Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, V. K. ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius atlyginti V. R. turtinę žalą. Nuosprendžiu civilinės ieškovės V. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš kaltinamojo V. N. priteista 600 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškovo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo V. N. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuteistojo V. N. veikos kvalifikavimo klausimas bei ginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimai dėl pateiktų civilinių ieškinių.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį nuteistojo V. N. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis V. N. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra metęs kirvį į V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir taip sugadinęs šio automobilio variklio dangtį, bei metaline kombaino detale tyčia subraižęs automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkęs priekinį dešinės pusės statramstį ir priekinį dešinės pusės sparną, sudaužęs priekinį stiklą, tačiau šios aplinkybės yra visiškai įrodytos byloje surinktais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. R. parodymais, kad būtent nuteistasis V. N. po konflikto su R. K., kurį jis buvo atvežęs pasikalbėti dėl galimai nesumokėto darbo užmokesčio, metė kirvuką į jo atvairuotą automobilį „VW Passat“, kuris apgadino automobilio variklio dangtį, o jam atidarius dureles ir paklausus V. N., kodėl jis taip daro, šis žalios spalvos strypu keletą kartų sudavė į automobilį, taip apgadindamas priekinių durų dešinės pusės stiklą, priekinį dešinės pusės statramstį, priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužydamas priekinį stiklą. Automobilis iki tol nebuvo apgadintas. Šiais nukentėjusiojo A. R. parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos nukentėjusysis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šiuos savo parodymus patvirtino akistatos su V. N. metu (1 t., b. l. 96-97). Be to, nukentėjusysis A. R. iki įvykio nuteistąjį V. N. pažinojo tik iš matymo, jokių asmeninių santykių nepalaikė (1 t., b. l. 96-97), todėl neturi jokio pagrindo jo apkalbėti (šios aplinkybės neginčijo ir pats nuteistasis). Be to, nukentėjusiojo A. R. parodymus patvirtina (tuo pačiu nuteistojo V. N. parodymus paneigia) ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo R. K. parodymai, kurie yra identiški nukentėjusiojo A. R. parodymams; nukentėjusiosios V. R. parodymai, kad automobilis iki įvykio nebuvo apgadintas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nukentėjusioji iki įvykio nepažinojo nuteistojo V. N.); liudytojo K. R. parodymai, kad konfliktas tarp V. N. ir R. K. dėl nesumokėto darbo užmokesčio buvo (jis girdėjo keiksmažodžius, šauksmus dėl skolos); liudytojų (policijos pareigūnių) M. K. ir M. Š. parodymai, kad joms atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo apgadintas, priekinis stiklas buvo sudaužytas, sužalojimai buvo nebūdingi eismo įvykiui, matėsi, kad kažkuo iš viršaus suduota, vairuotojas buvo pasimetęs, išsigandęs, sakė atvežęs draugą pas ūkininką, o šis pradėjo daužyti automobilį, ūkininkas buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė, neigė gadinęs automobilį.Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. N. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką įrodo ir rašytiniai įrodymai: Bendrojo pagalbos centro 2017 m. birželio 23 d. telefoninio skambučio garso įrašo kopija bei 2017 m. lapkričio 30 d. šio garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. 10.32 val. nukentėjusysis A. R. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), G. N. ūkio teritorijoje V. N. sugadino jo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-46); parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. R. parodė vietą, kur 2017 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo pasistatęs automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir parodė vietą, kur nuo ūkinės paskirties pastato įtariamasis V. N. pasiėmė kirvį ir strypą (1 t., b. l. 100-101); papildomos automobilio apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad padaryti šie automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai: variklio dangtyje 2 cm x 0,5 cm ir 7 cm x 0,4 cm įlenkimai su dažų nubrėžimais, dešinės pusės priekiniame sparne 8 cm x 8,5 cm įlenkimas su 1 cm dažų nubrėžimu, dešinės pusės priekinių durų arkos 1,3cm x 0,8 cm įlenkimas su nutrupėjusiais toje vietoje dažais, dešinės pusės priekinio lango stiklo 30 cm ilgio įbrėžimas (1 t., b. l. 33-38).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. N. parodymais, jog jis jam inkriminuotų veiksmų neatliko, kadangi juos paneigia kiti jau anksčiau nurodyti įrodymai. Nors iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto priekabos tentavimo metalinio mechanizmo nerasta automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dangos dažų (2 t., b. l. 58-62), tai nepaneigia nuteistojo V. N. kaltės, kadangi minėtą mechanizmą policijos pareigūnams pateikė pats V. N. 2017 m. liepos 5 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 dienų nuo įvykio (1 t., b. l. 162), todėl tai gali būti ne tas pats daiktas (strypas), kuriuo nuteistasis V. N. apgadino automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai, kad daiktai, kuriais nuteistasis V. N. apgadino automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), liko nenustatyti, taip pat nepašalina nuteistojo atsakomybės, kadangi kiti jau anksčiau paminėti įrodymai, kuriais pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina nuteistojo V. N. kaltę. Dar kartą pažymėtina, kad automobilio apgadinimai yra užfiksuoti automobilio apžiūros protokole (1 t. b. l. 25-30), transporto priemonės techninės apžiūros akte (1 t., b. l. 32), papildomos automobilio apžiūros protokole (1 t., b. l. 33-38), o iš nukentėjusiųjų A. R., V. R. bei liudytojo R. K. parodymų matyti, jog automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki įvykio buvo visiškai sveikas. Įvertinusi šiuos byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, jog automobilis buvo apgadintas nagrinėjamo įvykio metu ir tai padarė nuteistasis. Nelogišku teisėjų kolegija laiko nuteistojo argumentą, jog V. R. automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėjo būti apgadintas iki įvykio ar po jo, o nukentėjusieji melagingai siekia apkalbėti nuteistąjį, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad iki įvykio A. R. jokių asmeninių santykių su V. N. nepalaikė, o nukentėjusioji V. R. V. N. aplamai nepažinojo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjo kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.Kaip minėta anksčiau, taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-53-693/2018).BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir taip toliau. Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. N. jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje (atviroje vietoje). Byloje neabejotinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teritorija viešai prieinama, į ją nukentėjusysis A. R. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir R. K., įvažiavo be jokių kliūčių. Nuteistojo V. N. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip vandališki, kadangi jis automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko A. R. ir R. K., apgadino dėl menkavertės priežasties – jo ir R. K. konflikto, be to, jis apgadino automobilį asmens, kuris konflikte aplamai nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. N. tokiais vandališkais veiksmais (daužydamas automobilį) demonstravo nepagarbą aplinkiniams (nukentėjusiajam A. R. ir R. K.) ir taip sutrikdė visuomenės rimtį (nukentėjusysis A. R. ir liudytojas R. K. buvo priversti bėgti iš įvykio vietos). Nuteistasis V. N. suvokė, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nuteistasis V. N., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus (daužydamas niekuo dėto asmens automobilį), siekė pademonstruoti savo viršenybę nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo R. K. atžvilgiu, nežiūrėdamas į pasekmes. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. N. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

Dėl civilinių ieškinių

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su teismo sprendimu tenkinti nukentėjusiosios V. R. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo V. N. priteisti jai 600 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu tenkinti iš dalies nukentėjusiojo A. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš V. N. priteisti jam 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinė, turtinė ar moralinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Apeliaciniu skundu ginčijamas turtinės žalos priteisimas V. R. motyvuojant tuo, kad automobilio remonto būsimų išlaidų paskaičiavimas, nesant apmokėjimo už remonto darbus, kaip žalos dydžio nustatymas negali būti pripažintas tinkamu. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nėra duomenų apie automobilio ,,VW Passat“ nusidėvėjimą ir tokio automobilio vidutinė kaina yra tik 960 Eur, į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, kaip jau minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.Apeliantai ginčija būsimų išlaidų automobilio remontui (nuostolių) nukentėjusiajai V. R. priteisimą, argumentuodami tuo, kad gali būti priteisiamos tik turėtos, tai yra faktiškai patirtos, išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai V. R. padarytą turtinę žalą nustatė pagal individualios A. P. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2017 m. liepos 11 d. preliminarią automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų kalkuliaciją, kurioje nurodytos medžiagų ir atsarginių dalių, remonto darbų kainos (1 t., b. l. 116). Be abejonės, sugadinus V. R. priklausantį automobilį, nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Nors automobilis iki šiol nesuremontuotas (išskyrus tai, kad pakeistas priekinis stiklas, be kurio sutvarkymo automobilio eksploatacija būtų negalima), tačiau iš byloje pateiktos preliminarios automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų kalkuliacijos matyti, kad joje nurodyti visi būtini darbai, keistinos detalės, darbų ir keistinų detalių kainos nėra užaukštintos, atsižvelgta į keistinų detalių nusidėvėjimą (variklio dangtis įvertintas 40 Eur, priekinis sparnas 30 Eur ir panašiai). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai V. R. dėl jai priklausančio automobilio apgadinimo padarytos turtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi preliminaria automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbų kalkuliacija ir teisingai priteisė nukentėjusiajai V. R. 600 Eur turtinei žalai atlyginti. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju reikėjo įvertinti apgadinto automobilio nusidėvėjimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendžiu buvo sprendžiamas nusikalstama veika sukeltų padarinių atlyginimo klausimas ir jis pagrįstai buvo apskaičiuotas pagal automobilio atstatymo – jo dalių pakeitimo ir remonto darbų – vertę.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju, nustačius V. N. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarytos nukentėjusiojo atžvilgiu, neturtinės žalos atsiradimo faktas yra preziumuojamas. Nukentėjusiajam A. R. padaryta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, stresu, nepatogumais (reikėjo vykti į apklausas, dėl kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, į teismą). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl neturinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir jos pobūdį, į tai, kad žala atsirado dėl nuteistojo tyčinių veiksmų, į padaryto nusikaltimo sunkumą, kilusiais pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad 150 Eur suma nukentėjusiojo A. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir pagrįsta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apibendrinant visa kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo V. N. padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų vertindamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą atmesti.