- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-30515-1080/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. C.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. C. (A. C.) 33,84 Eur žalos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti ir kitu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2019 m. rugsėjo 17 d. remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017 m. birželio 6 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 33,84 Eur (el. b. l. 9-10). Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017 m. gegužės 31 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 metų birželio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovas privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovui 2019 m. birželio 18 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (el. b. l. 11), tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų nebuvo atlyginta.
Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 5 dalis numato, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Įstatymo 17 straipsnio 1-13 dalimis nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kanų sąrašo patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupės sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainomis nustatyti tvirtinimo“.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Taigi, atsakovas nevykdydamas pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 33,84 Eur sumai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių neginčija. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 33,84 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (33,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 3,58 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 33,84 Eur (trisdešimt tris eurus ir 84 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (33,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,58 Eur (tris eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas sumas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.