Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ vadovui M. P. ir bendrovės atstovui advokato padėjėjui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Santehkomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų santechnika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovės UAB „Vakarų santechnika“ ieškovei UAB ,,Santehkomplektas“ buvo priteista 454,88 Eur skola, 84,41 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir 535,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjos UAB „Vakarų santechnika“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, kuriuo pareiškėja teismo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019; 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir iš atsakovės UAB „Vakarų santechnika“ ieškovei UAB „Santehkomplektas“ priteisti 153,90 Eur skolos, 28,30 Eur palūkanų ir proporcingai patenkintai reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 3) patenkinus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismui 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetus pareiškėjos prašymą ir pareiškėjai padavus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - tenkino pareiškėjos UAB „Vakarų santechnika“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

2020 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. eA2-5050-1030/2020, kuriuo prašo civilinėje byloje Nr. eA2-5050-1030/2020 taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą ir panaikinus/pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-5050-1030/2020 priteisi iš ieškovės UAB „Santehkomplektas“ pareiškėjos UAB „Vakarų santechnika“ naudai 1 340,36 Eur sumą ir sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą išspręsti priimant galutinį sprendimą byloje. Prašyme nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019 buvo įsiteisėjęs, ir šio sprendimo pagrindu ieškovei buvo išduota vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas išieškoti antstolei B. T. 2020 m. gegužės 13 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/00208 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomoje dokumento grąžinimo“, kuris patvirtina, kad iš pareiškėjos visa priteista skola buvo išieškota. Tai reiškia, kad šiuo atveju atnaujintoje civilinėje byloje, priimant galutinį sprendimą, būtina išspręsti ir sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą bei priteisti iš ieškovės pareiškėjai iš jos vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą išieškotą sumą, tai yra 1 340,36 Eur.

2020 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. eA2-5050-1030/2020, kuriame nurodoma, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas turėtų būti spręstinas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, ir tik tuo atveju, jei 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas bus panaikintas arba pakeistas, ir tik ta apimtimi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos (atsakovės) vadovas ir jos atstovas prašė tenkinti prašymą jame nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, jog teismas, nustatydamas pareiškėjos prievolės dydį, turėjo vadovautis prekių kainomis, numatytomis PVM sąskaitose – faktūrose, o ne galutinė PVM sąskaitų – faktūrų sumą, kuri visiškai neatitiko pareiškėjos įsigytų prekių vertės. Nustatyti teisingą kainą PVM sąskaitoje-faktūroje yra ieškovės pareiga. Nurodo, jog ginčo sąskaitos nebuvo pasirašytos, taip pat nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė sutiko su ieškovės galutine kaina.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atmesti pareiškėjos (atsakovės) prašymą. Papildomai nurodė, jog ginčo PVM sąskaitose – faktūrose grafoje ties kaina be PVM nurodytos klaidingai dėl darbuotojo klaidos buhalterinės apskaitos programinėje įrangoje pritaikant nuolaidą, todėl reikia vadovautis galutine PVM sąskaitų – faktūrų sumą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, jog jis yra ieškovės padalinio Klaipėdoje vadovas. Paaiškino, jog sąskaitos – faktūros atsakovei buvo išrašomos mėnesio pabaigoje, važtaraščius pildydavo mėnesio eigoje. Sąskaitas – faktūras atsakovės vadovui siųsdavo el. paštu, mėnesio pradžioje atsakovės vadovas atvykdavo pasiimti dokumentų, pasirašydavo sąskaitų originalus, šalių bendradarbiavimas nutrūko, kai atsakovės vadovas neatvyko paimti dokumentų. Patikslino, jog paskutinės sąskaitos nėra pasirašytos atsakovės vadovo, kadangi bendrovės direktorius neatvyko šių dokumentų paimti. Pažymėjo, jog kainų neatitikimai ginčo PVM sąskaitose – faktūrose yra dėl ieškovo darbuotojo kaltės, kadangi naudojant buhalterinės apskaitos programinę įrangą buvo pasirinkta ne ta funkcija. Informavo, jog ieškovės kainynas nesikeitė praktiškai nuo 2015 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl prekių kainos ir teismo sprendimo pakeitimo

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-5177-328/2019 buvo atnaujinta pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą padarius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.313 straipsnio 1 dalies normos taikymo klaidą.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl, atnaujinus teismo procesą, teismas pasisakys tik dėl šalių ginčo dėl 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija SAN Nr. 1600115, 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija SAN Nr. 1600116, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija SAN Nr. 1600211, 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija SAN Nr. 1600212 numatytų atsiskaitymo sumų dydžio ir šalių sutartos prekių kainos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2015-09/03, kuria ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (pirkėjas) sutartyje nurodytas prekes pirkėjo nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatyta kainą (sutarties 1.1 punktas, 2.1 punktas). Ieškovė pardavė atsakovei prekes, už kurias 2016 m. sausio 29 d. išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitą – faktūrą serija SAN Nr. 1600115 (55,90 Eur), 2016 m. sausio 29 d. sąskaitą – faktūrą serija SAN Nr. 1600116 (32,94 Eur), 2016 m. vasario 25 d. sąskaitą – faktūrą serija SAN Nr. 1600211 (47,36 Eur), 2016 m. vasario 25 d. sąskaitą – faktūrą serija SAN Nr. 1600212 (318,68 Eur). Pareiškėja (atsakovė) nesutinka su šių PVM sąskaitą – faktūrų sumomis, kadangi šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2015-09/03 2.2. punkte buvo susitarusios, kad sutartos prekių kainos, kiekis ir asortimentas nurodomi pardavėjo (ieškovės) PVM sąskaitose – faktūrose, arba komerciniuose pardavėjo pasiūlymuose, bei kiekiui ir asortimentui, numatytam pirkėjo pateiktame prekių pirkimo – užsakyme. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose buvo CK 6.313 straipsnio 1 dalyje numatytas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, todėl galutinė PVM sąskaitų – faktūrų sumą, kuri visiškai neatitiko pareiškėjos įsigytų prekių vertės. Ieškovė nurodo, jog reikia vadovautis galutine PVM sąskaitų – faktūrų suma, kadangi sąskaitų grafose ties „Kaina be PVM“ yra nurodyta klaidinga kaina, taip atsitiko dėl ieškovės darbuotojo klaidos, buhalterinės apskaitos programinėje įrangoje klaidingai pasirinkus tabelį „PVM su nuolaida“.

Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą bei jų visetą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

CK 6.313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.

Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip konstatuota, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas nagrinėjamoje byloje, šalys 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 201-09/03 nei konkretaus prekių kiekio, nei įsigyjamų prekių kainos nenustatė, tačiau susitarė dėl prekių kainos skaičiavimo tvarkos; šios sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, jog sutartos prekių kainos, kiekis ir asortimentas nurodomi PVM sąskaitose – faktūrose arba komerciniuose pardavėjo (ieškovės) pasiūlymuose; kadangi komerciniai pasiūlymai, pagrindžiantys įsigytų prekių kainas, nebuvo pateikti, todėl prekių kaina turėjo būti nustatoma pagal PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas kainas ir toks buvo šalių susitarimas CK 6.313 straipsnio 1 dalies prasme.

Paminėtina ir tai, kad pagal šalių 2015 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 201-09/03 2.6 punktą, šalių susitarimu pardavėjas pritaiko nuolaidą atsižvelgiant į įsigyjamų prekių grupę.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje vertinamose PVM sąskaitose –faktūrose, pagal kurias turi būti nustatyta šalių sutarta prekių kaina, yra kelios grafos, tarp jų, „kaina“, „suma“, „suma su PVM“. Atsakovei perkant prekes iš ieškovės, kaip numatyta šalių sutartyje ir kaip patvirtino liudytojas, buvo taikomos nuolaidos. Būtent todėl ginčo PVM sąskaitose-faktūrose yra ne tik grafa „kaina“, bet ir grafa „suma“, pagal pastarąją būtent ir yra apskaičiuojama galutinė pirkėjo mokėtina suma (grafoje „suma su PVM“). Taigi grafoje „suma“ turėtų būti nurodyta prekių, kurias įsigijo ieškovė, kaina su nuolaida (be PVM), taigi tikroji šalių sutarta kaina (sutarties 2.2 ir 2.6 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad grafoje „kaina“ yra nurodytos mažesnės sumos nei grafoje „suma“, darytina išvada, kad ginčo sąskaitos yra suformuotos klaidingai. Su šia aplinkybe ieškovė sutinka, o ieškovės darbuotojas, teismo posėdyje apklaustas liudytoju, patvirtino, kad ši klaida atsirado ieškovės darbuotojui apskaitos programoje pasirinkus netinkamą sąskaitos spausdinimo funkciją (PVM su nuolaida). Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovės klaida išrašant sąskaitas negali atleisti atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už aptariamas prekes ir atsiskaityti už jas teisingomis šalių susitarimą atitinkančiomis kainomis. Kartu pažymėtina, kad tiek grafoje „kaina“, tiek grafose „suma“ ir „suma su nuolaida“ yra nurodoma prekių kaina – kaina be nuolaidos (grafoje „kaina“), kaina su nuolaida (grafoje „suma“) ir kaina su nuolaida bei PVM (grafoje „suma su PVM“). Todėl, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai suabsoliutina vien grafoje „kaina“ nurodytas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad visose aptariamose grafose yra nurodoma kaina (skirtingais jos skaičiavimo etapais) ir nustačius, kad formuojant šias sąskaitas yra padaryta klaida, šioje byloje pagal kitus byloje esančius įrodymus turi būti įvertinta, kurioje (-iose) iš grafų (ar nei vienoje iš jų) yra nurodyta tikroji šalių sutarta prekių kaina, kurią turi sumokėti atsakovė.

Įvertinus ieškovės pateiktus papildomus dokumentus (DOK-42131) atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, pagal 2015 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1501054 atsakovei ieškovė anksčiau buvo pardavusi prekę, nurodytą 37-uoju numeriu, „Alkūnė PPR 90° d40“, kodas 600250, vieneto kaina be nuolaidos 0,7800 Eur, kaina pritaikius nuolaidą 0,4290 Eur. Dėl atsiskaitymo pagal šią sąskaitą faktūrą tarp šalių ginčo nebuvo, sąskaita priimta atsakovės direktoriaus. Tuo tarpu ginčo 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje – faktūroje SAN Nr. 1600116 7-uoju numeriu nurodytos tos pačios prekės „Alkūnė PPR 90° d40“, kodas 600250, kaina (grafoje „kaina“) nurodyta 0,0780 Eur (taigi dešimčia kartų mažesnė), o, remiantis grafoje „suma“ nurodyta kaina su nuolaida, ši kaina atitinka pagal mėnesiu ankstesnę sąskaitą šalių sulygtą tos pačios prekės kainą 0,429 Eur (4,29/10). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, teisingumo, protingumo principų ir tikrojo šalių susitarimo neatitiktų tokia situacija, jei šalių sutarta kaina būtų nustatoma pagal grafoje „kaina“ nurodytą 0,0780 Eur sumą.

Tos pačios išvados darytinos palyginus ir kitas analogiškų prekių kainas ankstesnėse ir ginčo sąskaitose.

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje – faktūroje SAN Nr. 1600212 1-uoju numeriu nurodyta prekė „Vamzdis 100/1000“, kodas 120413, buvo anksčiau parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 4-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 4,8300 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 2,6565 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ (2,6565x7).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje - faktūroje SAN Nr. 1600212 2-uoju numeriu nurodyta prekė „Tulpė perėjimas špiž./plas. 100“, kodas 120433, buvo anksčiau parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 13-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 2,1700 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 1,1935 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 7,16 Eur (1,1935x6).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600212 3-uoju numeriu nurodyta prekė „Guminis perėjimas špiž./plas. 100“, kodas 890011, buvo parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 14-uoju numeriu, kiekis 2, vieneto kaina (be nuolaidos) 2,4000 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 1,3200 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 7,92 Eur (1,32x6).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600212 5-uoju numeriu nurodyta prekė „Alkūnė 100 45°“, kodas 120427, buvo anksčiau parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 7-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 1,7400 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 0,9570 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 7,66 Eur (0,9570x8).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600212 6-uoju numeriu nurodyta prekė „Revizija 100“, kodas 120434, buvo parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 12-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 4,8100 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 2,6455 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 15,87 Eur (2,6455x6).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600212 7-uoju numeriu nurodyta prekė „Silik. Tepalas SUPER GLIDEX 250g.“, kodas 225035250, buvo anksčiau parduota atsakovui pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 22-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 4,7000 Eur, kaina pritaikius 30 proc. nuolaidą – 3,2900 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 6,58 Eur (3,29x2).

Ginčo 2016 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600212 24-uoju numeriu nurodyta prekė „Laikiklis d20 vieng. (apkabin.)“, kodas 220522, buvo anksčiau parduota atsakovei pagal 2015 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500724 – nurodyta 4-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 0,2400 Eur, kaina pritaikius 30 proc. nuolaidą – 0,1680 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 8,4 Eur (0,1680x50).

Ginčo 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SAN Nr. 1600115 9-uoju numeriu nurodyta prekė „Guminis perėjimas 50/32“, kodas 890005, buvo parduota atsakovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SAN Nr. 1500925 – nurodyta 16-uoju numeriu, vieneto kaina (be nuolaidos) 0,4100 Eur, kaina pritaikius 45 proc. nuolaidą – 0,2255 Eur; tai atitiktų ginčo sąskaitoje apskaičiuotą prekių kainą su nuolaida grafoje „suma“ 0,23 Eur.

Kaip minėta, šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Kaip matyti, ieškovė paaiškino aplinkybes apie tai kokiu būdu yra sudarytos PVM sąskaitos – faktūros, pateikė anksčiau atsakovei išrašytas sąskaitas, pagal kurias palyginus prekių kainas jos atitinka ginčo PVM sąskaitų – faktūrų galutines sumas, su kuriomis nesutinka atsakovė. Šalis komerciniai santykiai siejo dar nuo 2015 metų, atsakovė priekaištų dėl ieškovės nustatytų kainų iki ginčo PVM sąskaitų – faktūrų nereiškė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ir tikruoju šalių susitarimu, pagal ginčo PVM sąskaitas –faktūras nustatant šalių CK 6.313 straipsnio 1 dalies prasme sutartas kainas turi būti remiamasi šių sąskaitų grafose „suma“ ir „suma su PVM“ nurodytomis sumomis, o ne dėl klaidos formuojant sąskaitas grafoje „kaina“ nurodytomis sumomis. Būtent pagal grafose „suma“ ir „suma su PVM“ nurodytas sumas buvo apskaičiuota galutinė suma sąskaitose faktūrose ir atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteista skola, priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, taigi pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ prašymas dėl sprendimo pakeitimo netenkintinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

CPK 373 straipsnis numato, jog panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašymas dėl sprendimo pakeitimo yra atmestinas, nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo pagal CPK 373 straipsnį, todėl pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo taip pat yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, jog šioje byloje patyrė 530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašymas yra netekintinas, laikytina, jog procesinis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 530,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019, pakeitimo (panaikinimo) atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Santehkomplektas“ 530,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.