- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-273-290/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. K., ir D
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. K. galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine neatlikta 3 (trejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnė bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.
Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.
A. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vėliau pakeisti į suėmimą.
Šiuo nuosprendžiu yra nuteistas ir D. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad kartu su D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., veikdami kartu, viešoje vietoje – Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrai su D. B. spardė Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ duris, kurias sugadino, pro duris pateko į Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, jose tyčia sugadino Visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius maisto paramos „(duomenys neskelbtini)“ paketus, t. y. dėžėse buvusius maisto produktus, makaronus, miltus, aliejų išpylė, išbarstė ant centre esančių grindų, o vieną dėžę su „(duomenys neskelbtini)“ paramos produktais išnešė į centro kiemą ir juos išbarstė, o D. B. užlipus ant elektros stulpo, krentant nuo jo, rankomis stvėrus už vaizdo kameros, nulaužus ją nuo elektros stulpo, nutraukus kameros laidą, tokiu būdu sugadino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančią 248,66 Eur vertės vaizdo kamerą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnį, atidėti bausmės vykdymą, netaikyti BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi numatyto bausmių subendrinimo.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis po šio nusikaltimo apmąstė jo padarymo aplinkybes ir kilimo priežastis, suprato ir įsitikino, jog privalo nedelsiant pakeisti gyvenimo būdą, tuo tikslu nutarė visiškai nenaudoti alkoholio ir jo nevartoja. Jis yra įsitikinęs, kad būdamas blaivus, nepadarytų šio beprasmiško nusikaltimo.
2.2. Nurodoma, kad 2019 m. sausio 8 d. mirė jo motina R. K., todėl šiuo metu šeimoje gyvena tėvas R. K. ir nepilnametis brolis G. K., kuriam yra 17 (septyniolika) metų. Po motinos mirties labai pergyveno, buvo sukrėstas dėl netekties, ieškodamas nusiraminimo, atskirais atvejais su draugais pavartodavo alkoholinių gėrimų, o tai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
2.3. Skunde nuteistasis teigia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė, kad šiuo metu, nėra jokių nusikalstamos veikos pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino girtumą nusikaltimo padarymo metu, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, todėl paskyrė jam 40 parų arešto bausmę. BK 284 straipsnyje už viešosios tvarkos pažeidimą numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, bet pirmosios instancijos teismas jam skirdamas bausmę – areštą, neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, kad žala yra atlyginta, kad jokių nusikalstamos veikos pasekmių šiuo metu nėra.
2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad jis buvo anksčiau teistas, tačiau šiuo metu yra tvirtai pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Teigia, jog jis stengiasi būti aktyvus ir visuomenei naudingu visuomenės nariu, t. y. (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkciniame centre padeda organizuoti renginius, 2019 m. yra gavęs padėką. Be to, Visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai dalyvauja organizuojamose veiklose (sporto ir kultūros renginiuose, savanoriškoje veikloje, yra šios asociacijos narys).
2.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas realią 40 parų arešto bausmę, faktiškai neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį ir į nuoširdų gailėjimąsi. Be to, jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir nėra sunkių nusikaltimo padarymo pasekmių. Nurodo, kad BK 284 straipsnio sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos alternatyvios bausmės – bauda, viešieji darbai. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta reali bausmė – laisvės atėmimas – per griežta, nes jis pasižada pasitaisyti, padaryti išvadas iš savo klaidų ir būdamas laisvėje. Prašo pakeisti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą arba viešuosius darbus. Teigia, kad bausmės sušvelninimas atitiktų teisingumo ir proporcingumo principams.
Šalies argumentai
2.7. Dar skunde nuteistasis nurodo, kad tvirtai pasižada laikytis įstatymų, nenusikalsti, dirbti, gyventi dorai ir sąžiningai, nes jo nuomone, bausmės tikslai, kuriuos nustato BK 41 straipsnis, būtų pasiekti ir tuo atveju, jei jam būtų paskirta švelnesnė bausmė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. K. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodoma, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti ir atidėti bausmės vykdymą bei netaikyti bausmių subendrinimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Nuteistasis, kaip reikšmingą bausmės skyrimui nurodo aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir atsiprašė, todėl prašo į tai atsižvelgti. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai buvo padaryta 248,66 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 34, 36). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. S. parodė, jog už padarytą žalą pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, todėl pastatyta nauja vaizdo kamera. Taip pat, nuteistieji atsiprašė už tai ką padarė, pretenzijų nuteistiesiems nėra (1 t., b. l. 42). Kaip matyti iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, parinkdamas A. K. bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į jo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybės pavojingumą. A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 284 straipsnyje. Nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas kartu su kitu nuteistuoju D. B. bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo teistas net 3 kartus, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad veiką padarė recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., remiantis Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, į Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2017 m. gegužės 16 d., kad bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2020 m. gegužės 3 d., tačiau jis išvadų nepadarė – 2019 m. birželio 5 d. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 101). Anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir probacija, teigiamos įtakos A. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika, už kurią A. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuspręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
10. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą galutinę bausmę – 40 parų areštą (vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu). Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nėra, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad jis jau nebe ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, o iš savo klaidų nesimoko ir nesistengia keisti savo elgesio.
11. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes A. K. neatitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų tam būtinų sąlygų, todėl jam negalima skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Tuo tarpu teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkciniame centre jis padeda organizuoti renginius, kad 2019 m. yra gavęs padėką, kad Visuomeninėje organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai dalyvauja organizuojamuose veiklose, t. y. sporto ir kultūros renginiuose, savanoriškoje veikloje, yra šios asociacijos narys (2 t., b. l. 41 – 42, 44), pačios savaime vis tik nesudaro pakankamo pagrindo jo asmenybę ir padarytą veiką vertinti, kaip mažiau pavojingą ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu yra tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai nebūtų teisingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę nuteistajam paskirti teisingą bausmę, visumą, daro išvadą, kad A. K. padarytas nusikaltimas nėra mažiau pavojingas, nors nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir nėra sunkių nusikaltimo pasekmių. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. K. kartu su D. B., būdami neblaivūs be jokios priežasties spardę viešoje vietoje dienos centro duris, nulaužė kamerą. Padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, moralės bei elgesio normų paniekinimu. Be jokios dingsties, jie viešoje vietoje niokojo svetimą turtą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. K. nusikaltimas padarytas viešajai tvarkai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta bausmė bei jos subendrinimas nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jo teisinę padėtį.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad nuteistasis naują nusikaltimą veiką, už kurią nuteistas pirmosios instancijos teismo, padarė 2019 m. gegužės 19 d., t. y. nepasibaigus Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę, todėl visiškai teisingai ir pagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, subendrindamas paskirtą bausmę su dar neatlikta bausme. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidos, nes subendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes.
13. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
14. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. K. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, nuteistajam šis teistumas yra jau 4, anksčiau jis teistas net 3 kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikyta probacija, bausmės vykdymą atidedant, tačiau jis pakartotinai darydamas administracinius teisės pažeisimus ir nusikaltimus, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, teigiamos korekcijos nėra. Be to pažymėtina, jog A. K. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
16. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis pripažįsta, kad nuteistajam A. K. ankstesniais nuosprendžiais taikytos administracinės nuobaudos, poveikio priemonės, paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant – bausmės tikslų nepasiekė. Nuteistasis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
17. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.