo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumą grindė tuo, kad jame nurodytas negaliojančios redakcijos teisinis pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. sausio 12 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos vado 2016 m. sausio 12 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 56). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. sausio 12 d. gauta informacija apie tai, kad VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis R. J. 2015 m. rugsėjo mėn. Ignalinos rajone dalyvavo įvykyje, kurio metu nukentėjo asmuo, dėl to R. J. pareikšti įtarimai, apie tai R. J. VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos vado neinformavo. VSAT Ignalinos rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus gauta informacija apie priimtą procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime dėl R. J. veiksmų (b. l. 60), o 2016 m. rugsėjo 19 d. gavus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, 2016 m. rugsėjo 21 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta tarnybinį patikrinimą atnaujinti (b. l. 61). Tarnybinis patikrinimas baigtas 2016 m. spalio 12 d. VSAT Ignalinos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei D. C. surašius ir Ignalinos rinktinės vado pavaduotojui Štabo viršininkui, laikinai atliekančiam rinktinės vado funkcijas, V. U. pasirašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta atleisti R. J. iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. VSAT Ignalinos rinktinės vado pavaduotojas Štabo viršininkas, laikinai atliekantis rinktinės vado funkcijas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei remdamasis Tarnybinio patikrinimo išvada, 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido R. J. iš vidaus tarnybos VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio, vidaus tarnybos grandinį, kurio darbo vieta nustatyta Švenčionių užkardoje, pareigų.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeistas VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), jį papildant 2.3. punktu, įpareigojančiu pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Panaikinus ginčijamus įsakymus, pareiškėjas prašo grąžinti jį į VSAT prie Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio vidaus tarnybos grandininio pareigas Švenčionių užkardoje. Nagrinėjamoje byloje teisiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, o faktiniu skundžiamo įsakymo pagrindu nurodyta 2016 m. spalio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-463-662/2016). Tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytasLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57straipsnio 6dalyje (teismas pažymi, jog nagrinėjamai bylai spręsti taikytina ABTĮ redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl šiuo aspektu taikytina ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A143-1308/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-384/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A662-2770/2014, 2016 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-359-143/2016).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) Ignalinos r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto laisvės atėmimo, vagystės. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba 2016 m. sausio 28 d. raštu informavo, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 straipsnio 2 dalyje, R. J. pareikštas įtarimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo R. J. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį jam pareikštas nepagrįstai, nes jis nepadarė veikos, 2015 m. rugsėjo mėn. Ignalinos rajone įvykyje, kurio metu nukentėjo asmuo, nedalyvavo, todėl negali paaiškinti 2016 m. sausio 18 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyto įvykio aplinkybių. 2016 spalio 4 d. paaiškinime pareiškėjas pripažino faktą, kad dalyvavo 2015 m. rugsėjo 6 d. įvykyje, kitą dieną suvokęs, kad buvo padarytas nusikaltimas, nuvyko į policijos įstaigą ir apie įvykį pranešė, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino žalą, tyčia nenorėjo pažeminti pareigūno vardą. 2016 m. rugsėjo 19 d. gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria nutarta patvirtinti Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Chodorcevičienės nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49847-15 dalyje dėl R. J., padarytos nusikalstamos veikos, LR BK 146 straipsnio 2 dalyje, nutraukti kaltininkui R. J. ir nukentėjusiam K. N. susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. J. 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4 val. 30 min., Ignalinos rajone, Strigailiškio kaime, (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „BBQ“, matydamas kitų veiksmus ir jiems pritardamas, veikdamas bendrininkų grupe, bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusįjį K. N. į automobilio bagažinę, uždarytoje bagažinėje nukentėjusįjį nuvežė į Ignalinos miesto pliažą, esantį Ignalinos mieste, tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiam laisvę, bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 straipsnio 2 dalyje. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tokiais veiksmais R. J. pažemino pareigūno vardą, pažeisdamas pareigybės aprašymo, patvirtinto Ignalinos rinktinės vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punktą; VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148, 17., 17.1., 17.4., 17.5. punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2., 2.1., 2.2. punktus (b. l. 10-18).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodė Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 straipsnio 2 dalyje, nustatytas faktines aplinkybes: tai, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 4 val. 30 min., Ignalinos rajone, Strigailiškio kaime, (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „BBQ“, matydamas kitų veiksmus ir jiems pritardamas, veikdamas bendrininkų grupėje su N. Š., M. K. ir K. Š., bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusįjį K. N. į automobilio bagažinę, uždarytoje bagažinėje nukentėjusįjį nuvežė į Ignalinos miesto pliažą, esantį Ignalinos mieste, tokiu būdu panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiam laisvę. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis aptariamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 straipsnio 2 dalyje (b. l. 19-21).

Pasisakydamas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ58straipsnio3dalis) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-328/2014). Remiantis tuo, bei vadovaujantis ginčui taikytino ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje neįrodinėjamos. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatyta minėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, posėdžio metu pagarsinus prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės dėl veikos padarymo, jo nurodyti atlikti veiksmai, surašyti teisingai. Pažymėtina, jog ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus patvirtino, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 straipsnio 2 dalyje, taigi, dėl to ginčo byloje nėra.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas bei aptartas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl to, jog padarydamas nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės priimti pareiškėjo ginčijami įsakymai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal minėtojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjo ginčijamas VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Vidaus tarnybos statuto, kurio 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas įtvirtino minėtąją nuostatą, redakcija buvo patvirtinta 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, įsigaliojusiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. Aptariama Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, patvirtintai 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855, atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus įtvirtino Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnis, o nagrinėjamai bylai aktualus teisinis pagrindas buvo įtvirtintas šio straipsnio 1 dalies 7 punkte. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad VSAT Ignalinos rinktinės vadas, priimdamas ginčijamą 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovavosi teisinga teisės norma, tačiau neteisingai nurodė ją numatančio teisės akto redakciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A14-416/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ginčijamo įsakymo pagrindimas nurodant ne tos redakcijos teisės aktą, nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu, todėl nagrinėjant bylą vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855, redakcija.

Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnyje, įtvirtinančiame pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustatė, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ paaiškinimas, pagal kurį tai yra pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statute įtvirtintos sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ turinį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-453/2010, 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-2659/2012, 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-3376-146/2016ir kt.).

Sprendžiant, ar pareiškėjo poelgis tai, kad jis ne tarnybos metu, padarė nusikalstamą veiką (apysunkį tyčinį nusikaltimą) ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, jog susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą žalą, gali būti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigūno vardą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas. Pagal Vidaus tarnybos statuto3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Vadovaujantis pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 6-35, nuostatomis, pareiškėjui be kitų jo pareigybės aprašyme nurodytų privalomų atlikti specialiosios veiklos valstybės sienos apsaugos srityje funkcijų, taip pat priskirtina dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką (6.4.2. punktas) (b. l. 68-69). VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (toliau – ir VSAT pareigūnų etikos kodeksas), 5 punkte įtvirtinti VSAT pareigūno etikos kodekso principai nustato, kad tarnyba VSAT grindžiama tokiais veiklos ir elgesio principais kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, atsakomybė, pavyzdingumas. Šio kodekso VI skirsnyje, reglamentuojančiame VSAT pareigūno elgesį ne tarnybos metu, nustatyta, kad pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą (17.1. punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija (17.4. punktas); VSAT pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamosiose <...>, taip pat patekę į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą (b. l. 80-81). Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (aktuali 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 968 redakcija, galiojanti nuo 2002 m. liepos 1 d.), (toliau – ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklės) apibrėžiančių veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais, 2 punkte įtvirtina ir detalizuoja valstybės tarnautojams taikytiną pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuris pasireiškia tuo, jog valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1. punktas); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2. punktas).

Remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamos sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ paaiškinimu, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas. Minėta, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei teismo posėdyje pateikti paaiškinimai nepaneigiamai liudija, kad pareiškėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas ne tarnybos metu, veikdamas bendrininkų grupe, bendrininkams sudavus smūgius ir prievarta įstūmus sumuštą nukentėjusį asmenį į pareiškėjo automobilį, automobiliu jį nuveždamas į įvykio vietą, padarė LR BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šiuo poelgiu pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus pagrindinius vidaus tarnybos principus, VSAT pareigūnų etikos kodekso bei Etikos taisyklių nuostatas. Pažymėtina, jog pareiškėjas, matydamas, kad prieš asmenį yra atliekami nusikalstami veiksmai bei jiems pritardamas, ne tik būdamas piliečiu, bet ir turėdamas vidaus tarnybos pareigūno, kuriam yra keliami aukštesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui; užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau savanoriškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nesiėmė jokių veiksmų, jog nusikalstama veika būtų sustabdyta ar apie ją pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat neinformavo savo tiesioginio ar aukštesnes pareigas einančio vadovo.

Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo ne tarnybos metu atlikti veiksmai prieštarauja VSAT pareigūnų etikos kodekso 5 punkto nuostatoms, įpareigojančioms VSAT pareigūnus savo veiklą ir elgesį grįsti pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principais; bei 17.1, 17.4, 17.5 punktuose VSAT pareigūnams elgesiui ne tarnybos metu nustatytiems reikalavimams: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija; taip pat būdamas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas nevykdė pareigos apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjo veiksmus, sudariusius pagrindą pripažinti jį padariusiu nusikalstamą veiką, taip pat pripažintina, kad pareiškėjas pažeidė aptartus Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktuose nustatytus veiklos etikos principus.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu tarnybos ir ne tarnybos metu turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, pareiškėjas padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą ir savo veiksmais pažeidė minėtuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas, todėl pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, pažeidė pareigybės aprašymo 3 punkto nuostatą, VSAT pareigūnų etikos kodekso 17.1., 17.4., ir 17.5. punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2., 2.1., ir 2.2. punktų nuostatas, todėl tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl to, jog kitą dieną po įvykio, t. y. 2015 m. rugsėjo 7 d., jis, įsitikinęs savo veiksmų nusikalstamu pobūdžiu, asmenišku apsisprendimu kreipėsi į policijos įstaigą, neatitinka tikrovės. Iš byloje pateikto Utenos AVPK Ignalinos r. policijos komisariato 2016 m. gruodžio 6 d. rašto, matoma, kad pareiškėjas procesinių veiksmų atlikimui į Utenos AVPK Ignalinos r. policijos komisariatą atvyko kviečiamas telefonu t. y. išimtinai policijos iniciatyva, be jo paties asmeninės valios ar intereso (b. l. 40). Vertinant pareiškėjo paaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesąžiningais laikytini ir tokie pareiškėjo veiksmai kaip melagingų paaiškinimų nurodymas 2016 m. sausio 18 d. tarnybinį patikrinimą atlikti pavestam tikrintojui pateiktame paaiškinime, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. rugsėjo mėn. Ignalinos rajone įvykyje, kurio metu nukentėjo asmuo, nedalyvavo, o dėl šio įvykio jam pareikšti įtarimai yra nepagrįsti. Teismo posėdyje pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytus teiginius grindė tuo, jog buvo tikimasi, kad šis nusikaltimas bus nuslėptas. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad asmenys, su kuriais jis buvo pripažintas veikęs bendrininku grupe, neleido jam išvažiuoti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo grasinama ar tai, kad jo laisvė buvo suvaržyta ir jis buvo verčiamas atlikti nusikalstamus veiksmus, tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip pareiškėjo pasirinkta palanki gynybinė pozicija. Šios aplinkės tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, susijusius su tarnybinių pareigų vykdymu ir pareiškėjo elgesiu ne tarnybos metu.

Teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatytieji ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuoti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiai, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į vidaus reikalų sistemos pareigūnus. Valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad vidaus tarnybos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, kad jų elgesys tarnybos ir ne tarnybos metu atitiks teisės aktų reikalavimus ir moralės normas. Todėl situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas dalyvauja ir prisideda atliekant nusikalstamą veiką, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jo kalti veiksmai nepasižymi akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu arba jos kompromitavimu.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad atsakovė pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus pareiškėjo veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą, todėl daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Taigi, atsakovei nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta teisinė priemonė, kurią nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo taikyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti ginčijamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VSAT Ignalinos rinktinės vado 2016 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pakeitimo“ atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSAT Ignalinos rinktinę grąžinti pareiškėją į VSAT Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio vidaus tarnybos grandininio pareigas Švenčionių užkardoje yra laikytinas išvestiniu reikalavimu iš ginčijamo 2016 m. spalio 12 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovės priimti įsakymai dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįsti ir teisėti, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių prašymo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei dėl įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.