- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- 1-545-482/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44650-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- E. G., R. G.
- Advokatai
- Remigijus Uckus, Andželika Vosyliūteiir Valstybė
procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.9.6.2;2.1.14.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorams Nerijui Brundzai, Eglei Privenienei, nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. įgaliotiems atstovams advokatei Andželikai Vosyliūtei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei vyriausiajai specialistei Vilijai Šukienei, gynėjams advokatams Remigijui Uckui, Mečislovui Norvaišai, kaltinamiesiems E. G., R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 161 straipsnio 2 dalį, ir
R. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nevedęs, nedirba, teistas:
1) Kretingos rajono apylinkės 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;
2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
4) Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;
5) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
6) Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; to paties teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;
7) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;
8) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 30 parų arešto; to paties teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;
9) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliko 2020 m. vasario 7 d.;
10) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2022 m. vasario 4d., atlikus bausmę;
11) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, nuo 2023 m. spalio 27d. atlieka bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime;
12) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė , 2023 m. gruodžio 14d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bausmės, skirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta subendrinta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžia nutarties priėmimo diena 2023 m. gruodžio 14d., nutartis neįsiteisėjusi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. lapkričio 24 d. apie 18:00 val., veikdama kartu su R. G., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad jos sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, ragino, siūlė šiam vartoti alkoholinius gėrimus ir kartu su R. G. ir D. B. gėrė alkoholinį gėrimą - brendį, dėl ko D. B. išgėrė jam siūlytą alkoholį ir nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo, jam buvo nustatytas 1,11 promilės girtumas, tokiu būdu veikdama kartu su R. G. tyčia nugirdė nepilnametį D. B..
2022 m. lapkričio 24 d., laikotarpyje nuo 18:00 val. iki 23:40 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su E. G., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, ragino, siūlė, vertė šį vartoti alkoholinius gėrimus ir kartu su E. G. ir D. B. gėrė alkoholinį gėrimą - brendį, ko D. B. išgėrė jam siūlytą alkoholį ir nuo išgerto alkoholio kiekio apsvaigo, jam buvo nustatytas 1,11 promilės girtumas, tokiu būdu veikdamas kartu su E. G. tyčia nugirdė nepilnametį D. B..
Be to, R. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra :
2022 m. lapkričio 24 d. apie 22:30 val. adresu, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sugriebė vaikui D. B. už kaklo, tuo nukentėjusiajam D. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kaklo sumušimą, nubrozdinimą kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji E. G. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2022m. lapkričio 24 d. gyveno ji, D. ir R. G. (duomenys neskelbtini). Tą vakarą tiesiog sugalvojo pasisėdėti. Vartoti alkoholį pradėjo apie 18-19 valandą. Gėrė brendį. Sūnus D. buvo 15 metų. Pradžioje ji sūnui davė stikliuką brendžio, o paskui pati padaugino alkoholio ir nesustabdė. Pradžioje ji išgėrė ir užsveikino sūnų. Sūnus išgėrė tą stikliuką. Paskui vieną po kito gėrė ir ji sūnaus nesustabdė. Brendžio butelis buvo 0,5 litro talpos. Bet po to gėrė ir antrą butelį. Sūnus išgėrė pradžioje du stikliukus, o po to kiek išgėrė, nežino. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti. Išgertuvės pasibaigė tuo, kad teko ir policijoje, ir ligoninėje pabūti. Policiją iškvietė svetimi žmonės, pradžioje greitąją iškvietė. Ji išėjo iš namų prašyti pagalbos, nes buvo neblaivi ir jai atrodė, kad ją skriaudžia. Prie jos sūnui pagalbos nereikėjo. Gėrimo metu ji su R.susiginčijo ir ji išėjo. Buvo neblaivi ir krito, bet gerai visko neprisimena. Kai pastūmė stikliuką ir užsveikino sūnų, tai sūnus išgėrė. R. G. nedraudė gerti jos sūnui. R. G. žinojo, kad jos sūnui 15 metų, nes jie kartu gyveno jau du metus. Kai buvo smurtas prieš sūnų vartojamas, tai jos jau nebuvo. Atvažiavo policija ir pamatė, kad sūnus neblaivus. Jai atrodo, kad sūnus ją laikė ir ji sūnui netyčia nagu per kaklą nubraukė. Sūnus policijai pradžioje sakė, kad šuniukas jį sužalojo, o paskui sakė, kad R. jį sužalojo. Sūnus nenorėjo sakyti, kad jį ji sužalojo ir todėl pasakė, kad R. tą padarė. Pas kaimynus ji nuėjo dėl to, kad nesipyktų toliau su R.. Pačioje pradžioje jų gėrimo jos sūnus nebuvo raginamas gerti. Šiuo metu ji su sūnumi kartu gyvena, R. G. kartu negyvena. R. G. tik prisiregistravęs tuo adresu. Kažkuriuo momentu sūnus ją laikė, kad neitų prašyti pagalbos ir jie apsistumdė. Ji tik tą atsimena, kad sūnus ją laikė. Kur tuo metu buvo R. G., nepamena. Sūnaus nevertė gerti, ji tik užsveikino jį. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio ir jai labai gėda. Su sūnumi jos santykiai labai geri. Apie šį įvykį su sūnumi kalbėjosi. Vaikui pripažino, kad blogai pasielgė ir kad negalima taip elgtis ir kad daugiau tokių dalykų nebus. R. G. nesmurtavo prieš sūnų. Jos atžvilgiu irgi nesmurtavo, ji pati buvo girta. Ji įpildavo D. B. į taurelę, o sūnus turėdavo įpilti R. G. ir jai atrodo, kad pradžioje jis ir įpildavo, o po to neatsimena. Sūnus išgėrė ne vieną stikliuką. Ji ne viską matė ir nežino, kiek sūnus išgėrė tą vakarą. Pati buvo labai neblaivi ir nepastebėjo, kiek sūnus išgėrė. Sūnus jai pasakojo, kad R. G. prieš jį nesmurtavo ir kai sūnus ją laikė, tai ji sūnui nagu įbrėžė. Tarp jos ir R. G. kilo žodinis konfliktas. Jie gyvena bendrabutyje. Ji pati susižalojo, kai sūnus ją laikė, kad ji niekur neitų. Buvo neblaivi ir jai atrodė, kad ją skriaudžia. Kodėl greitąją pagalbą kvietė t žmonės, ji nežino, gal ji pati prašė. Jų butas dviejų kambarių, jie gėrė ne vaiko, o jų kambaryje. Ji sutiktų atlikti viešuosius darbus. Ji dirba pamainomis, dvi dienas dirba ir po to dvi laisvos. Gauna 640 eurų ir už vaikus. R. G. matė, kaip sūnus kėlė stikliuką ir išgėrė. Pats R. G. neragino sūnų gerti, bet ir nedraudė. Lapkričio 24 dieną vyko išgertuvės, po kurių jos vaikas buvo pristatytas į ligoninę. Iš ligoninės jį išleido apie 2 valandą nakties. Vaikas po to jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. Ji nematė, kad jam būtų blogai. Sūnus norėjo miego, nes po lašelinių buvo dar šiek tiek bloga. Po to išsimiegojo ir viskas buvo gerai.
Kaltinamasis R. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad lapkričio 24 d. buvo penktadienio vakaras ir nusprendė išgerti. Pradžioje D. nebuvo, o paskui jis atėjo ir prisėdo šalia jų. D. prisėdo šalia ir jam davė paragauti brendžio. Supranta, kad blogai pasielgė. Žinojo, kad D. 15 metų. Gerdami užsigėrė limonadu. Jie D. neragino gerti, bet leido. Neliepė gerti iki apsivėmimo. D. ne kiekvieną kartą gerdavo. Jam pildavo po pusę stikliuko. Jie išeidavo parūkyti, o pasirodo, kad tuo metu jis pats iš butelio gėrė. Paskui susipyko su E. G. ir jis norėjo išeiti, o E. G. laikė jį. Berniukas bandė E. G. laikyti. Jis nuėjo pas kaimynus. Po to policija atvažiavo ir jį sulaikė. Paskutinis jo teistumas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurtavo prieš E. G.. Prieš D. B. jis nesmurtavo. Jis, kaip parūkęs atėjo į kambarį, tai pamatė, kad D. B. geria iš butelio, ir tada jis virtuvėje atėmė iš D. B. butelį ir paėmęs už pečių pastūmė D. B. link jo kambario ir D. B. nuėjo, o tada jis nuėjo pas kaimynus. Butelį paėmė iš D. B. ir pastūmė jį link jo kambario, bet fizinio skausmo jam nesukėlė. Virtuvė yra kartu su jų kambariu. Jis neėmė D. B. už kaklo. D. B. po tokio jo pavarymo nuėjo ir atsisėdo ant lovos, paklausė, kur mama. Jis atsakė, kad mama nuėjo pas L. ir tada D. B. pasakė, kad eina mamos ieškoti. Iš viso tą vakarą išgėrė apie du butelius brendžio. Išgėrė vieną butelį, o kito butelio nugėrė mažiau pusę. Jis neragino gerti D., bet leido. Dabar pajamų neturi jokių. Tuo metu dirbo. Atrodo, kad viską pamena, bet kai nuėjo pas kaimynus, tai gėrė toliau ir jau nuo tada ne viską pamena. Su E. G. susipyko, apsižodžiavo ir ji neleido jam išeiti. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo D. apklausiamas, jis dalyvavo ir D. B. sakė, kad jis prieš D. B. nesmurtavo.
Perskaičius R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t., b.l.96), paaiškino, kad jį apklausė neblaivų ir jis galėjo taip sakyti.
Perskaičius R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t., b.l.106), su parodymais sutiko. Jis paėmė D. B. už kaklo, bet fizinio skausmo jam nesukėlė. Buvo prisilietęs prie D. B., bet fizinio skausmo jam nesukėlė. Prieš E. G. fizinio smurto nevartojo. Sužalojimai pas ją galėjo atsirasti, kai ji krito. Matė, kaip D. laikė E. G., kai jis norėjo išeiti. D. B. laikė E. G., kad jie daugiau nesibartų. Išgerti sugalvojo be jokios progos. Iš pašalinių asmenų į butą niekas nebuvo užėjęs. Negalėjo D. B. fizinio skausmo sukelti ir nubrozdinimo negalėjo jam padaryti. Pamena viską, nes dar nebuvo toks girtas. Paskui su kaimynais gėrė toliau ir tada jau buvo labai neblaivus. Kas iškvietė policiją, nežino. Jis pripažįsta, kad davė gerti D. B. ir pripažįsta, kad jį palietė. Jis savo kaltę pripažįsta. Jis pats sau įsipildavo ir E. G. įpildavo, o D. B. įpildavo E. G., nes taip gaudavosi pagal eilę.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. apklaustas kaip įtariamasis parodė, su pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes buvo suėmęs savo posūniui už kaklo kuomet jį vedė. Posūnio negirdė alkoholiu ir nevertė jo gerti. 2022 m. lapkričio 24d. apie 19:00 val. su savo sugyventine E. G. ir posūniu D. B. nuėjo pas kaimynus, E. ir A. Pas minėtus asmenis kartu su sugyventine ir D. vartojo alkoholinius gėrimus. D. motina E. savo sūnui leido gerti alkoholį. Tiksliai negali pasakyti, kiek D. išgėrė alkoholio. Su sugyventine ir D. grįžo į savo butą apie 20:00 val. Su sugyventine buvo apsvaigę nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes kaimynai D. išvadino narkomanu. Konflikto metu E. pradėjo jį draskyti, muštis. Kartu su D. bandė E. nuvesti miegoti, bet ji nesileido, priešinosi. E. apdraskė jį su D. Jis D. neskriaudė, nedraskė nagais. Jam įdrėskė motina. Po to jis iš spintelės pasiėmė butelį brendžio. Ginčijantis su E. pamatė, kaip D. geria brendį iš butelio. Tuomet supykęs automatiškai, nestipriai ranka suėmė D. už kaklo ir jį stumtelėjo kambario link. Jis neleido D. gerti alkoholio. D. gėrė neatsiklausęs, niekieno neverčiamas (2t., b.l. 96-97).
Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą R. G. apklausos metu parodė su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino jo esmę suprato, su juo sutinka iš dalies, nes neprisipažįsta sužalojęs D.. Begeriant su D. jis jį suėmė už kaklo, kad jis daugiau nebegertų, gal dėl to, kad jam daugiau alkoholio liktų tiksliai pasakyti negali. Nori pažymėti, jog jis tyčia D. nesuėmė už kaklo ir jo nesužalojo. Dėl D. nugirdymo jis prisipažįsta, nes leido D. bei jam siūlė gerti brendį kartu su sugyventine E.. Jis D. per prievartą gerti brendžio nevertė. Nori pažymėti, jog 2022 m. lapkričio 24d., panašiai nuo 18:00 val., tiksliai pasakyti negali, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su E. ir D. buvo namuose. Būdamas prie stalo kartu su E. ir D. pradėjo stikliukais gerti brendį. D. į stikliuką brendį pylė tiek jis, tiek E.. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio nepamena, bet jam atrodo, jog galėjo būti du buteliai brendžio. Gali būti, jog D. išgėrė šie tiek mažiau. Gerdamas su D. pirmą kartą jam pasakė:" Į sveikatą", o po to jau nieko nebesakė. Prisipažįsta, jog D. siūlė bei jį ragino gerti brendį, žinodamas, jog jam D. yra 15 metų. Alkoholį kartu su D. galėjo gerti apie 1,5 val. Gailisi dėl savo poelgio, toliau lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. (2t., b.l. 106-109,).
Nukentėjusiojo atstovė V. Šukienė paaiškino, kad informacija pateikta ikiteisminio tyrimo davė parodymus be mamos ir tokios vaiko nurodytos aplinkybės buvo tikriausios. Vėliau matomai vaikui buvo padaryta mamos įtaka. Nebuvo žinoma iki šio įvykio šeima kaip probleminė. Buvo iki tol vienas įvykis dėl D. įvykdytos vagystės, tačiau tuo metu šeima nebuvo dar laikoma problemine. Po to po paskutinio įvykio vaikui buvo suteikta psichologo pagalba. Vaikui buvo nustatytas 1,1 promilių girtumas.
Liudytojas D. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu budėtoju. Budėjimo metu, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, iš Marijampolės AVPK gavo pranešimą, kad namuose yra nepilnametis vaikas, kuris yra galimai sužalotas. Taip pat namuose yra nepilnamečio vaiko mama, kuri yra patyrusi smurtą iš savo sugyventinio. Visa tai buvo praeitais metais lapkričio 25 dieną. Pranešimą gavo po vidurnakčio. Nuvykę pagal pranešimą, namuose rado sužalotą vaiko mamą. Atvažiavo su kolege J. M., nes su ja kartu budėjo. Atvykę rado vaiko mamą ir nepilnametį vaiką D. B., kurio galimai buvo sužalotas kaklas. Dėl to buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo ir nustatė tuos galimus sužalojimus. Bendraujant su vaiku, tai vaikas patvirtino, kad mamos sugyventinis smurtavo prieš mamą, jis gindamas mamą buvo sužalotas. Taip pat vaikas nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, kad jį vertė vartoti alkoholinius gėrimus mamos sugyventinis, kuris sakė, kad jam reikia gerti tam, kad ateityje negertų. Marijampolės ligoninėje bendraujant su vaiko mama pastaroji patvirtino, kad negalėjo prieštarauti sugyventinio veiksmams, kad vaikas nevartotų alkoholį ir jie vartojo alkoholį visi trys. Jie atvyko gyvenamosios vietos adresu ir po to ir į ligoninę lydėjo vaiką. Kai bendravo su nepilnamečiu, tai jis buvo piktas ir susijaudinęs, bet gebėjo išreikšti savo nuomonę ir suvokti tai, ką jis sako. Matėsi, kad jis vartojęs alkoholį. Nepilnametis dar sakė, kad dažnai ėjo vemti, kai vartojo alkoholį. Prie jų jis nėjo vemti. Jo kolegė J. M. ir jis buvo vaiką apklausiant. Ant vaiko kaklo matė sužalojimą, tai buvo galimai nagų, pirštų sugriebimo žymės. Gerai neatsimena, bet pamena, kad buvo žymės ir jos buvo akivaizdžiai matomos. Vaikas sakė, kad mamos sugyventinis tas žymes jam padarė, kai jis gynė mamą grumtynių metu. Vaikas sakė, kad jį vertė gerti mamos sugyventinis ir vertimas vyko galimai tuo metu, kai mama buvo išėjusi iš namų kviestis pagalbos ir palikusi vaiką su smurtaujančiu asmeniu. Jie bendravo gyvenamose patalpose, kol atvyko medikai, po to bendravo ligoninėje. Matėsi kambaryje alkoholio buteliai, grindys buvo sulaistytos alkoholiu. Koks buvo alkoholis, nepamena. Vaikas įvardino patėvio pavardę, bet šiandien pavardės neatsimena.
Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2t., b.l.15-16), liudytojas sutiko su parodymais. Po to su šiuo nepilnamečiu daugiau nėra bendravęs. Mamos nebuvo, kai bendravo su nepilnamečiu vaiku. Patėvis jau buvo sulaikytas policijos, kai jie atvyko.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, jog jis dirba VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS vyriausiuoju specialistu. Nustatyto budėjimo pagal darbo grafiką metu 2022 m. lapkričio 25d. apie 00.07 val. iš koordinatoriaus gavo pranešimą, jog namuose neblaivi sumušta motina E. G. bei su ja neblaivus sumuštas nepilnametis D. B., smurtautojas motinos sugyventinis. Iš pradžių buvo nuvykta nepilnamečio gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Bute rastas galimai neblaivus nepilnametis, kuris pripažino vartojęs alkoholį. Ant nepilnamečio kaklo matėsi galimai įdrėskimo žymės. Įvertinus šias aplinkybes nepilnamečio gyvenamuoju adresu buvo iškviesta greitoji pagalba. Laukiant kol atvyks greitoji pagalba įvertinta nepilnamečio gyvenamoji aplinka. Bute matėsi alkoholio vartojimo požymių, ant stalo stovėjo išgerto brendžio butelis, limonadas, po stalu buvo privemta. Atvykus medikams nepilnametis buvo pristatytas į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių jis bendravo su budinčiu gydytoju, kuris D. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,21 promilių neblaivumą. Apžiūrėti nepilnamečio patirti sužalojimai, kurie akivaizdžiai matėsi ant kaklo (buvo apdraskytas). Su D. B. buvo bendrauta ligoninėje jam lašinant lašelinę, atskirai nuo motinos. Vaikas jam papasakojo, jog 2022 m. lapkričio 24d. vakaro metu patėvis R. G. parsinešė alkoholio ir kartu su mama pradėjo gerti. Vaikas teigė, kad išgertuvių metu mama su patėviu susipyko. Tuomet R. G. mamai iš „pliauškos" mušė per veidą, smakrą. Vėliau mamą mušė iš kumščio, bet vaikas teigė, jog nelabai matė. D. B. nurodė, kad atsistojo tarp mamos ir sugyventinio, nes norėjo apginti mamą, tačiau R. jį sugriebė už kaklo ir sugriebimo metu jo kaklą apdraskė. Tuomet mama išbėgo iš buto išsikviesti pagalbos. Vaikas paaiškino, jog mamai pasišalinus iš buto patėvis jį vertė gerti kartu su juo brendį užsigeriant limonadu. Liepė gerti iki apsivėmimo, kad ateityje nenorėtų vartoti alkoholio ir nesektų jo pėdomis. D. B. nurodė, kad vėmė kambaryje, prie stalo bei kokius penkis kartus tualete. Kambaryje matėsi galimai prilaistyto alkoholinio gėrimo, sudaužytų taurių, išmėtytų namų apyvokos daiktų (2t., b.l. 15-18).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. R. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame yra užfiksuota, jog 2022 m. lapkričio 24d. apie 22:30 val., miegamajame, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu R. G. galimai sugriebė savo posūniui D. B. už kaklo, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, taip pat baugindamas vertė nepilnametį vartoti alkoholinius gėrimus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (1t., b.l. 27-29).
2022 m. lapkričio 25d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini). Miegamojo kambaryje ant stalo rastas alkoholio butelis bei limonado butelis. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo fiksavimo kameromis. Reikšmingų pėdsakų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Įvykio vietoje eksperto rinkinys naudotas nebuvo (1t., b.l. 55-64).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK pareigūno 2022 m. lapkričio 24d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog smurtą patyręs asmuo yra D. B., smurtu įtariamas asmuo R. G.. Atvykusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams D. B. paaiškino, jog jo motina E. G. kartu su patėviu R. G. namuose vartojo alkoholį. Įvykus konfliktui susistumdė, susistumdymo metu patėvis R. sudavė motinai nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį. Dėl ko jis atsistojęs tarp jų bandė išskirti, tačiau R. G. jį suėmė už kaklo, sudraskė nagais, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po konflikto R. vertė jį vartoti alkoholinius gėrimus jį baugindamas bei gąsdindamas. Užfiksuota įdrėskimas, kraujosruva kakle (1t., b.l. 65-68).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK pareigūno 2022 m. lapkričio 24d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog smurtą patyręs asmuo yra E. G., smurtu įtariamas asmuo R. G.. Atvykusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams E. G. paaiškino, jog kartu su savo sugyventiniu R. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykus asmeniniam konfliktui, susistumdė, sugyventinis jai sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po įvykio išėjo į lauką prašyti pagalbos pašalinių asmenų, išsikviesti policiją. Užfiksuota, patinimas, nubrozdinimas veide, kraujosruva lūpose (1t., b.l. 69-72).
Nepilnametis D. B. 2022 m. gruodžio 8 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis yra D. B. ir jam yra 15 metų. R. G. yra jo patėvis, o E. - mama. Atėjo pasikalbėti apie gėrimus. Gėrė trise: jis, mama ir R.. Tai buvo lapkričio mėnesio pabaigoje. Tai vyko pas juos namuose. Viskas prasidėjo apie 18 val. vakare. Gėrimai prasidėjo. Buvo normaliai išgėrę. Gėrė brendį. Buvo 0,5 litro. Gėrė jis, mama ir R.. Kiek išgėrė, nepamena. Gal 0,3. Jis išeidavo iš to ratuko, bet vis sugrįždavo. Išgėrė du butelius brendžio. Daugiausiai buvo išgėręs R.. Jis atėjo ir jam mama davė porą stikliukų. Kas buvo toliau, negali pasakyti, nes ruošėsi eiti miegoti ir girdėjo, kad mama su R. išėjo. Daugiau nieko nepamena. Dar pamena, kad, kai mama išėjo, jis pasiliko su R., nes po kokių 15 min. jie buvo sugrįžę į namus. Kai jie sugrįžo, jis buvo savo kambaryje. Tada mama kažkur išėjo viena ir jis su R. nuėjo iki kaimyno jos ieškoti. Mamą surado pas kaimyną. To kaimyno durys yra sekančios už jų. Nuėję rado kaimyną, jo draugę ir mamą. Kaimynai jau ruošėsi eiti miegoti. Jie jau buvo pakloję mamai lovą, kad ji išsimiegotų pas juos. Kodėl ji ten norėjo miegoti, nežino. Tada su R. grįžo į namus. Tada R. kažkur išėjo, o jis nuėjo pas kaimyną ir, pasibeldęs į duris, norėjo parsivesti mamą, nes, manė, kad jau buvo saugu, bet kaimynas jam pasakė, kad mamos nėra, ji išėjo į polikliniką. Tada jis sugrįžo namo, du kartus išsivėmė ir po to kažkas pabeldė į duris. Atidarius duris, pamatė policijos pareigūnus. Jie ieškojo R.. Bet jo namuose nerado. Tada jie išvažiavo, bet vėliau sugrįžo ir paklausė, ar jis nėra išgėręs. Davė prasipūsti. Jis įpūtė 1,1. Tada jį išvežė į ligoninę ir pastatė lašelinę. Mama buvo poliklinikoje, nes ji buvo sumušta. Jis nematė, kas ją mušė. Prie jo jie nesimušė. Pas jį irgi buvo sužalojimai (parodo kaklo dešinę pusę). Ten buvo įdrėskimai. Jam įdrėskė mama virtuvėje. Nežino, kaip tai atsitiko. Mama jam įdrėskė tada, kai buvo išgėrę. Buvo ant jo kaklo tik įdrėskimai. Daugiau nieko nebuvo. Jam išgerti pasiūlė R. ir mama. Jie pasiūlė abudu kartu. Jie atėjo abudu į jo kambarį ir pasiūlė išgerti. R. vienas nesiūlė. Jie pasiūlė tik pora stikliukų išgerti. Po to kai jis išgėrė porą kartų, jam niekas daugiau nesakė nebegerti. Jis galėjo toliau gerti. Ko mama išėjo pas kaimynus, neatsimena, bet jei ir atsimintų, nenorėtų sakyti, nes nenori, kad kas sužinotų. Mama išėjo pas kaimynus, nes nenorėjo būti su R.. Kai mama išėjo pas kaimyną, tai ji jau buvo sumušta. R. su mama buvo 15 min. išėję į koridorių. Mano, kad ten ją ir sumušė. Matė, kad mamos skruostikaulis, smakras buvo raudoni. Smakras buvo juodas. Atrodė, kad mama buvo mušama kumščiu. Kitą dieną mamos paklausė, kaip ji jaučiasi. Mama pasakė, kad tai bus paskutinis kartas ir dėl to labai gailisi. Jam kaklą mama sužalojo virtuvėje. Kai jie su R. išėjo pasikalbėti į koridorių, tai jo kaklas jau buvo sužalotas. Jo niekas nesmaugė. Kai antrą kartą atvyko pareigūnai į namus, tai jiems papasakojo kaip buvo, bet galėjo truputį ir pameluoti. Pamelavo, kad R. jam pradrėskė kaklą. Kai jie užmatė jo kaklą, tai pasakė, kad šuo sužalojo, bet kai jie riktelėjo ant jo, tai jis išsigando ir pamelavo, kad R. sužalojo kaklą. Gėrė iš stikliuko. Jam atrodo, kad gėrė iš vieno stikliuko. Jam įpildavo mažesnį kiekį alkoholio, tik pusę stikliuko. Jis ne visus kartus su jais gėrė, kokius du tris kartus praleido, negėrė. Kai mama išėjo į priimamąjį jam buvo bloga. Tada jis apsivėmė prie R.. Jam labai pradėjo suktis galva, pasidarė labai bloga ir apsivėmė. Mamai buvo sumuštas skruostas, barzda, o lūpą, jam atrodo, mama pati prasikando. Jos buvo tik „biški“ sužalotos. Apatinė lūpa buvo sužalota. Lūpos negalėjo sumušti R., nebent, kaip jai trenkė į veidą, tai tada ji galėjo prasikąsti. Mama, kai išėjo pas kaimynus, tai į namus nesugrįžo. Ją parvežė naktį medikai. Sumuštą mamą matė pas kaimyną ir priėmime. Kai R. kažkur išėjo, jis nuėjau pas kaimyną parsivesti mamos, bet jos nebuvo. Ji jau buvo išėjusi į priėmimą. Kai pirmą kartą nuėjo su R. pas kaimynus. Tada pamatė mamą sumuštą. Po to nuėjo vienas parsivesti mamos, bet jos nebebuvo. Mano, kad ji būtų su juo tada ėjusi namo, nes R. nebebuvo. Mano, kad R. ją sumušė (1t., b.l. 114-116).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojų A. L. ir E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu :
liudytojas A. L. apklausos metu parodė, jog jis laikinai gyvena pas savo draugą E. P. adresu (duomenys neskelbtini). E. G. ir R. G. jam yra pažįstami, nes jie yra jo kaimynai. 2022 m. lapkričio 24d. vakaro metu, jis kartu su E. buvo namuose ir gėrė degtinę. Jautėsi apsvaigęs, buvo neblaivus. Atsimena, jog išgertuvių metu pas jį į namus atėjo R., netrukus panašiai po 5 minučių prisijungė ir E.. Tuomet keturiese jis, E. ir E. gėrė degtinę. Jis neatsimena, jog išgertuvių metu į butą būtų atėjęs E. sūnus D.. Begeriant jam pasidarė bloga, jį supykino, todėl nuėjo miegoti. Greitai užmigo, todėl nežino kas vyko toliau. Iki jam užmiegant savo bute tikrai nematė D., todėl negali pasakyti ar D. bute vartojo degtinę. Kitą dieną sužinojo, kad pas E. ir R. buvo atvažiavusi policija, nes jie susipyko. E. ir R. konflikto aplinkybės jam nėra žinomos (2t., b.l.3-6).
Liudytojas E. P. apklausos metu parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), savo dukros bute. Gyvena vienas, tačiau šiuo metu yra priglaudęs A. L., nes jį iš namų išvijo sugyventinė. R. G. ir E. G. jam yra žinomi ir pažįstami, nes jie yra jo kaimynai. 2022 m. lapkričio 24d. vakaro metu, būdamas namuose kartu su A. gėrė degtinę. Pas jį į svečius iš pradžių vienas užėjo R. G.. Panašiai už kokių 15 minučių į mano namus atėjo R. sugyventinė E.. Būdami keturiese jo namuose gėrė degtinę. E. išgėrė labai nedaug, gal tik du stikliukus. Neužilgo į jo butą galvą įkišo E. sūnus D. ir pasikvietė mamą. Tuomet E. su R. iš jo buto išėjo. Jis buvo išgėręs gal butelį degtinės, bet jam atrodo, kad jis viską puikiai atsimena. Jis yra įsitikinęs, jog D. jo bute alkoholio nevartojo. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad iš namų R. buvo išvežtas policijos, tačiau dėl ko nežino, nes į bendrabučio apkalbas jis nesikiša. (2t., b.l. 9-12).
Asmens apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusysis D. B.. Apžiūros metu užfiksuota, jog D. B. kaklo, dešinėje pusėje matomi nubrozdinimai ir paraudimai (1t., b.l. 118-122).
Ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra užfiksuota, jog D. B. anamnezėje VšĮ Marijampolės ligoninėje yra užfiksuota, jog namuose smurtavo patėvis, sumušė mamą, po to liepė gerti berniukui brendį (išgėrė apie 300 ml) apdraskė kaklą. Berniukas namuose vėmė apie 5-6 kartus (1t., b.l. 134-135).
Specialisto išvadoje Nr. G28/2023 (09) užfiksuota, jog D. B. klinikiniais duomenimis konstatuota kaklo sumušimas, nubrozdinimai kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. B. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1t., b.l. 130).
Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-2204 užfiksuota, jog bendraudamas su VTAS specialistais ligoninėje D. B. parodė, kad 2022 m. lapkričio 24d. apie 20-21 val. mamos sugyventinis R. G. patėvis parsinešė alkoholio ir kartu su mama gėrė. Nepilnametis teigė: ,,Jie susipyko, tada R. G. mamai iš ,,pliauškos“ mušė per veidą, smakrą. Vėliau mušė iš kumščio, nors aš nelabai mačiau". Tada jis atsistojo tarp jų ir gynė mamą. R. sugriebė jį už kaklo, apdraskė kaklą. Mama pabėgo iš buto ir išsikvietė pagalbą. Prieš mamą R. smurtauja jau ne pirmas kartas, koks 3 ar 4 kartas. Kol mama buvo ligoninėje. R. jį vertė kartu su juo gerti brendį su limonadu. Liepė gerti iki apsivėmimo, kad ateityje nenorėtų alkoholio gerti ir nesektų jo pėdomis. Vaikas pasakojo, kad vėmė prie stalo, po to dar tualete kokius 5 kartus. Ligoninėje D. B. nustatytas 1,21 promilės neblaivumas, apžiūrėti nepilnamečio patirti sužalojimai, kurie akivaizdžiai matėsi ant kaklo (apdraskytas) (1t., b.l. 140-155).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrėta nukentėjusioji E. G.. Apžiūros metu užfiksuota, jog E. G. veide matosi nubrozdinimas ir paraudimas kaktos srityje, taip pat sukrešėjęs kraujas ant viršutinės ir apatinės lūpos, bei kraujosruva ant smakro. Kairėje pusėje veido, smilkinio sritį, matomas paraudimas. Dešinėje pusėje veido, smilkinio sritį matomas nubrozdinimas, žando sritį matomas paraudimas. Daugiau išorinių sužalojimų nenustatyta. (2t., b.l. 24-29).
Specialisto išvadoje Nr. G27/2023 (09) užfiksuota, jog E. G. klinikiniais duomenimis konstatuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, kraujosruva dešinėje rankoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais poveikiais. E. G. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. (2t., b.l. 37-38).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų vaizdo kamerų. Apžiūros metu nustatyta, jog pirmas vaizdo įrašas yra pavadinimu 2022_1124_233332_216. Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data - 2022 m. lapkričio 24d. Vaizdo įrašas prasideda laiku 23:33:50 val. Ekrane matosi VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrius. Nukentėjusiajai E. G. yra bandoma du kartus nustatyti neblaivumą, tačiau nepavyksta. Vaizdo įrašo trukmė yra 02:02 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 23:35:52 val. Antras vaizdo įrašas yra pavadinimu 2022_1124_234123_217. Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data - 2022-11-24. Vaizdo įrašas prasideda laiku 23:41:21 val. Laiku 23:41:44 val., nukentėjusysis D. B. atidaro buto Laiku 23:43:07 val. ekrane pasirodo įtariamasis R. G.. R. G. pasakoja, kad tarp jo ir sugyventinės įvyko šeimyninis ginčas. Apžiūros metu daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:02 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 23:46:23 val. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu 2022_1124_234624_218. Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data -2022 m. lapkričio 24d. Vaizdo įrašas prasideda laiku 23:46:23 val. Apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:00 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 23:51:22 val. Ketvirtas vaizdo įrašas yra pavadinimu 2022_1124_235123_219. Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data -2022 m. lapkričio 24d. Vaizdo įrašas prasideda laiku 23:51:21 val. Laiku 23:51:30 val. R. G. policijos pareigūnų yra išvedamas iš buto. Laiku 23:51:45 val. koridoriuje R. G. pats pargriūva ant grindų, dėl ko policijos pareigūnai jam uždeda antrankius. Laiku 23:52:53 val. R. G. yra pastatomas ant kojų ir laiku 23:53:41 val. išvedamas iš bendrabučio į lauką. Daugiau apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė yra 02:33 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 23:53:55 val. Penktas vaizdo įrašas yra pavadinimu 2022_1125_000209_220. Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data - 2022-11-25. Vaizdo įrašas prasideda laiku 00:01:40 val. Laiku 00:02:01 val. nukentėjusysis D. B. atidaro buto duris. Girdėti kaip policijos pareigūnė paklausia ar jis nėra vartojęs alkoholio. D. B. atsako: „Ne“. Laiku 00:02:59 val. pareigūnas patikrina D. B. blaivumą, tačiau jo nustatyti nepavyksta. Laiku 00:03:10 val. pareigūnas žibintuvėliu pašviečia D. B. į kaklą ir paklausia ar jį kas nors mušė. D. B. atsako: „Ne“. Policijos pareigūnui paklausus iš kur pas jį ant kaklo atsirado nubrozdinimas D. B. atsako: „Čia jau nuo seno“. Policijos pareigūnas paprašo apsisukti į kitą pusę ir paklausia kas tai padarė. Pasiteirauja ar ne tėtis. D. B. atsako: „Ne“. Tuomet policijos pareigūnas pasako, jog čia yra švieži nubrozdinimai. D. B. atsako„ Šuniukas“. Tuomet policijos pareigūnas paklausia, iš kur jis gavo šuniuką. D. B. atsako:„ Tėvai parsivežė“. Paklausus, kur yra šuniukas, D. B. atsako: „Čia va“ ir parodo į kambarį. Laiku 00:04:00 val. pareigūnas dar kartą patikrina D. B. blaivumą. Laiku 00:04:21 val. D. B. nustatomas 1,11 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnams vėl paklausus, kas jį sumušė laiku 00:05:00 val. D. B. atsako: „Patėvis“. Paklausus, dėl kokios priežasties taip pasielgė, D. B. atsako:„ Buvo girtas“. Kas toliau sakoma, negirdėti ir neina suprasti. Paklausus, o kodėl jis neblaivus, kas jam davė, pylė ar pats pylėsi D. B. atsako: „Pats pyliausi“. Paklausus, ar mama nematė, atsakė, kad ne. Pareigūnei paklausus, ar leido, tik jis nesako, D. B. atsako: „Tėvai man neleidžia“. Laiku 00:05:49 val. policijos pareigūnei paklausus, ką gėrė, iš kur gavo, pasiėmė, D. B. atsako: „Tėvai išėjo parūkyti, o aš pats sau įsipyliau“. Paklausus, kiek išgėrė, atsakė, jog nežino. Laiku 00:06:08 val., paklausus, kada mušė, D. B. atsako:„ Po mamos“. Pasiteiravus, ką darė, atsakė, jog negali fiziškai paaiškinti, tiesiog sumušė, su nagais perdrėskė. Paklausus, ar skaudėjo D. B. atsakė: „Tai kaip gali neskaudėt“. Pasiteiravus kelintą valandą viskas įvyko atsakė, jog dabar negali pasakyti, nes nepamena. Paklausus, kuria ranka perdrėskė, atsakė, jog dešine. Vaizdo įrašo trukmė yra 05:30 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 00:07:09 val. Šeštas vaizdo įrašas yra pavadinimu 2022_1125_002911_221 Ekrano kairėje pusėje matyti, jog vaizdo įrašo data - 2022 m. lapkričio 25d. Vaizdo įrašas prasideda laiku 00:29:10 val. Laiku 00:29:14 val. girdisi, kaip policijos pareigūnas klausia: „Tai jis pylė ir liepė tau gert. Jis taip dažnai elgiasi“. Girdėti, kaip nukentėjusysis D. B. sako: „Žinokite taip“. Policijos pareigūnas klausia:„ Tai jis tau į stikliuką pylė ar tiesiai į burną?“. Girdėti, kaip D. B. atsako: „Stikliuką ir liepė iš stikliuko gerti“. Paklausus, ar mama matė, D. B. atsako, kad ne, nes mama tuo metu buvo priėmime. Policijos pareigūnui paklausus, ar jį sumušė ir liepė gerti. D. B. atsako: „Jo, kai mes buvo dviese namuose“. Pareigūnas klausia, kada jį mušė ar prieš gėrimą ar po jo. D. B. atsako: „Po gėrimo“. Paklausus, kodėl mušė, atsako: „Tiesiog aš nenorėjau gerti, nes matomai man buvo per daug. Nu, taip jisai man tarkim liepė“. Pareigūnas paklausia tai tarkim ar liepė. D. B. atsako: „Liepė“. Taip pat policijos pareigūnas paklausė, ar jam buvo sugriebta už gerklės dėl to, kad negėrė. D. B. atsako:„ Žinokit, nežinau“. Vaizdo įrašo trukmė yra 01:15 min. Vaizdo įrašas baigiasi laiku 00:30:25 val. (1 t., b.l. 73-76).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, protokole padaryta aiški rašymo klaida, nurodant įtariamojo R. G. pavardę, todėl teismas ją ištaiso iš „G.“ į „G.“.
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale yra užfiksuota, jog 2022 m. lapkričio 25d. 00.01 val. D. B. buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas (1t., b.l. 156-157).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrėtas R. G.. Apžiūros metu užfiksuota, jog R. G. kairiame nykštyje matosi žaizda, kurioje yra sukrešėjusio kraujo. R. G. kakle, daugiau dešinėje pusėje, matosi įbrėžimai, nubrozdinimai, dešiniame žandikaulyje yra nubrozdinimas (2t., b.l. 112-117).
Sutinkamai su BPK 20 straipsniu visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teisiamajame posėdyje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji nugirdė vaiką.
Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nugirdė vaiką. Šiame straipsnyje vaiku laikomas asmuo iki 18 metu. Vaiko nugirdymą sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Būtina nustatyti, kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti ir, vartodamas svaigiuosius gėrimus, apsvaigo. Nugirdymas yra vienkartinis veiksmas, todėl nusikaltimas laikomas užbaigtu tada, kada vaikas vieną kartą pasigėrė (apsvaigo). Nurodytas veiksmas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia tai, kad kaltininkas suvokia, jog skatina gerti alkoholinius gėrimus vaiką, numato, kad vaikas gali pasigerti, ir tokių padarinių nori.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodė, kad jam išgerti pasiūlė R. ir mama. Jie pasiūlė tik pora stikliukų išgerti. Po to kai jis išgėrė porą kartų, jam niekas daugiau nesakė nebegerti. Jis galėjo toliau gerti. Gėrė iš stikliuko. Jam atrodo, kad gėrė iš vieno stikliuko. Jam įpildavo mažesnį kiekį alkoholio, tik pusę stikliuko. Jis ne visus kartus su jais gėrė, kokius du tris kartus praleido, negėrė. Kai mama išėjo į priimamąjį jam buvo bloga. Tada jis apsivėmė prie R.. Jam labai pradėjo suktis galva, pasidarė labai bloga ir apsivėmė (1t., b.l. 114-116).
Teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.
Kaltinamieji žinojo, jog vaikui 15 metų, kadangi kaltinamoji E. G. yra vaiko motina, kaltinamasis R. G. gyveno kartu, yra E. G. sugyventinis.
Kaltinamoji E. G. pripažino, jog išgėrė ir užsveikino sūnų. Sūnus išgėrė tą stikliuką. Paskui vieną po kito gėrė ir ji sūnaus nesustabdė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25d. R. G. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad jis, jo sugyventinė E. G. ir D. B. pas kaimynus E.ir A. vartojo alkoholinius gėrimus. E. G. leido savo sūnui gerti. Grįžus namo, D. B. pasiėmė butelį brendžio ir pradėjo gerti. Jis supyko, paėmė D. B. už kaklo ir stumtelėjo link kambario, jis neleido D. B. gerti ( 2t., 96-97). Įstatymas nedraudžia apklausti neblaivių asmenų, tokie parodymai vertinami kitų surinktų įrodymų kontekste.
2023 m. kovo 31d. R. G. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad begeriant su D., jis suėmė D. už kaklo, kad jis daugiau nebegertų, gal dėl to, kad jam daugiau alkoholio liktų, tiksliai pasakyti negali. Tyčia D. už kaklo nesuėmė ir jo nesužalojo. 2022 m. lapkričio 24d. apie 18 val., būnant namuose, jis siūlė D. gerti brendį kartu su sugyventine E.. Gerdamas su D. pirmą kartą jam pasakė „į sveikatą“, o po to jam nieko nebesakė. Pripažino, jog D. siūlė bei jį ragino gerti brendį, žinodamas, jog D. yra 15 metų ( 2t., b.l.106).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. nurodė, kad lapkričio 24 d. davė D. paragauti brendžio. Žinojo, kad D. 15 metų. Jie D. neragino gerti, bet leido. Neliepė gerti iki apsivėmimo. D. ne kiekvieną kartą gerdavo. Jam pildavo po pusę stikliuko.
Liudytojas D. K. nurodė, kad bendraujant su D. B., vaikas nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, kad jį vertė vartoti alkoholinius gėrimus mamos sugyventinis, kuris sakė, kad jam reikia gerti tam, kad ateityje negertų. Marijampolės ligoninėje bendraujant su vaiko mama pastaroji patvirtino, kad negalėjo prieštarauti sugyventinio veiksmams, kad vaikas nevartotų alkoholį ir jie vartojo alkoholį visi trys.
Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-2204 užfiksuota, jog bendraudamas su VTAS specialistais ligoninėje D. B. parodė, kad R. jį vertė kartu su juo gerti brendį su limonadu. Liepė gerti iki apsivėmimo, kad ateityje nenorėtų alkoholio gerti ir nesektų jo pėdomis. (1t., b.l. 140-155).
Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotos vaizdo įrašų iš pareigūnų vaizdo kamerų, apžiūros matoma, jog D. B. prisipažino policijos pareigūnams, jog patėvis vertė gerti (1 t., b.l. 73-76).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale yra užfiksuota, jog 2022 m. lapkričio 25d. 00.01 val. D. B. buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas (1t., b.l. 156-157).
Tokiu būdu teismas sprendžia, kad kaltinamieji E. G. ir R. G., žinodami, kad D. B. yra 15 metų amžiaus, pasiūlė, ragino, vertė D. B. vartoti alkoholinius gėrimus ir kartu su D. B. gėrė alkoholinį gėrimą - brendį, dėl ko D. B. išgėręs jam siūlytą alkoholį, apsvaigo, jam buvo nustatytas 1,11 promilės girtumas, tokiais savo veiksmais nugirdė vaiką ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo ar nežymaus sužalojimo padarymą šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis yra nepilnamečio nukentėjusiojo motinos sugyventinis, su kuriuo kartu gyveno du metai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptarti nusikaltimai padaromi tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šie nusikaltimai padaromi, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Nukentėjusysis D. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė kaklo dešinę pusę, kur buvo padaryti sužalojimai ir paaiškino, kad ten buvo įdrėskimai. Jam įdrėskė mama virtuvėje. Nežino, kaip tai atsitiko. Mama jam įdrėskė tada, kai buvo išgėrę. Buvo ant jo kaklo tik įdrėskimai. Daugiau nieko nebuvo. Jam išgerti pasiūlė R. ir mama. Jie pasiūlė abudu kartu. Jie atėjo abudu į jo kambarį ir pasiūlė išgerti. R. vienas nesiūlė. Jie pasiūlė tik pora stikliukų išgerti. Po to kai jis išgėrė porą kartų, jam niekas daugiau nesakė nebegerti. Jis galėjo toliau gerti. Jam kaklą mama sužalojo virtuvėje. Kai jie su R. išėjo pasikalbėti į koridorių, tai jo kaklas jau buvo sužalotas. Jo niekas nesmaugė. Kai antrą kartą atvyko pareigūnai į namus, tai jiems papasakojo kaip buvo, bet galėjo truputį ir pameluoti. Pamelavo, kad R. jam pradrėskė kaklą. Kai jie užmatė jo kaklą, tai pasakė, kad šuo sužalojo, bet kai jie riktelėjo ant jo, tai jis išsigando ir pamelavo, kad R. sužalojo kaklą (1t., b.l. 114-116).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.
Kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra kad jis paėmė nepilnamečiui nukentėjusiajam už kaklo, tačiau jis nežino ir negali žinoti, ar tokie jo veiksmai sukėlė fizinį skausmą.
Specialisto išvadoje Nr. G28/2023 (09) užfiksuota, jog D. B. klinikiniais duomenimis konstatuota kaklo sumušimas, nubrozdinimai kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. B. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1t., b.l. 130).
Nukentėjusiojo kakle sužalojimus matė ir atvykęs į įvykio vietą liudytojas D. K., kuriam D. B. nurodė, kad atsistojo tarp mamos ir sugyventinio, nes norėjo apginti mamą, tačiau R. jį sugriebė už kaklo ir sugriebimo metu apdraskė jo kaklą.
Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-2204 užfiksuota, jog bendraudamas su VTAS specialistais ligoninėje D. B. parodė, kad 2022 m. lapkričio 24d. apie 20-21 val. mamos sugyventinis R. G. patėvis parsinešė alkoholio ir kartu su mama gėrė. Nepilnametis teigė: ,,Jie susipyko, tada R. G. mamai iš ,,pliauškos“ mušė per veidą, smakrą. Vėliau mušė iš kumščio, nors aš nelabai mačiau". Tada jis atsistojo tarp jų ir gynė mamą. R. sugriebė jį už kaklo, apdraskė kaklą. Mama pabėgo iš buto ir išsikvietė pagalbą. Vaikas pasakojo, kad vėmė prie stalo, po to dar tualete kokius 5 kartus. Ligoninėje D. B. nustatytas 1,21 promilės neblaivumas, apžiūrėti nepilnamečio patirti sužalojimai, kurie akivaizdžiai matėsi ant kaklo (apdraskytas) (1t., b.l. 140-155).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK pareigūno 2022 m. lapkričio 24d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas D. B. paaiškinimas, jog jo motina E. G. kartu su patėviu R. G. namuose vartojo alkoholį. Įvykus konfliktui susistumdė, susistumdymo metu patėvis R. sudavė motinai nenustatytą kiekį smūgių į galvos bei veido sritį. Dėl ko jis atsistojęs tarp jų bandė išskirti, tačiau R. G. jį suėmė už kaklo, sudraskė nagais, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po konflikto R. vertė jį vartoti alkoholinius gėrimus jį baugindamas bei gąsdindamas. Užfiksuota įdrėskimas, kraujosruva kakle (1t., b.l. 65-68).
Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotos vaizdo įrašų iš pareigūnų vaizdo kamerų, apžiūros matoma, jog D. B. prisipažino policijos pareigūnams, jog jį sumušė patėvis, nes buvo girtas. patėvis D. B. atsako: „Patėvis“. Paklausus, dėl kokios priežasties taip pasielgė, D. B. atsako:„ Buvo girtas“. Paklausus, ar skaudėjo D. B. atsakė: „Tai kaip gali neskaudėt“ (1 t., b.l. 73-76).
Ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra užfiksuotas kaklo apdraskymas (1t., b.l. 134-135).
Kaltinamoji E. G. nurodė, kad ji sūnui netyčia nagu per kaklą nubraukė.
Esant pareigai užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiojo, apsaugą nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniško, žiauraus elgesio, teismas šiuo konkrečiu atveju netiki nukentėjusiojo duotais parodymais, nes jie prieštarauja specialisto išvadai bei kitoms nustatytoms aplinkybėms, ir tiki nevienkartiniais nukentėjusiojo pareiškimais ikiteisminio tyrimo metu, kad jį sužalojo kaltinamasis R. G., kurie yra užfiksuoti policijos pareigūnų Bodycam įrašais, bendraujant su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistu D. K..
Kaltinamosios E. G. parodymus vertina kritiškai, tuo labiau, jo šios bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą kaltinamoji teigė, jog jos atžvilgiu kaltinamasis R. G. nesmurtavo, nors ši aplinkybė neginčijamai įrodyta kitoje byloje priimtu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo R. G. paskirta bausmė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurtavimo E. G. atžvilgiu 2022 m. lapkričio 24d. ir Kauno apygardos 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, kuria atmestas R. G. apeliacinis skundas. Tikėtina, jog kaltinamoji E. G. galėjo daryti nepilnamečiui įtaką dėl parodymų švelninimo.
Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs žmogus, privalėjo suprasti, kad paimdamas ranka vaikui už kaklo ir palikdamas kakle žymes- nubrozdinimus kakle, sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą, o šiuo atveju nukentėjusiajam buvo padarytas ir kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016). Teismas laiko, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl aptarti įrodymai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2022 m. lapkričio 24 d. apie 22:30 val. adresu, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sugriebė vaikui D. B. už kaklo, tuo nukentėjusiajam D. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kaklo sumušimą, nubrozdinimą kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis R. G. nurodė, kad jis teisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą.
R. G. 2022 m. lapkričio 24 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 161 straipsnio 2 dalyje, veikos padarytos D. B. atžvilgiu. Taip pat R. G. atžvilgiu priimtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendis, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, veika padaryta 2022 m. lapkričio 24d. E. G. atžvilgiu. Todėl tai negali būti laikoma, jog R. G. teisiamas už tą patį nusikaltimą.
Kadangi kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jiems skiriamos bausmės.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti kaltinamosios E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu sprendžia, kad pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra. Nors kaltinamoji nurodė, kad kaltę pripažįsta ir dėl jos gailisi, tačiau tokie jos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.
Teismų praktikoje prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).
E. G., duodama parodymus, siekė sumenkinti tiek savo, tiek kaltinamojo R. G. veiksmus, nurodydama, jog tai ji sužalojo vaikui kaklą, tokiu būdu savo parodymais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, priešingai, nurodė, jog R. G. nesmurtavo D. B. atžvilgiu. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamosios E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę teismas pripažįsta sunkinančia, atsižvelgus į kaltinamosios parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad ji davė sūnui stikliuką brendžio, o paskui pati padaugino alkoholio ir nesustabdė.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat veikas padarė recidyvistas. R. G. su E. G. pradėjo vartoti alkoholį, tik vėliau prie jų prisijungė D. B.. Pats kaltinamasis pripažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat kaltinamasis buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir šiuo metu padarė tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2dalis).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamoji E. G. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamoji E. G. neteista, teistumas išnykęs (2t.,51-53), bausta 2019 m. lapkričio 4d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 73 straipsnio 1 dalį dėl tėvų valdžios nepanaudojimo įspėjimu, kitas nusižengimas susijęs su šia nusikalstama veika ( 2t.,b.l.60-62), dirba ( 2t., b.l.67).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajai ir jos padarytai veikai įvertinti tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis -viešieji darbai : 2023 m. rugsėjo 25d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad sutiktų atlikti viešuosius darbus, ji dirba pamainomis : dvi dienas dirba, po to dvi dienos laisvos.
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šiuo nuosprendžiu skirti kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Kaltinamasis R. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamasis R. G. teistas (2t.,b.l.130-141), buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 284 straipsnį galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2022 m. vasario 4d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kaip atlikęs bausmę, 2022 m. lapkričio 24d. įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą (3t., b.l.1-7). Atliekant bausmę, R. G. buvo teiktos gydytojo psichiatro paslaugos ambulatoriškai ( 3t., b.l.25). 2023 m. sausio 5 d. specialistas davė išvadą Nr. 83 TPK -15/2023, jog R. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (4t., b.l. 40).
Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia straipsnių sankcijose numatytos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmės, jų dydį parenkant didesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis ir straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kaltinamasis nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, nuo 2023 m. spalio 27d. atlieka bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Taip pat nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 20 parų arešto bausme. Dėl šių bausmių subendrinimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose priimta 2023 m. gruodžio 14d. nutartis, kuri nėra įsiteisėjusi, todėl bausmės nebendrinamos, tai bus galima padaryti, įsiteisėjus nutarčiai BPK 347 straipsnio pagrindu.
Ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023m. sausio 30d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 30d. (3t.,b.l.59-63), Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimis terminas pratęstas iki 2024 m. sausio 30 d. (3 t., b.l.106-108, 152-155). Pradėjus vykdyti bausmę, įsiteisėjus nuosprendžiui, paskirta kardomoji priemonė panaikinama.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, pareigūnų vaizdo kamerų įrašus ( 1t., b.l.77), kompaktinį diską su D. B. apklausos vaizdo įrašu ( 1t., b.l.117), palikti byloje.
Nukentėjusiojo D. B. interesus byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau-VGTPT ) skirta advokatė A. Vosyliūtė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. APD-2023-14089, kurioje nurodoma, kad advokatė A. Vosyliūtė teikė antrinę teisinę pagalbą D. B., išlaidas sudaro 400 eurų ( 3t., b.l.121-124).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas šių išlaidų nepriteisia, nes įstatymas nenumato galimybės VGTPT priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje Nr. 1A-76-449/2022-05-18 suformulavo taisyklę, kad VGTPT išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą valstybei nepriteisiamos, išlaidos iš nuteistojo gali būti priteisiamos tik pačiam nukentėjusiajam, o ne valstybei.
Taip pat byloje teismo 2023 m. birželio 8d. nutartimi kaltinamajai E. G. paskirtas gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, R. G. – BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu ( 3t.,b.l.89-90).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius parinko gynėjus : kaltinamajai E. G. advokatą R. Uckų, kaltinamajam R. G.- advokatą M. Norvaišą ( 3t.,b.l.98).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. APD-2023-13972, kurioje nurodoma, kad advokatas R. Uckus teikė antrinę teisinę pagalbą E. G., išlaidas sudaro 140 eurų ( 3t., b.l.112-114).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (BPK 51 str. 1 d. 4 p.). Kaltinamoji dirba, nepateikė duomenų apie blogą savo finansinę padėtį, prašoma priteisti išlaidų suma nėra didelė, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamoji bus pajėgi atlyginti prašomas išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios tenkinamas, priteisiant 140 eurų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka, paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.
Priteisti iš kaltinamosios E. G. 140 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ( 188659752), įmokos kodą ( 5630), mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 32 parų areštu.
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinius diskus su įrašais, esančiais byloje, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos ( suimtam asmeniui šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.