- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02523-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitinit“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Izobara“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybė, bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eitinit“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 332 421,50 Lt skolą už atliktus statybos subrangos darbus, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. spalio 2 d. statybos subrangos sutartį Nr. S-42 ieškovas įsipareigojo atlikti Šalčininkų r., Jašiūnų 1-osios ir M. B. vidurinių mokyklų rekonstrukcijos darbus, o atsakovas įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 2.6 punktas kartu su 2.6.1 punktu įtvirtino, kad genrangovas apmoka subrangovui už faktiškai atliktus darbus ir apmokėjimas turi būti vykdomas per 10 dienų po lėšų gavimo iš užsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės. Ieškovas 2009 m. spalio – 2010 m. kovo mėnesiais tinkamai atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakovas juos priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Darbų perdavimas–priėmimas buvo įformintas abiejų šalių pasirašytomis pažymomis apie atliktų darbų vertę ir abiejų šalių pasirašytais atliktų darbų aktais. Už atliktus darbus atsakovui buvo išrašytos 451 509,70 Lt PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovas už ieškovo atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies ir sumokėjo 234 269,87 Lt, likusios 217 239,83 Lt skolos sumos nesumokėjo, nors darbų užsakovas Šalčininkų rajono savivaldybė už juos su atsakovu jau yra atsiskaičiusi. Ieškovas, padidindamas ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė, kad jis be statybos rangos darbų, atliko ir kitus, papildomus darbus: Šalčininkų Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbų II etapą už 58 779,21 Lt ir Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos papildomus darbus už 56 402,46 Lt, iš viso už 115 181,67 Lt. Dėl atliktų darbų taip pat buvo surašyti atliktų darbų aktai bei pažymos apie atliktų darbų vertę, išrašytos sąskaitos - faktūros. Atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ir jų kokybės nepareiškė, tačiau pateiktų sąskaitų – faktūrų ir pažymų apie atliktų darbų vertę nepasirašė, priežasčių, dėl kurių atsisakė pasirašyti pateiktus dokumentus, nenurodė ir už atliktus darbus neatsiskaitė. Teigia, kad nors atsakovas neatsiskaitė už ieškovo padarytus darbus, tačiau naudojasi jų rezultatu. Ieškovo atliktus darbus perdavė užsakovui Šalčininkų rajono savivaldybei.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 68 910,72 Lt nuostolių, 140 000 Lt baudą, 63 000 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. spalio 2 d. šalių pasirašytą sutartį, ieškovas darbus turėjo atlikti iki 2009 m. gruodžio 21 d., tačiau iki nurodyto termino pabaigos darbai nebuvo atlikti. Jų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. vasario 1 d., tačiau ir iki nurodyto termino ieškovas jų neatliko. Atsakovas 2010 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 197 informavo ieškovą apie netinkamai atliktus darbus ir nurodė, kad remiantis sutarties 8.2 punktu jis sulaiko atsiskaitymus už anksčiau atliktus darbus. Ieškovas buvo įpareigotas iki 2010 m. birželio 1 d. užbaigti darbus. 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. 257 ieškovas dar kartą buvo paragintas ištaisyti defektus ir užbaigti darbus iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., tačiau to nepadarė. Ieškovo atliktų darbų netinkamumą įrodo 2010 m. liepos 15 d. Jašiūnų vidurinės mokyklos rekonstrukcijos I paketo UAB ,,Eitinit“ atliktų darbų apžiūros aktas. Tačiau 2010 m. liepos 23 d. raštu Nr.119 ieškovas atsisakė ištaisyti akte nurodytus defektus ir užbaigti pradėtus darbus. 2010 m. liepos 27 d., raštu Nr. 261 atsakovas informavo ieškovą, kad jis atsisako jo paslaugų ir darbus užbaigs savo jėgomis, o už faktiškai atliktus darbus pateiks debitorinę sąskaitą – faktūrą, todėl iki darbų užbaigimo atsiskaitymas su ieškovu vykdomas nebus. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 287 informavo ieškovą, kad remiantis sutarties 12.2.1 ir 12.2.2 punktais sutartį nutraukia. Teigia, kad ieškovas nesilaikė įstatymo reikalavimų, tinkamai ir laiku neatliko sutartyje numatytų darbų ir pažeidė tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, todėl ieškovas laikomas pažeidusiu prievolę ir privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Pagal Sutarties 10.4 punktą sutartį nutraukus dėl subrangovo kaltės, ieškovas privalo atlyginti minimalius nuostolius ir sumokėti baudą, šiuo atveju, 20 procentų sutarties kainos – 140 000 Lt. Taip pat privalo sumokėti 63 000 Lt delspinigių (sutarties 10.2 p.). Už netinkamai ir ne laiku atliktus darbus, kuriuos atsakovas baigė pats ir pašalino ieškovo darbų trūkumus, pagal sutarties 8.2 punktą buvo sulaikytas atsiskaitymas su ieškovu, o jam pateikta debitorinė sąskaita – faktūra, kurios suma priešieškinio pareiškimo dienai siekia 68 910,71 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 332 421,50 Lt skolos už atliktus statybos subrangos darbus, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, 7 324,21 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų; grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto 1 324,22 Lt permokėto žyminio mokesčio; atmetė atsakovo prašymą dėl 10 000 Lt baudos ieškovui skyrimo; priteisė valstybei iš atsakovo 76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą darbų kainą atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, o darbų rezultato priėmimas įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyti trūkumai negali būti priskiriami prie paslėptų trūkumų, kurie išryškėja vėliau ir kurių negalima pastebėti apžiūrint. Pabrėžė, kad atsakovas turėjo galimybę kontroliuoti atliekamus darbus ir jų kokybę kiekvieno etapo metu. Atsižvelgė į tai, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti tik 2010 m. liepos 15 d. aktu, todėl sprendė, kad tokios savo teisės atsakovas neįgyvendino. Vadovaudamasis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė darbų priėmimo aktuose, darbų trūkumų nenurodė, neaptarė vėlesnio nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos, įrodymų apie paslėptus atliktų darbų trūkumus nepateikė, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas sumokėti atsakovo nesumokėtą darbų kainą yra pagrįstas, o užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas statybos rangos darbus atliko netinkamai ir atsakovas neturi jam sumokėti už atliktą darbą. Atsakovo pateiktus įrodymus šios bylos kontekste teismas laikė teisiškai nereikšmingais.
Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, teismas nustatė, jog byloje esančios atsakovo pretenzijos patvirtina, kad atsakovas priekaištavo ieškovui dėl laiku neatliktų darbų ir reikalavo pašalinti atliktų darbų trūkumus, tačiau atkreipė dėmesį, kad pretenzijos buvo reiškiamos 2010 m. gegužės ir liepos mėnesiais, o atliktų darbų aktai buvo pasirašyti 2009 metų spalio-lapkričio ir 2010 m. kovo mėnesiais ir juose nebuvo aptarti darbų trūkumai. Darbų trūkumų aktas sudarytas 2010 m. liepos 15 d., t. y. nuo darbų priėmimo praėjus maždaug šešiems mėnesiams, todėl ieškovui atlikus šalių aptartus darbus, o atsakovui juos priėmus, negalima teigti, kad atsakovas neturėjo pareigos įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį – atsiskaityti už atliktus darbus. Sutartyje šalys susitarė dėl darbų atlikimo termino: nuo 2009 m. rugsėjo 2d. iki 2009 m. gruodžio 20 d. Pareiškimas dėl sutarties nutraukimo atsakovo surašytas 2010 m. rugsėjo 1 d. Teismo nuomone, ieškovui atlikus darbus ir juos pridavus atsakovui, remtis sutarties 12.2.1 punktu atsakovas neturi jokio pagrindo. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartį. Teismas pažymėjo, kad pasirašydamas darbų priėmimo aktus atsakovas sutiko su atliktų ir perduotų darbų kokybe, todėl spręsti dėl atsakovo tariamai patirtų nuostolių nėra teisinio pagrindo (CK 6.662 str. 4 d.). Pripažinęs ieškovo veiksmus teisėtais, atsakovo priešieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju buvusį UAB „Izobara“ vykdantįjį direktorių A. B., kuris paaiškintų byloje esančių su ieškovo atliktų darbų trūkumais susijusių aktų sudarymo faktines aplinkybes, nustatant tikrąsias šalių pareigas pagal tuo metu tarp šalių galiojusius susitarimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas statybos darbus atliko netinkamai. 2010 m. liepos 15 d. Jašiūnų vidurinės mokyklos rekonstrukcijos I paketo UAB „Eitinit“ atliktų darbų apžiūros akte išvardinta ne viena dešimtis subrangovo atliktų darbo trūkumų. Tai, kad šiame akto egzemplioriuje nėra L. Z. parašo, nedaro akto negaliojančiu.
2. Subrangos sutarties 8.2 numatyta, kad jeigu per genrangovui nurodytus terminus subrangovas nepradeda taisyti nekokybiškai atliktų darbų, genrangovas gali sulaikyti mokėjimus ir (arba) ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų šalių pagalba arba savo jėgomis ir išskaičiuoti dėl to patirtus nuostolius iš subrangovo. Kadangi ieškovas darbus atliko nekokybiškai, atsakovas vadovavosi šios sutarties nuostatomis ir sulaikė mokėjimus. Kuriam laikui sulaikyti mokėjimus nenumatyta. Todėl teismo teiginys, kad ieškovui atlikus šalių aptartus darbus, o atsakovui juos priėmus, negalima teigti, kad atsakovas neturėjo pareigos įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį – atsiskaityti už atliktus darbus, nepagrįstas.
3. Teismas nesigilino į 2009 m. spalio 2 d. subrangos sutartyje nustatytą atliktų darbų priėmimo tvarką. Sutarties punkte 4.4 numatyti du atliktų darbų perdavimo-priėmimo etapai – tarpinis ir galutinis. Tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai buvo atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį. Subrangovas turėjo pateikti genrangovui aktą apie per kalendorinį mėnesį atliktų darbų apimtį ir vertę iki einamojo mėnesio 25 dienos. Tokios tvarkos ir buvo laikomasi, todėl teismui pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai yra tarpiniai. Galutinis atliktų darbų kokybės įvertinimas atliktas komisijos ir įformintas 2010 m. liepos 15 d. apžiūros aktu, kurio išvados yra pateiktos teismui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
4. Ieškovas ieškinio reikalavimus padidino 115 181,67 Lt, teigdamas, kad atliko Šalčininkų r. Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbų II etapą už 58 779,21 Lt ir Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos papildomus darbus už 56 402,46 Lt. Dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pagrįstumo teismas nepasisakė, tačiau visą sumą priteisė iš atsakovo. Subrangos sutartyje nurodyti terminai, per kuriuos subrangovas turi atlikti darbus: darbų pradžia 2009 m. birželio 2 d., darbų pabaiga 2009 m. gruodžio 20 d. Šie sutarties terminai pakeisti nebuvo. Ieškovo atlikti kiti darbai neturi nieko bendra su subrangos sutartimi ir už juos genrangovas įsipareigojimų prisiimti negali. Darbų priėmimo dokumentų genrangovas nėra pasirašęs. Tai padarė užsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės atstovas. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas reiškia atsakovui reikalavimus, pagal kuriuos atsakovas atsakyti neprivalo.
5. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo subrangos sutarties ypatumų, neteisingai įvertino ieškovo reikalavimus ir neatsižvelgė į atsakovo teiginius. Dalis ieškovo teiginių pripažinti pagrįstais, nesant juos patvirtinančių įrodymų. Teismas neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2010 m. liepos 23 d. raštu ieškovui informavus, jog dauguma trūkumų atsirado ne dėl jo kaltės, ieškovas privalėjo operatyviai pašalinti nors tą nedaugumą paliktų darbo defektų ar trūkumų. Ieškovas 2009 m. spalio – 2010 m. kovo mėnesiais tinkamai atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakovas juos priėmė ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo reikalavimas sumokėti atsakovo nesumokėtą darbų kainą yra pagrįstas.
2. Teismas pagristai nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi jie buvo sudaryti jau po atliktų darbų priėmimo-perdavimo. Atsakovas 2009 m. spalio –2010 m. kovo mėnesiais priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė darbų priėmimo aktuose bei pažymose, jokių darbų trūkumų nenurodė, neaptarė vėlesnio nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos, įrodymų apie paslėptus atliktų darbų trūkumus nepateikė, todėl priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.
3. Atsakovas remiasi subrangos sutarties 8.2 punktu, kuris numato genrangovo teisę sulaikyti apmokėjimus už darbą, tačiau priimdamas atliktus darbus jis jokių darbų trūkumų nenurodė, todėl šiuo punktu atsakovas remtis negali.
4. Pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai negali būti laikomi tarpiniais, be to, negalima teigti, jog galutinis atliktų darbų kokybės vertinimas atliktas komisijos ir įformintas 2010 m. liepos 15 d. apžiūros aktu. Užbaigęs I etapo Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbus ieškovas pranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta, kad subrangovas pateikia genrangovui aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę, o šis per 5 dienas nuo tokios pažymos gavimo arba ją pasirašo, arba raštu pateikia pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Atsakovas pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškė, taigi akivaizdu, jog I etapo Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbai buvo galutinai perduoti atsakovui, todėl jo teiginiai, neva buvo tik tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai, yra nepagrįsti.
5. Atsakovas nepagrįstai remiasi subrangos sutarties 5 punktu, kuris numato, jog subrangovas darbus turėjo atlikti laikydamasis šių terminų: darbų pradžia - 2009-09-02, darbų pabaiga - 2009-12-20. Pats atsakovas atliktus I etapo Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbus priėmė ir aktuose pasirašė 2010 m. kovo mėnesį.
6. Ieškovas dar atliko Šalčininkų r. Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklos darbų II etapą ir rekonstrukcijos papildomus darbus. Dėl šių darbų buvo surašyti ir atsakovui pateikti atliktų darbų aktai bei pažymos apie vertę. Atsakovas pretenzijų dėl darbų ir jų kokybės nepareiškė, tačiau darbų priėmimo-perdavimo aktų bei pažymų nepasirašė. 2010 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 197 atsakovas nurodė, kad nepasirašys papildomų ir antro etapo darbų atlikimo aktų, kol nebus pilnai užbaigti anksčiau išvardyti darbai, tokiu būdu pripažindamas faktą, kad II etapo darbai buvo atlikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atsakovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl liudytojo apklausos
Apeliantas prašė teismo posėdyje kaip liudytoją apklausti UAB „Izobara“ vykdantįjį direktorių A. B., kuris, pasak apelianto, paaiškintų byloje esančių su ieškovo atliktų darbų trūkumais susijusių aktų sudarymo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, nustatant tikrąsias šalių pareigas pagal tuo metu tarp šalių galiojančius susitarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo apklausa nėra reikalinga, kadangi atsakovas atliktų darbų aktų apsirašymo aplinkybes yra išdėstęs savo procesiniuose dokumentuose, todėl liudytojas reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėtų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos subrangos sutartį Nr. S-42, pagal kurią ieškovas (sutartyje vadinamas subrangovu) įsipareigojo atlikti Šalčininkų r., Jašiūnų 1-osios ir M. B. vidurinių mokyklų rekonstrukcijos darbus, o atsakovas (sutartyje vadinamas genrangovu) įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Bendra ieškovo atliekamų darbų kaina pagal sutartį 700 000 Lt (1 t., 4-10 b. l.). Byloje esantys 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesių bei 2010 metų kovo mėnesio atliktų darbų aktai pasirašyti tiek ieškovo, tiek atsakovo (1 t., 13-14, 15-16, 17-18, 19-20, 23-24, 25-26, 27, 30-31, 32-3, 34-35, 36, 37, 41, 42-44, 45-47 b. l.). Šių aktų pagrindu ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 451 509,70 Lt (1 t., 11, 12, 21, 22, 28, 29, 38, 39, 40). Atsakovas iš dalies atsiskaitė, likusi neapmokėta suma sudaro 217 239,83 Lt (1 t., 48 b. l.). Ieškovas 2010 m. gegužės 3 d., išsiuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą bei įspėjimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 t., 48, 49 b. l.). Ginčo šalys 2010 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nustatė, kad atsakovas ieškovui skolingas 217 239 Lt sumą (1 t., 50 b. l.). Atsakovas 2010 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 197 informavo ieškovą, kad šis iki 2009 m. gruodžio 21 d. ir per papildomą terminą iki 2010 m. vasario 1 d. neatliko darbų dalies pagal sutartį – nepašalino trūkumų 1-3 aukšto patalpose, nebaigė pandusų ir laiptų montavimo darbų, nepateikė medžiagų sertifikato, nepilnai užpildė statybos žurnalą. Įpareigojo ieškovą iki 2010 m. birželio 1 d. užbaigti pradėtus statybos darbus ir pašalinti išvardintus trūkumus (1 t., 86 b. l.). 2010 m. liepos 15 d. apžiūros akte atsakovas užfiksavo ieškovo atliktų darbų trūkumus (1 t., 87-88 b. l.) ir 2010 m. liepos 22 d. su pretenzija Nr. 257 kreipėsi į ieškovą, pakartotinai prašydamas pašalinti nustatytus defektus (1 t., 89, b. l.). Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą, kuria grindžia jo patirtų nuostolių dydį dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų (1 t., 92-93 b. l.). 2010 m. kovo mėnesį ieškovas surašė mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų (II etapas) ir papildomų darbų atlikimo aktus ir šių aktų pagrindu išrašė atsakovui 115 181,67 Lt PVM sąskaitas faktūras (1 t., 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109-110, 111, 112 b. l.). Atsakovas šių aktų nepasirašė. Ieškovo atliktus mokyklos pastato rekonstrukcijos darbus (II etapas) ir papildomus darbus atliktų darbų aktais atsakovas perdavė užsakovui (1 t., 113-115, 116-118, 119-120, 121-125 b. l.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus statybos darbus pagal subrangos sutartį, ieškovo atliktų darbų kokybės bei atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.
Ieškovą ir atsakovą siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Nagrinėjamu atveju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovas pasirašė nereikšdamas jokių pastabų dėl darbų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodytiems trūkumams esant akivaizdiems, darbų trūkumų faktu, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, atsakovas negali remtis. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio 2010 m. liepos 15 d. akto, kuriame užfiksuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai ir kuris patvirtina faktą, kad ieškovas darbus atliko netinkamai. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pasisakyta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką šiuo atveju svarbu atsižvelgti į šalių vykdytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo procesą. Ieškovas pagal subrangos sutartį atliko mokyklos rekonstrukcijos statybos rangos darbus ir juos etapais 2009 metų spalio, lapkričio, gruodžio ir 2010 m. kovo mėnesiais perdavė atsakovui. Atsakovas atliktų darbų aktus pasirašė, pastabų dėl atliktų darbų nenurodė (1 t., 13-14, 15-16, 17-18, 19-20, 23-24, 25-26, 27, 30-31, 32-3, 34-35, 36, 37, 41, 42-44, 45-47 b. l.). Taigi darytina išvada, kad atsakovui tiko ieškovo atliktų darbų kokybė, todėl jis šiuos darbus priėmė. Atsakovas apmokėjo tik dalį ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir liko skolingas 217 239,83 Lt. Ieškovas 2010 m. gegužės 3 d. ir kreipėsi į atsakovą ragindamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o gegužės 18 d. įspėdamas dėl teisminio skolos išieškojimo būdo (1 t., 48, 49 b. l.). Tik po šių ieškovo pranešimų atsakovas 2010 m. gegužės 18 d. raštu informavo ieškovą, kad pastarasis neatliko dalies darbų pagal sutartį – nepašalino trūkumų 1-3 aukšto patalpose, nebaigė pandusų ir laiptų montavimo darbų, nepateikė medžiagų sertifikato, nepilnai užpildė statybos žurnalą ir įpareigojo ieškovą iki 2010 m. birželio 1 d. užbaigti pradėtus statybos darbus ir pašalinti išvardintus trūkumus (1 t., 86 b. l.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovo rašte nurodyta, kad ieškovas nepašalino trūkumų atliekant remonto darbus 1-3 aukštų patalpose ir nepabaigė pandusų ir laiptų montavimo darbų (1 t., 86 b. l.). Šių atsakovo nurodytų trukumų negalima laikyti paslėptais ar tokiais, kurių normaliai priimant atliktų darbų rezultatus nebuvo galima pastebėti. Net ir 2010 m. liepos 15 d. apžiūros akte nurodytų trūkumų negalima laikyti paslėptais, kadangi visi akte nurodyti trūkumai galėjo būti matomi darbų priėmimo-perdavimo metu (užtaisyti nudaužytas vietas sienose; dažyti sienas; dažyti lubas, lubų ir sienų perdažymas). CK 6.662 straipsnio 1 dalyje ne be reikalo įtvirtinta užsakovo pareiga pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovui. Užsakovas, priimdamas darbus, šią savo pareigą turi vykdyti atidžiai ir rūpestingai, kadangi priėmęs darbus su akivaizdžiais trūkumais ir nenurodęs pastabų, trūkumų faktu nebegalės remtis (CK 6.662 str. 2 d.). Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovo nurodomi ieškovo darbų trūkumai nelaikytini paslėptais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojimą remtis trūkumų faktu po darbų priėmimo.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomų darbų trūkumų faktą. Šią aplinkybę atsakovas grindžia savo paties 2010 m. gegužės 18 d. raštu ir 2010 m. liepos 15 d. apžiūros aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra net kelios skirtingos tos pačios dienos (2010-07-15) apžiūros akto kopijos. Prie atsiliepimo į ieškinį pridėtas apžiūros aktas yra iš dviejų lapų ir pasirašytas tik K. K. ir A. B., jo antrame lape nėra komisijos dalyvių sąrašo (1 t., 17-18 b. l.). Kitame teismui pateiktame 2010 m. liepos 15 d. apžiūros akte yra komisijos dalyvių sąrašas ir parašai, išskyrus L. Z. parašą (1 t., 146-147 b. l.). Dar vienas 2010 m. liepos 15 d. apžiūros aktas yra iš keturių lapų, jo pabaigoje yra komisijos dalyvių sąrašas ir parašai, išskyrus L. Z. parašą (2 t., 5-8 b. l.). Taigi šių aktų sudarymo aplinkybės nėra aiškios, aktai buvo perrašomi kelis kartus, juos papildant kitais trūkumais.
Pažymėtina, kad ieškovo atliktus darbus privalo apžiūrėti ir priimti ne komisija, sudaryta iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, Jašiūnų M. B. ir Jašiūnų 1-osios vidurinės mokyklų direktorių bei atsakovo atstovo, o atsakovas, kadangi tik jis yra subrangos sutarties su ieškovu dalyvis ir tik jam tenka pareiga apžiūrėti ir priimti ieškovo atliktus darbus. Tokia pareiga jam numatyta ir CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Ieškovo atliktus darbus atsakovas apžiūrėjo ir priėmė ne 2010 m. liepos mėnesį, o 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2010 m. kovo mėnesiais. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas ieškovui nereiškė. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pasirašyti darbų atlikimo aktai yra tarpiniai, todėl juose neturėjo būti nurodytos pastabos. Sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per kiekvieną kalendorinį mėnesį. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad subrangovas įsipareigoja parengti per kiekvieną mėnesį atliktų darbų priėmimo aktus apie atliktus darbus ir išlaidas pateikti genrangovui kas mėnesį ne vėliau kaip einamojo mėnesio 25 dieną. Genrangovas įsipareigoja atliktų darbų aktus peržiūrėti ir per 10 kalendorinių dienų nuo jų gavimo šiuos aktus pasirašyti ir/arba priimti neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareikšti raštu pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo arba kokybės. Taigi sutartyje buvo numatyta atsakovo pareiga kas mėnesį priimant darbus juos tinkamai apžiūrėti ir esant netinkamiems darbams ar jų kokybei, apie tai raštu pranešti ieškovui. Priimdamas ieškovo atliktus darbus pastabų dėl jų kiekio ir kokybės atsakovas nereiškė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis buvo subrangos sutartis. Atsakovas ieškovo atliktus darbus, kartu su kitais darbais, perduodavo jo paties sudarytos sutarties pagrindu pagrindiniam užsakovui. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad užsakovas jam būtų reiškęs pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas, priėmęs iš ieškovo darbus, nepareiškęs dėl jų pretenzijų, neįrodęs, kad darbų trūkumai buvo paslėpti, privalo atsiskaityti su ieškovu, teisinga. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus.
Dėl apmokėjimo už ieškovo atliktus antro etapo rekonstrukcijos darbus ir papildomus darbus
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomą padidintą ieškinio sumą (115 181,67 Lt), nors byloje nėra ją pagrindžiančių įrodymų, o šių darbų atsakovas nepriėmė. Subrangos sutarties 1.1 punktu ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti Šalčininkų raj. Jašiūnų 1-osios ir M. B. vidurinių mokyklų rekonstrukcijos darbus ir perduoti darbų rezultatą genrangovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbų apimtys nustatomos užsakovo ir vykdytojo suderintoje vykdytojo pateiktoje sąmatoje, kuri yra sudėtinė šios sutarties dalis. Iš šios sutarties sąlygos matyti, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavyje tiesiogiai nesitarė dėl ieškovo atliekamų dabų, kadangi darbų apimtys priklausė nuo pagrindinėje sutartyje vykdytojo (atsakovas) ir užsakovo (trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybė) suderintos sąmatos. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. apžiūros akte numatė papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti ankščiau, atlikimą (2 t., 10-12 b. l.). Taigi dėl papildomų darbų atlikimo susitarė užsakovas ir genrangovas, o ieškovas (subrangovas) šiuos darbus atliko. Ieškovas pateikė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, prašydamas už mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų antrą etapą ir papildomus darbus sumokėti 115 181,67 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nors ir nepriėmęs darbų iš ieškovo, t. y. nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktų, tuos pačius darbus perdavė pagrindiniam užsakovui (Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai), t. y. naudojosi darbų rezultatu. Taigi nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šie darbai nebuvo atlikti ar atsakovas neprivalo už juos atsiskaityti. Šių darbų atlikimą atsakovas pripažino 2010 m. gegužės 18 d. rašte, kuriame nurodė, kad UAB „Izobara“, kaip genrangovas, nepasirašys papildomų ir antro etapo darbų atlikimo aktų, kol nebus pilnai užbaigti aukščiau išvardinti darbai (1 t. 86 b. l.). Konstatavęs nepagrįstą atsakovo atsisakymą atsiskaityti už atliktus ankstesnius darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo ir 115 181,67 Lt už atliktus mokyklos pastato antro etapo rekonstrukcijos darbus ir papildomus darbus.
Dėl atsakovo priešieškinio
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 68 9210,72 Lt patirtų nuostolių, 140 000 Lt baudos bei 63 000 Lt delspinigių. Patirtų nuostolių faktą atsakovas grindė lokaline sąmata. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas darbus atliko netinkamai. Atsakovo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad darbai buvo tinkamos kokybės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas taip pat neįrodė ir žalos fakto bei jos dydžio. Lokalinė sąmata nepatvirtina atsakovo patirtų nuostolių dydžio. Lokalinė sąmata tai investicijų poreikis statinio statybai, detalizuotas pagal statybos darbus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie darbai buvo ištaisyti ir jis realiai patyrė tokio dydžio nuostolius. Byloje esantys pagrindinio užsakovo (Šalčininkų rajono savivaldybės) ir atsakovo 2010 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad darbai buvo be trūkumų, kadangi aktuose pagrindinis užsakovas nereiškė pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad užsakovui jo perduoti darbai netiko ir, kad atsakovas turėjo ištaisyti darbų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi teisės į sutarties 10.2 ir 10.4 punktuose nustatytas netesybas. Teisėjų kolegija šiems teismo argumentams pritaria ir jų nekartoja. Taigi atsakovas neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
Ieškovas už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 994,75 Lt. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 500 Lt (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eitinit“, į. k. 301127669, iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“, į. k. 183114189, 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.