Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus m. 4-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Remiantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir R. D. (šiuo metu – D. D.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Sutuoktiniai turėjo sūnų E. D., kurio gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su pareiškėja. (duomenys neskelbtini) mirė D. D. motina R. D.. D. D. buvo vienintelis R. D. vaikas. D. D. dėl R. D. palikimo priėmimo nesikreipė.

Taigi E. D. yra R. D. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir turi teisę paveldėti, nes pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d.). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą sūnaus vardu priimti pareiškėjos sūnaus močiutės palikimą (CK. 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Vertinant pareiškėjos elgesį būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėja apie atsiradusį palikimą sužinojo tik gavusi informaciją iš notarų biuro. Tai rodo, jog egzistavo nuo pareiškėjos valios nepriklausiančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai laiku, t. y. per tris mėnesius po sūnaus močiutės mirties, kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – terminas atnaujintinas.

Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai (įtėviai) uzufrukto teisėmis. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Kadangi pareiškėjai nežinoma apie palikėjos turto suvaržymus, įsiskolinimus ar palikėjos kreditorius, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kad jam netektų dengti palikėjos skolų savo turtu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-290, 577 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. D., a. k(duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po R. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Leisti pareiškėjai J. D., a. k(duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po R. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.