- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- A-359-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01941-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. P-219 „Dėl A. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą nepagrįstai, remiantis neobjektyvia ir neteisėta 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-4752. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 1-225 buvo sudaryta komisija galimiems pareigūnų tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų drausmės pažeidimams tirti. Komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą, 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-4752 pripažino, kad jis, Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius A. P., padarė tarnybinį nusižengimą – neturėdamas tam teisės vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, t. y. nesilaikė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1-140 patvirtinto Nuteistųjų išvedimo į ne pataisos įtaigoje organizuojamus renginius tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkto ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.2, 3.4, 3.6 punktuose nustatytus principus. Pareiškėjas nesutiko su tarnybinio tyrimo išvada, pažymėdamas, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi vien tik Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, tačiau šis nutarimas yra apskųstas ir skundas iki šiol nėra išnagrinėtas. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas įsakymas. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00101-14, kuri yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, dar nėra priimtas procesinis sprendimas, kad būtų galima pagrįstai teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Taigi atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir priimdamas ginčijamą įsakymą, pažeidė Statuto 26 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytus reikalavimus, t. y. tarnybinio tyrimo išvada surašyta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo (nors Statuto 26 str. 6 d. numatytas 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos). Taip pat nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, prašė patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 27–29) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2014 m. sausio 10 d. Komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą, 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-4752 konstatavo, kad pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, tačiau vizuodamas atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, pažeidė Aprašo 5 punkto reikalavimus, nesilaikė Statuto 19 straipsnio 2 dalies nuostatų bei pažeidė Etikos taisyklių 3.2, 3.4 ir 3.6 punktuose nustatytus principus. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui nebuvo teiktas, kadangi jis atleistas iš tarnybos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. P-146. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi Statuto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais bei atsižvelgė į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 24-4752. Teigė, jog pareiškėjo argumentai, kad, priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka ir pagrindai, nepagrįsti. Panaikinti ginčijamo įsakymo nėra pagrindo, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės, motyvai bei argumentai dėl pareiškėjo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą konkretizuoti 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-4752.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 143–147) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. P-219 teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, tačiau vizuodamas atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, pažeidė Aprašo 5 punkto ir Statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Etikos taisyklių 3.2, 3.4, 3.6 punktuose nustatytus principus.
Teismas vadovavosi Aprašo 5 punktu, Statuto 19 straipsnio 2 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d.), Etikos taisyklių 3, 3.2, 3.2.3, 3.4, 3.4.3, 3.6, 3.6.1., 3.6.4 punktais. Pažymėjo, jog bylos įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kadangi, neturėdamas tam teisės, vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212.
Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo statutiniams pareigūnams tvarką ir procedūras reglamentuoja Statutas, Valstybės tarnybos įstatymas ir Taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 1 d.).
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas teigė, jog tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus nuobaudos skyrimo terminus, numatytus Statuto 26 straipsnio 6 dalyje. Įvertinęs Statuto 26 straipsnio 6 dalį, Taisyklių 74 punktą, teismas nustatė, kad ginčo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo buvo sustabdytas 9 mėnesius, t. y. nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. spalio 14 d. Taigi tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus 3 metų nuobaudos skyrimo senaties termino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-4752, kuri yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti pareiškėjo veikas tarnybiniu nusižengimu, nagrinėjamu atveju yra aiškiai (tiek tiriamojoje dalyje, tiek išvadose) išdėstyta, kokiais konkrečiais pažeidimais yra įtariamas pareiškėjas ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė, įvardijami konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie pripažinti tarnybiniu nusižengimu. Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai, t. y. išvadoje atskleista pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos esmė, aptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatyta konkreti tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Ginčijamame įsakyme pareiškėjui inkriminuoti veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir aplinkybė, jog pareiškėjo veiksmai nesudarė pagrindo pripažinti jį padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nereiškia, jog už neteisėtus veiksmus jam apskritai neturi kilti jokia atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą. Statuto 24 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Be to, tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.
Teismas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė yra valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Atkreipė dėmesį, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Teismas nenustatė, kad, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų nesilaikyta Statuto 26 straipsnio ir Taisyklių reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, padaręs tarnybinį nusižengimą, ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai pripažintas pažeidęs Aprašo 5 punkto ir Statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Etikos taisyklių 3.2, 3.4, 3.6 punktuose nustatytus principus, todėl pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą nėra (ABTĮ 57 str.). Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 148–153) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad atliekamas tarnybinis tyrimas buvo stabdomas, nors pagal Statuto 26 straipsnio 4 dalį tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Komisija nematė savarankiškų tarnybinio nusižengimo požymių, todėl stabdė tarnybinį patikrinimą. Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, pažeidė tyrimo atlikimo tvarką, kadangi jo neinformavo apie tyrimo stabdymą arba atnaujinimą (Taisyklių 73 p.). Pabrėžia, kad, nepaisant to, jog sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-07-1-00101-2014-8, kuri buvo pradėta tuo pačiu pagrindu, dėl galimo dokumentų klastojimo, iki šiol nėra priimtas, 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-4752, remiantis D. S. parodymais, pripažinta, kad jis, Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neturėdamas tam teisės vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą. Teigia, jog tarnybinis tyrimas neišsamus, išskirtinai buvo renkami ir vertinami tik jį kaltinantys duomenys. Duomenys, patvirtinantys jo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, buvo tiesiog ignoruojami. Visiškai nevertinti budėtojo parodymai, kuris padavė G. M. raktus nuo tarnybinio automobilio, o tai jis galėjo padaryti tik esant įsakymui dėl automobilio panaudojimo, t. y. 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymas buvo, ir jis galėjo vizuoti 2013 m. rugsėjo 5 d., o ne atgaline data. Atkreipia dėmesį, kad D. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-07-1-00101-2014-8 yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, todėl jo parodymai, kuriais paremta tarnybinio tyrimo išvada, turi būti vertinami itin atidžiai ir kruopščiai, kartu su kitais surinktais įrodymais. Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurių sąsajumas, leistinumas bei įrodomoji reikšmė, nutraukus ikiteisminį tyrimą, teismo nebuvo patikrinta. Surinkti duomenys buvo nepakankami, kad būtų galima konstatuoti jo kaltę, tai ir buvo nurodyta nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nepateikė atsakymo į klausimą, jeigu tarnybinį tyrimą atlikusi komisija matė savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, kodėl buvo stabdomas tarnybinis patikrinimas, o jeigu nematė, kodėl išvadoje konstatavo, kad jis padarė tarnybinį pažeidimą, jeigu baudžiamasis procesas, kurio tikslas yra nustatyti dokumentų (tarnybinio pranešimo Nr. SRS-212) klastojimo faktą, dar vyksta ir iki šiol nėra teismo sprendimo šiuo klausimu. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nurodęs, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Be to, buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo terminai, o ginčijamas įsakymas priimtas suėjus senaties terminui (Statuto 26 str. 6 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 163–165) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai pripažintas pažeidęs Aprašo 5 punkto ir Statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Etikos taisyklių 3.2, 3.4, 3.6 punktuose nustatytus principus. Apeliantas daug dėmesio skiria jo atžvilgiu priimtų Kauno apygardos prokuratūros nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00101-14 apskundimui, tačiau būtina akcentuoti, kad tai nėra šios bylos pagrindas. Ginčo esmė yra tai, jog apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neturėdamas tam teisės ir vizuodamas atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, pažeidė Aprašo 5 punkto reikalavimus. Apeliantas dirbo tik Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, todėl nė vienas įstaigos lokalinis teisės aktas nesuteikė jam tokios teisės, ir šiais veiksmais jis pažeidė Statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teigia, jog tarnybinio tyrimo išvada, kurios pagrindu apeliantas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, laikantis Taisyklių nuostatų (66, 74, 75 p.), nes išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, apelianto kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Teismas patikrino tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertino pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Atsakovas dėl Statuto 26 straipsnio 6 dalies aiškinimo atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog šios bylos ginčas „glaudžiai susijęs su iškelta baudžiamąja byla“. Nurodo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį byloje Nr. 1S-393-327/2015. Pabrėžia, kad pareigūnų veiksmai neabejotinai vertintini galimo tarnybinio nusižengimo prasme. Atliko tarnybinio tyrimo procedūras ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. P-219 matyti, kad jame, remiantis 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-452, pripažinta, jog pareiškėjas, eidamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą – neturėdamas tam teisės vizavo atgaline data 2013 m. rugsėjo 5 d. Socialinio-reabilitacijos skyriaus viršininko D. S. surašytą tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, t. y. nesilaikė Aprašo 5 punkto reikalavimų, Statuto 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pažeidė Etikos taisyklių 3.2, 3.4 ir 3.6 punktuose nustatytus principus (b. l. 8).
Iš bylos matyti, kad atsakovo 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjo ir kitų asmenų atžvilgiu 2014 m. sausio 10 d. pradėtas tarnybinis tyrimas buvo sustabdytas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-01-00101-14 atlikimo, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą (dėl negalimumo eiti pareigas dėl sveikatos būklės esant atitinkamai Medicinos centro išvadai). Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis Taisyklių 74 punktu, nei paminėtoje tarnybinio tyrimo išvadoje, nei aptariamame (pareiškėjo skundžiamame) įsakyme nėra pasakyta apie pareiškėjui siūlomą skirti (kalbant apie tarnybinio tyrimo išvadą) arba skiriamą (kalbant apie skundžiamą įsakymą) tarnybinę nuobaudą. Todėl nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra fakto nustatymo klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėjas padarė paminėtame atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakyme aprašytą (nurodytą) tarnybinį nusižengimą.
Iš bylos taip pat matyti, kad šios bylos nagrinėjimo teisme bei paminėto ikiteisminio tyrimo eigoje pareiškėjas neigė atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakyme aprašyto tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Todėl esminę reikšmę šioje byloje turi faktinių aplinkybių įvertinimas, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimas. Šiame kontekste kolegija pažymi, jog tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (šiuo atveju pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo) dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo (paminėto tarnybinio nusižengimo fakto konstatacijos) klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio tyrimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.
Kalbant apie pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. sausio 10 d. pradėtam tarnybiniam tyrimui nustatytus procedūrinius reikalavimus, pažymėtina, kad šie reikalavimai yra nustatyti Statuto 26 straipsnyje (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-123 redakcija). Šio straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, neatitinkančių nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.
Aiškindama išvardytas aptariamo straipsnio nuostatas, kolegija pažymi, kad, spręsdama Statuto 26 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, tarnybiniam tyrimui atlikti paskirta institucija kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar jos turima medžiaga (taip pat informacija, kurią galima surinkti, nelaukiant pradėto baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) rezultatų) yra pakankama ta prasme, kad būtų galima konstatuoti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir (nustačius tokį faktą) įvertinti jį pareigūnui taikomų teisės aktų prasme. Tačiau kartu kolegija pažymi, kad, pareigūnui pritaikius Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, ypatingą reikšmę turi tarnybinio tyrimo išvadoje pateikti argumentai dėl tam tikro nusižengimo fakto nustatymo, t. y. argumentai, sietini su tam tikrų įrodymų (patvirtinančių tokio fakto nustatymo pagrįstumą) įvertinimu. Tai reiškia, kad tarnybinio tyrimo išvada turi būti pagrįsta tam tikrų (tyrimui reikšmingų) faktinių aplinkybių savarankiško įvertinimo ir (reikalui esant) jų analizės prasme.
Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, pažymėtina, kad (kaip matyti iš paminėtos 2014-11-24 tarnybinio tyrimo išvados) pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis tyrimas nuo 2014 m. sausio 14 d. buvo sustabdytas dėl paminėto ikiteisminio tyrimo atlikimo. 2014 m. birželio 10 d. tarnybinis tyrimas buvo atnaujintas ir pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. birželio 13 d. pranešimas apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą. Tačiau 2014 m. birželio 20 d. šis atnaujinimas buvo pripažintas negaliojančiu ir tik 2014 m. spalio 14 d. vėl atnaujintas. Iš paminėtos 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad nurodyti tyrimo sustabdymai ir jo atnaujinimai kiekvieną kartą buvo siejami tik su paminėto ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių dokumentų priėmimu ir jų apskundimo proceso vykdymu, t. y. kiekvienu atveju buvo laukiama šio ikiteisminio tyrimo (teisenos) pabaigos, kuri neįvykdavo dėl šių procesinių dokumentų panaikinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimas nutraukti nurodytą ikiteisminį tyrimą (į kurį buvo apeliuojama aptariamoje tarnybinio tyrimo išvadoje) pareiškėjo taip pat buvo apskųstas įvairioms instancijoms, kurios nagrinėjo pareiškėjo skundus 2014 m. gruodžio 23 d. (Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimas), 2015 m. vasario 4 d. (Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis) ir 2015 m. kovo 12 d. (Kauno apygardos teismo nutartis). Kolegijos pirmiau pacituotos Statuto 26 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad aptariamos tarnybinio tyrimo išvados surašymo metu bei pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo metu (2014-11-25) baudžiamasis procesas (su kuriuo buvo siejamas paminėtas tarnybinio tyrimo sustabdymas) dar nebuvo pasibaigęs. Kolegijos pirmiau aptartos Statuto 26 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjo atžvilgiu surašyta 2014 m. lapkričio 24 tarnybinio tyrimo d. išvada turi atitikti kolegijos aptartus reikalavimus dėl savarankiško šiam tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimo.
Patikrinusi aptariamą tarnybinio tyrimo išvadą pastaruoju aspektu, kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada, pažymi, kad šioje išvadoje buvo remiamasi išimtinai paminėtame Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarime nurodytomis išvadomis, kurių pagrįstumas tarnybinio tyrimo išvadoje nėra atskleistas (šioje išvadoje yra tik atkartotos paminėtame prokuratūros nutarime nurodytos išvadų formuluotės (pvz., dėl situacijos akivaizdumo)), ir nėra jokio savarankiško faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimo arba bylai reikšmingos faktinės situacijos analizės. Pastebėtina, kad dėl pirmiau aptartų priežasčių kolegijos paminėta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis (kuria galutinai pasibaigė paminėto ikiteisminio tyrimo procedūra) negali būti pripažinta reikšminga, vertinant aptariamos tarnybinio tyrimo išvados tinkamumą. Taigi konstatuotina, kad aptariama tarnybinio patikrinimo išvada (kartu ir pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas) negali būti laikomi pakankamai pagrįstais Statuto 26 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.
Įvertindama šį procedūrinio pobūdžio pažeidimą, taip pat tai, kad (kaip matyti iš bylos) pareiškėjas Taisyklių 73 punkto nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėto tarnybinio tyrimo sustabdymą ir jo atnaujinimą, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje konstatuotinas esminis pagrindinės procedūros, t. y. taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas. Tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. P-219 „Dėl A. P. padaryto tarnybinio nusižengimo“.
Sprendimas neskundžiamas.