Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

3.1. Prokuroro apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. A. S. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir skirti 60 MGL dydžio baudą; pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir skirti 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 dalies 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; M. S. P. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir skirti 50 MGL dydžio baudą; pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir skirti 50 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 dalies 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą; LPF „B.“ pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir skirti 100 MGL dydžio baudą; pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir skirti 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 dalies 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Skundas grindžiamas sekančiais motyvais.

3.2. Nuosprendyje nurodyta, kad sprendžiant, ar A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ padarė jiems įkaltinamas veikas, teismas pirmiausia turi nustatyti, koks yra atvejo vadybos paslaugos, kurios nesuteikę yra kaltinami A. S., S. M. P. ir LPF „B.“, turinys. Teismas, įvertinęs 2019-03-13 VVTAĮT, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos V. Š. ir LPF „B.“, atstovaujamas A. S. sudarytą paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-70 (toliau - ir Sutartis Nr. 14-70) pažymėjo, kad, nors A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ įkaltinamas atvejo vadybos paslaugų nesuteikimas neįgaliems vaikams, o kaltinimas iš esmės grindžiamas neįgalių vaikų tėvų parodymais, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais atvejo vadybos paslaugos jų vaikams nebuvo suteiktos, tačiau Sutartyje expressis verbis nurodyta, kad atvejo vadybos paslaugų gavėjai yra ne tik vaikai, bet ir jų tėvai ar globėjai.

3.3. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ kaltės klausimą. Teismas netinkamai įvertino ir aiškino atvejo vadybos paslaugos, kurios ištesintieji nesuteikė, turinį ir pačios 2019-03-13 tarp VVTAĮT ir LPF „B.“, atstovaujamos A. S., sudarytos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-70 .

3.4. Byloje nustatyta, kad 2019-03-13 LPF „B.“, sudarė dvi paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 14-70 dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus regione ir Nr. 14-69 dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Kauno regione. Pagal abi sutartis LPF „B.“ turėjo suteikti atvejo vadybos paslaugų per 10 mėn. paslaugų įgyvendinimo etapą preliminariai po 23472,00 Eur Kauno ir Vilniaus regionuose, esantiems vaikams. Iš viso už 46944,00 Eur. Tarnyba Fondui pagal abi sutartis ir pagal jas fondui išrašytas sąskaitas iš viso sumokėjo 10725,4 Eur sumą už atvejo vadybos paslaugas, iš kurių laiko kad Fondas už 9095,40 Eur atvejo paslaugų faktiškai nesuteikė arba suteikė netinkamai.

3.5. Teismas, svarstydamas, ar šiuo atveju buvo padaryta veika, selektyviai vertinto civilinio ieškovo ir liudytojų parodymus, nepagrįstai aiškindamas minėtų paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių dėl atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo turinį bei nepagrįstai rėmėsi išteisintųjų parodymais, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas bei neteisėtas išvadas, kad ta aplinkybė, jog LPF „B.“ organizuojamame atvejo vadybos projekte dalyvaujantys vaikai ir jų šeima ne visuose atvejo vadybos paslaugos etapuose dalyvavo betarpiškai, t. y. kontaktiniu būdu, nepaneigia šios išvados, kadangi tiek pagal Sutartyje, tiek pagal šiame nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus atvejo vadybos paslaugos apibrėžimus bei etapus ši paslauga pagal savo pobūdį nėra išimtinai kontaktinė.

3.6. Visiškai nesutiktina pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visi projekto dalyviai - ne vien tik vaikai (kaip nurodoma kaltinime), bet ir vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos tiek Sutartyje, tiek šiame nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose. Tokios teismo išvados prieštarauja tiek paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarčiai Nr. 14-70 tiek Nr. 14-69 dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus ir Kauno regionuose, tiek VVTAĮT atstovės S. A.- Š. paaiškinimams. Sutarčių bendrųjų sąlygų 4.2 p. nurodoma, kad į sutarties kainą turi būti įskaičiuotos visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, visas su dokumentų, kurių reikalauja Tarnyba, rengimu ir pateikimu susijusias išlaidas; taip pat aprūpinimo priemonėmis, reikalingomis paslaugoms atlikti, išlaidas. Vertinant minėtas sutarčių sąlygas akivaizdu, kad LPF „B.“ neturėjo teisės prie atvejo vadybos paslaugų teikimo priskirti kaip atskirų atvejo vadybos paslaugų laiko sąnaudų, susijusių su sutarčių projektų dalyviams rengimu, pasirašinėjimu, siuntimu, dokumentų apie vaikų neįgalumą rinkimu, gavimu, nagrinėjimu, taip pat laiko sąnaudų dėl pažintinio pobūdžio įvadinių susitikimų ir pokalbių su vaikų tėvais apie atvejo vadybos projektą, projektų dalyvių ieškojimo ir siūlymų jame dalyvauti, taip pat laiko sąnaudų, patirtų įvairioms aprūpinimo priemonėms įsigyti bei pasirengimui atvejo vadybos paslaugų teikimui, taip pat negalėjo įtraukinėti LPF „B.“ savanorių darbo laiko. Tokie LPF „B.“ parengiamieji ir kokybės užtikrinimo darbai negali būti laikomi suteiktomis atvejo vadybos paslaugomis pagal sutartis ir negalėjo būti įtraukiami į paslaugų teikimo žurnalus kaip atskiros atvejo vadybos paslaugos.

3.7. Liudytoja S. A.-Š. parodė, kad svarbiausia buvo tai, kad būtų sužymėtos valandos, t. y. kiek paslaugų valandų buvo suteikta. Faktiškai suteiktos paslaugos yra tai, kas parašyta sutartyje: jei sutartyje yra parašyta, kad susirinkimai, dokumentų parengimai įeina į paslauga, tai taip ir yra. Faktiškai suteiktos paslaugos yra paslaugos, kurių metų tiesiogiai teikiama paslauga vaikui arba dirbama su šeima, kad vaikui būtų suteiktos paslaugos, t. y. kuriamas žemėlapis, planas, bendradarbiaujama su kažkokia įstaiga, kad būtų suteikta konkreti pagalba vaikui. Paslaugos valandinis įkainis yra 16,30 euro. Anketos pildymas nėra paslaugos teikimas, tai yra pasiruošimas teikti paslaugą. Pasiruošimas į paslaugos teikimą neįeina. Telefonu atvejo vadybininkas galėjo pasiderinti klausimus, susijusius su projekto veiklomis, tačiau projekto esmė yra gauti paslaugą ne telefonu, o realią tinkamą paslaugą, kad šeima paslauga galėtų naudotis ir pasibaigus projektui.

3.8. Pažymėtina, kad dėl LPF „B.“ esminių sutarčių sąlygų pažeidimo, sutartis Nr. 14-70 dėl Vilniaus regiono buvo VVTAĮT vienašališkai nutraukta nuo 2020-01-24, o sutartis Nr. 14-69 dėl Kauno regiono buvo vienašališkai nutraukta nuo 2019-07-31. LPF „B.“ neginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir jokių pretenzijų dėl to VVTAĮT nereiškė. Kaip nurodė civilinio ieškovo atstovas, atvejo vadybos projekto ekspertė S. A. – Š. kreipėsi į paslaugų gavėjų atstovus ir vykdė jų apklausas telefonu. Dalis apklaustųjų informavo, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir visiškai neatitiko jų lūkesčių, tik mažoji dalis buvo patenkinti gautomis atvejo vadybos paslaugomis. Be to, nagrinėjau atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieno iš paslaugos gavėjų teisme apklausta liudytoja A. P. parodė, kad atvejo vadybos paslaugų negavo ir jokių dokumentų dėl paslaugų gavimo nepasirašė. Šiuo atveju nustatyta, kad VVTAĮT atlikus visas apklausas buvo nustatyta, kad iš viso buvo apklausta 25 paslaugų gavėjų, iš jų paslaugų negavo 16 paslaugų gavėjų, o 5 paslaugų gavėjai nurodė, kad paslauga jiems buvo suteikta tik iš dalies.

3.9. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tiek civilinio ieškovo, tiek liudytojų parodymus, kuriuose jie tiesiogiai nurodo aplinkybes, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir visiškai neatitiko jų lūkesčių arba visai nebuvo suteiktos. Liudytoja M. P. teisme parodė, kad buvo žurnale nurodyta, jog jiems buvo skirtos procedūros 2 kartus per savaitę, tačiau jie gavo tik 1 kartą. Kadangi paslauga buvo nemokama, ji nesijaučia apgauta, priešingu atveju jaustųsi apgauta. Liudytojos teigimu, „B.“ nurodė žymiai didesnį valandų skaičių visoms dalyvavusioms šeimoms, kurios apskritai negavo jokių procedūrų, pateikti duomenys rodo neva paslaugos buvo suteiktos. Liudytoja A. R. teisme parodė, kad ji nustebo, kad jos dalyvavimas susitikime įskaitytas į atvejo vadybos paslaugas, kadangi ji tuo metu ėjo į Seimą tiesiog apginti ne savo vaiko interesus, bet ir kitus negalią turinčius žmones ir jiems padėti, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad teikiant paslaugas vieni žmonės žiūri sau tik naudos. Liudytojos teigimu, ji jokios pagalbos iš LPF „B.“ negavo.

3.10. Liudytoja D. Ž. parodė, kad susitikimai su LPF „B.“ jai nebuvo naudingi. Liudytojai labiausia įstrigo, kad A. S. pasakojo apie savo vaikus, šeimą. Buvo pasipiktinusi, nes pagalbos norėjo čia ir dabar, o ne klausytis A. S. pasakojimų apie savo šeimą, nuoskaudas. Apie savo nepasitenkinimą, pasipiktinimą ir laiko gaišinimą ji rašė A. S..

3.11. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tiek vaikai, tiek vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos sutartyse, prieštarauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnybos) atstovės parodymams, kad šalys pagal paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 14-70 tirk Nr. 14-69 dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus ir Kauno regionuose, susitarė, kad Tarnyba mokės tik už faktiškai teikiamas atvejo vadybininko ir specialistų paslaugas, suteiktas per atvejo vadybos projekto įgyvendinimo etapą, kuris turėjo trukti 10 mėn. Visi kiti LPF „B.“ darbuotojų ar savanorių darbai, susiję su įvertinimo ir pasiruošimo etapais neturėjo būti apskaitomi ir VVTAĮT deklaruojami kaip atvejo vadybos paslaugos ir VVTAĮT neturėjo už juos apmokėti. Atstovė pabrėžė, kad negali būti jokios naudos vaikams ir jų šeimoms iš įvertinimo ir pasiruošimo etape LPF „B.“ atliktų pasiruošimo darbų ir paslaugų, jei jiems nėra suteiktos įgyvendinimo etape specialistų ir atvejo vadybininko paslaugos. Be to, atstovė atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad atvejo vadybos paslaugų žurnalai buvo pradėti teikti VVTAĮT tik prasidėjus įgyvendinimo etapui, t. y. praėjus keliems mėnesiams po sutarčių sudarymo 2019 kovo mėn., o ne kitą mėnesį einantį po sutarčių sudarymo.

3.12. Vertinant aplinkybes dėl faktiškai suteiktų atvejo vadybos paslaugų, svarbu pažymėti liudytojos A. A. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad jokių nemokamų paslaugų nuo 2019 metų gegužės mėn. iš LPF „B.“ negavo. 2019-05-08 paslaugų teikimo sutartyje, Projekto dalyvio apklausos anketoje yra jos parašai. Šiuos dokumentus pasirašė 2019 metų gegužės mėn., bendro tėvų susitikimo su A. S. metu. 2019 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. paslaugų žurnaluose (Vilniaus regiono) yra ne jos parašai, nes paslaugos jos vaikui nebuvo suteiktos. Tokie liudytojos A. A. parodymai pilnai atitiko specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Atvejo vadybos paslaugų žurnalų (Vilniaus regione) skiltyse „Paslaugos gavėjo tėvo/globėjo parašas“ pasirašė ne A. A.. Be to, A. A. parodymus pilnai patvirtino ir specialistė, socialinių įgūdžių formuotoja, G. R., parodydama, jog su A. A. ji dirbo tik iki mokslo metų pabaigos, t. y. iki birželio mėnesio, kad su vaiku ji vasarą jau nebedirbo, rugsėjį - spalį irgi neužsiminėjo. Rugsėjo-spalio mėn. būdavo susirinkimai, kurie neturėjo nieko bendro su vaikais, o buvo sprendžiamas tolimesnis darbas. Tačiau susipažinus su atvejo paslaugų žurnaluose padarytais įrašais matyti, jog A. A. rugpjūčio mėn. gavo 5 val. socialinių įgūdžių paslaugų, rugsėjo mėn. - 12 val., spalio mėn. -15 val. Taigi, šiuo atveju atvejo paslaugų žurnale yra nurodytos A. A. suteiktos konkrečios paslaugos, t. y. socialinių įgūdžių paslauga. Tačiau tokie atvejo paslaugų žurnale padaryti įrašai, kaip minėta, prieštarauja A. A. parodymams, kur ji kategoriškai neigia, kad nuo 2019 m. birželio mėn. gavo nemokamų paslaugų pagal minėtą projektą. Tokiu būdu, remiantis tiek A. A., tiek specialistės G. R. parodymais, tiek specialisto išvada, galima kategoriškai teigti, kad atvejo paslaugų žurnale nurodytos paslaugos vaikui A. A. suteiktos nebuvo.

3.13. Išteisintosios A. S. parodymuose nėra jokio konkretaus paaiškinimo, o tik bendro pobūdžio frazės, išteisintoji taip ir neatsakė j klausimus koks konkretus darbas buvo atliktas. Dėl A. šeimos A. S. parodė, kad, kadangi buvo vis neaišku ar dalyvaus A. šeima projekte, buvo susitikimai Švietimo ministerijoje, kad jų vaikui pasiruošiant mokslo metams būtų skiriamas mokytojo padėjėjas. Tokie išteisintosios A. S. parodymai vertintini kritiškai ir yra nelogiški. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos projekto „(duomenys neskelbtini)“ pradžia buvo nuo 2019 m. gegužės mėn. Tokiu būdu, minėtas projektas liepos - spalio laikotarpiu jau buvo įsibėgėjęs, tai nebuvo kažkokie pradiniai, pasiruošimo veiksmai ir susitikimai. Taigi šiuo atveju vertinant atvejo paslaugų žurnale padarytus įrašus, kyla pagrįstas ir logiškas klausimas, kokiu būdu vykstant susitikimams Švietimo ministerijoje A. A. galėjo būti suteiktos socialinių įgūdžių paslaugos.

3.14. Nuosprendyje nepakankamai dėmesio skirta pateikto Švietimo ministerijoje vykstančio susitikimo įrašo įvertinimui. Pateiktas įrašas kelia daug klausimų. Visų pirma, yra neaišku, ar tas įrašas yra vientisas, be to, jis yra blogos kokybės. Dėl įrašo turinio pasisakytina tai, kad kaip informavo pati A. S., šiame susitikime aptarė atvejo vadyba veiklą, projekto nutraukimą, paslaugų suteikimo negalią turintiems vaikams bei dėl paslaugų standartų kokybę. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas teismo dėmesį į tai, kad šiame susitikime nėra paminėta nei vieno žodžio apie A. šeimą. Iš įrašo matyti, kad tai bendro pobūdžio pokalbiai. Jokie klausimai dėl konkrečiai A. A. sūnaus nebuvo sprendžiami. Be to, A. šeima priklauso Vilniaus regionui, o šiame susitikime kalba ėjo apie sutarties nutraukimą Kauno regione, todėl tai tik patvirtina faktines aplinkybes, kad šis susitikimas niekaip nėra susijęs su A. šeima. Be to, kaip matyti iš įrašo, minėtame susitikime taip pat nebuvo kalbėta ir apie mokytojo padėjėjo skyrimo A. A., todėl A. S. paaiškinimai neatitinka tikrovės.

3.15. Vertinant minėto susitikimo tikslą, atsižvelgtina į liudytojos S. A. – Š. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad ji dalyvavo šiame susitikime Švietimo ministerijoje su ministru ir pagal sutartis su LPF „B.“, susitikimo laikas su ministru negalėjo būti apskaitytas kaip atvejo paslaugų teikimas, nes tai tikrai nebuvo atvejo vadybos paslauga, tai buvo LPF „B.“ inicijuotas susitikimas, kurio reikėjo pačiam LPF „B.“. Laikas, kuris buvo praleistas su ministru, negalėjo būti įtrauktas į sąskaitas, kurias LPF „B.“ teikė VVTAĮT apmokėti. Susitikimo metu buvo kalbėta apie administracinį procesą, o apie konkrečius vaikus, jų tėvus kalbėta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad šiame susitikime buvo išsakyti ministro priekaištai Atvejo vadybos atliktam darbui, tai, kad iš LPF „B.“ vis buvo prašoma tų pačių dokumentų, tačiau jie nebuvo pateikiami, taip pat atkreipė dėmesį į nutrauktų sutarčių nutraukimo apskundimo galimybę, kuria LPF „B.“ nepasinaudojo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš šio įrašo A. S. taip pat nieko konkrečiai negali įvardyti ir nieko pateikti. Tokiu būdu, minėtas įrašas kaip tik dar kartą įrodo kaltinimo pagrįstumą.

3.16. Nuosprendyje pasigendama Teismo motyvų dėl parašų atvejo vadybos žurnaluose suklastojimo. Teismas, vertindamas atvejo vadybos žurnaluose parašų neatitikimą, nurodo, kad nors A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ nėra kaltinami suklastoję parašus atvejo vadybos žurnaluose ar žinoję, kad šie parašai yra suklastoti, tačiau teismas, konstatavęs, kad visi projekto dalyviai atvejo vadybos paslaugas gavo, įvertinęs nelogiškus S. A. – Š. reikalavimus pateikti pataisytus žurnalus, yra įsitikinęs, kad tokia veika jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė.

3.17. Taigi, pirmosios instancijos teismas parašų atvejo vadybos žurnaluose nevertino kaip suklastotų nei formos, nei turinio prasme. Prokurorės vertinimu, tokie Teismo motyvai ydingi, nes nagrinėjamu atveju dėl parašų atvejo vadybos žurnaluose suklastojimo yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 str. 1 d. sudėties požymių. Pagal BK 300 str. 1 d. teisinį reglamentavimą, pagrindinė dokumento funkcija - liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Dokumentas - tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai.

3.18. Išanalizavus teisminio proceso metu nustatytus duomenis, darytina išvada, jog A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. sudėties požymius. Tuo tarpu Teismo išvada, kad išteisintieji nepadarė jiems inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., nes tokia veika jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė, neatitinka teisingo nagrinėjamo įvykio teisinio įvertinimo.

3.19. Iš byloje esančių paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus ir Kauno regionuose, Bendrųjų sąlygų 19.1 matyti, kad paslaugų teikėjas turi užtikrinti tvarkingą apskaitos dokumentų, susijusių su Sutarties vykdymu, apskaitų ir saugojimą. Bendrųjų sąlygų 8 punkte, be kita ko, nurodoma, kad norėdamas gauti tarpinį ar galutinį mokėjimą, Paslaugų teikėjas privalo pateikti tarpiniam atsiskaitymui: PVM sąskaitą faktūrą (sąskaitą faktūrą) ir pasirašytą Paslaugų priėmimo - perdavimo aktą (-us) už faktiškai suteiktas paslaugas per mėnesį. Privalo pateikti kitus Sutarties Specialių Sąlygų 1 priede reikalaujamus dokumentus.

3.20. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į civilinio ieškovo atstovo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Jo teigimu, atvejo vadybos žurnalai turėjo užtikrinti suteiktų atvejo vadybos paslaugų kontrolę ir auditą, nes jų pagrindu galima buvo patikrinti, kada ir kas teikė vaikams konkrečias specialisto paslaugas. To reikėjo tiek civiliniam ieškovui, tiek Europos Sąjungos lėšas administruojančiam fondui, skyrusiam pinigus atvejo vadybos projektui. Taigi akivaizdu, kad pagal projektą Europos Sąjungos lėšos LPF „B.“ buvo skirtos faktiškai suteiktoms paslaugoms suteikti ir tai turėjo atsispindėti atvejo paslaugų vadybos žurnaluose. Teismo posėdžio metu Kauno atvejo vadybininkė D. S. parodė, kad ji 2019 m. birželio ir gegužės mėn. neteikė individualių atvejo vadybos paslaugų Kauno regiono vaikams ir jų tėvams/globėjams. Todėl žurnaluose nurodytos valandos Kauno regione neatitinka tikrovės, nes tuo metu jos atvejo vadybos paslaugos nebuvo teikiamos. Atsižvelgiant į tai, sąskaitose nurodytos sumos yra sumos už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Be to liudytoja parodė, kad buvo gautas nurodymas iš LPF „B.“ tęsti paslaugų telkimą Kauno regione, nors Fondas jau žinojo, kad nebus gautas finansavimas atvejo vadybos paslaugoms Kauno regione. Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad LPF „B.“ dirbo tik kaip psichoterapeutas, o atvejo vadybos paslaugų galėjo neturėti nei vienos valandos. Jis patvirtino, kad šeimoms teikė paslaugas kaip psichoterapeutas. Jis neprisimena ir nežinojo, nors kaip atvejo vadybininkas turėtų žinoti ir organizuoti, ar buvo teikiamos apskritai vaikams kineziterapijos, kaniterapijos, edukologo ir kitų specialistų paslaugas, kurios sudaro atvejo vadybos turinį. Liudytoja specialistė A. P.- S. nurodė, kad teikė vaikams kineziterapijos ir masažo paslaugas Vilniuje, tačiau negalėjo įvardinti kas buvo atvejo vadybos projekto atvejo vadybininkas. Ji patvirtino, kad M. K. jokių nurodymų jai neduodavo. Liudytoja A. P. parodė, kad nepasirašinėjo jokių rašytinių dokumentų, o kontaktinių atvejo vadybos paslaugų apskritai negavo, taip pat, kad nei karto nebuvo LPF „B.“ patalpose susitikime su vaiku (tik kalbėjosi telefonu), jos parašas dokumentuose suklastotas. 2022-05-18 teismo posėdžio metu neįgalaus vaiko motina D. S. patvirtino, kad jokių kontaktinių atvejo vadybos paslaugų „B.“ patalpose negavo. Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. šeima parodė, kad jų vaikas J. L. gavo kontaktines masažo ir meno terapijos paslaugas vieną kartą kažkada 2019 m. vasarą, kad dalis jų parašų atvejo vadybos paslaugų žurnaluose yra suklastoti. Panašias aplinkybes paliudijo ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad atvejo vadybos žurnale nurodytos atvejo vadybos paslaugos, taip kaip jos aprašytos sutartyse, didžiąja dalimi nebuvo teikiamos apskritai arba buvo teikiamos ne taip, kaip reikalaujama pagal sudarytas paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus ir Kauno regionuose.

3.21. A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ per visą bylos nagrinėjimą vengė kalbėti apie dokumentų klastojimo faktus, o bandė visą dėmesį sutelkti į atvejo vadybos paslaugų apibrėžimą ir turinio aiškinimą, kas neturėtų Teismo suklaidinti, kad iš tiesų išteisintieji tyčia sąmoningai teikė suklastotus dokumentus Tarnybai, siekdamas gauti finansinės naudos. A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ žinojo ir privalėjo žinoti, kad dalis VVTAĮT pateiktų sutarčių ir žurnalų nebuvo pasirašyti juose nurodytų žmonių. Abiejų sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1 p., be kita ko, aiškiai nurodoma, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį; suteikti paslaugas, kurios atitinka sutarties reikalavimus; užtikrinti, kad paslaugas teiktu asmenys, turintys paslaugu teikimui reikalinga kvalifikaciją ir patirti. Kaip minėta aukščiau, abi paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartys dėl Atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią teikimo Vilniaus ir Kauno regionuose, VVTAĮT buvo vienašališkai nutrauktos dėl LPF „B.“ sutartinių įsipareigojimų pažeidimų. Atsižvelgiant į sutarčių nuostatas, VVTAĮT pateikė civilinį ieškinį ir pareiškė reikalavimo teisę LPF „B.“ dėl sutartinių netesybų sumokėjimo už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas. Įvertinus byloje surinktus duomenis nustatyta, kad A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ padarė ir didelę neturtinę žalą VVTAĮT. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju, laikytina įrodyta, kad dėl A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ padarytos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., VVTAĮT buvo padaryta didelė žala.

3.22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ kaltę patvirtinančius įrodymus ir nepagrįstai juos išteisino dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str .1 d., todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

4.2.4.1. Rašysenos specialistas (išvada Nr. 11-606 (20)) nustatė (žr. kaltinamąjį aktą, t. 8, b. l. 97-02), kad 2019-05-09 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. PTS-AV-19-10, sudarytoje tarp LPF „B.“ ir A. P., stulpelyje „Klientas Susipažinau ir sutinku“, pasirašė ne A. P.. Taip pat, kad projekto dalyvio (A. P., gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos anketos antrame lape, projekto dalyvio eilutėje „(parašas)“, pasirašė ne A. P.. Kad atvejo vadybos paslaugos žurnale Vilniaus regione už 2019 m. liepos mėn., greta spausdinto įrašo „A. P.“, pasirašė ne A. P.. Kad atvejo vadybos paslaugos žurnale Vilniaus regione už 2019 m. rugpjūčio mėn., greta spausdinto įrašo „A. P.“, pasirašė ne A. P.. Kad atvejo vadybos paslaugos žurnale Vilniaus regione už 2019 m. rugsėjo mėn., dviejuose egzemplioriuose, greta spausdintų įrašų „A. P.“, pasirašė ne A. P.. Nepaisant šių nustatytų faktų, teismas vertino, kad suklastotų dokumentų su A. P. padirbtu parašu teikimas tarnybai, siekiant įrodyti jų dalyvavimą atvejo vadybos paslaugų projekte ir gauti apmokėjimą už neva A. P. ir jos vaikui suteiktas atvejo vadybos paslaugas, yra nereikšminga aplinkybė. Šis aspektas suponuoja aplinkybę, kad teismas pateisino kaltinamųjų nesąžiningą ir neteisėtą elgesį ir toleravo dokumentų klastojimo faktus negalią turinčių vaikų teikiamoms paslaugoms pagrįsti.

4.2.4.2. Pagal viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 14-70 dėl atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią, teikimo Vilniaus regione, atvejo vadybininku buvo paskirtas M. K.. Šis vadybininkas turėjo būti atsakingas už atvejo vadybos paslaugų šeimoms Vilniaus regione koordinavimą ir specialistų pagalbos koordinavimą, kuris, be kita ko, pasirašė projekto dalyvio A. P. bei kitų dalyvių apklausos anketas, anketų antrame lape. M. K. pats paliudijo teisme, kad jis, kaip atvejo paslaugų vadybininkas, neteikė jokių atvejo vadybos paslaugų Vilniaus regione. A. P. paliudijo, kad ji M. K. nepažįsta, kad jai jis nei karto neskambino, su juo ji niekada nebendravo (nuosprendžio 17.1-17.2 p.). Suklastotoje 2019-05-09 paslaugų teikimo sutartyje Nr. PTS-AV-19-10 aiškiai nurodomas LPF „B.“ įsipareigojimas priskirti atvejo vadybininką, kuris visą paslaugų teikimo laikotarpį numatytą projekte, t. y. iki 2020-03- 12, pagal sutartas taisykles, suteiks klientui visą reikalingą informaciją, susijusią su kliento vaiku (1.3 p.). Tačiau M. K. jokių atvejo vadybos paslaugų P. šeimai neteikė. Ši suklastotos sutarties nuostata taip pat įrodo, kad LPF „B.“ ir jo atstovai planavo atvejo vadybos paslaugas teikti vaikams ir jų tėvams 10 mėn. (nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. kovo mėn.), nes pagal viešojo pirkimo sutartį tik už 10 mėn. trukmės atvejo vadybos paslaugų teikimą VVTAĮT įsipareigojo mokėti LPF „B.“, nors iš viso viešojo pirkimo sutarties trukmė sudarė 13 mėnesių.

4.2.4.3. VVTAĮT niekada neteigė, kad atvejo vadybos paslaugos išimtinai skirtos tik vaikams, tačiau nuolat pabrėžė, kad VVTAĮT pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojo mokėti LPF „B.“ už kontaktines paslaugas, suteiktas per atvejo vadybos paslaugų įgyvendinimo etapą, kuris turėjo prasidėti po planavimo etapo pabaigos. Akivaizdu, kad atvejo vadybos paslaugos, suteiktos per atvejo vadybos paslaugų įvertinimo ir planavimo etapus galėjo būti ir nekontaktinės, tačiau už tokias paslaugas, VVTAĮT, pagal viešojo pirkimo sąlygas, mokėti prievolės neturėjo. Nekontaktinių paslaugų metu susidariusios LPF „B.“ išlaidos turėjo būti padengtos per atvejo vadybininkų ir specialistų teikiamų vadybos paslaugų valandinį įkainį. Priešingu atveju, paslaugų teikėjas galėtų piktnaudžiauti teigdamas, kad jis nuolat teikė tam tikras neapibrėžtas nekontaktines atvejo vadybos paslaugas, kurių niekaip nebūtų galima patikrinti. Todėl, tam tikslui ir buvo skirtas atvejo vadybos paslaugų žurnalas, kurį LPF „B.“ sutiko VVTAĮT prašymu pildyti ir kurį pradėjo teikti tarnybai 2019 m. rugpjūčio mėnesį už liepos mėnesį, praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo sutarčių su tėvais Vilniaus regione pasirašymo 2019 m. gegužės mėnesį. Kaip jau šiame atsiliepime yra nurodyta, šio žurnalo įrašus ir žurnaluose esančių tėvų parašus LPF „B.“ klastojo. Šį faktą patvirtino rašybos specialistas, atlikus rašysenos ekspertizę. Akivaizdu, kad LPF „B.“ suprato, kad už atvejo vadybos įvertinimo ir planavimo etapus, trukusius nuo gegužės mėn. iki liepos mėn. pabaigos (beveik 3 mėn.), jis neturi teisės pretenduoti į apmokėjimą iš tarnybos.

4.2.4.4. LPF „B.“ pateikta suklastota Paslaugų teikimo sutartis Nr. PTS-AV-19-10 LPF „B.“ buvo pasirašyta 2019-05-09, o viešojo pirkimo sutartis tarp LPF „B.“ ir VVTAĮT buvo sudaryta 2019-03-13. Su kitais kaltinamajame akte nurodytais Vilniaus regiono tėvais LPF „B.“ taip pat pasirašinėjo paslaugų teikimo sutartis 2019 m. gegužės mėnesį. Taigi, su tėvais LPF „B.“ sudarė sutartis apytiksliai po dviejų mėnesių nuo viešojo pirkimo sutarties su tarnyba sudarymo. Šis dviejų mėnesių laikotarpis LPF „B.“ pagal viešojo pirkimo sutartį (22.2 p) buvo skirtas paslaugos gavėjams (vaikams ir jų tėvams) identifikuoti, juos surasti, įskaitant ir negalią turinčio vaiko vertinimui atlikti ir atvejo vadybos paslaugų jam plano sudarymui. Pagal LPF „B.“ su tėvais sudarytas paslaugų teikimo sutartis Vilniaus regione atvejo vadybos paslaugų teikimas prasidėjo 2019 m. gegužės mėnesį ir turėjo tęstis 10 mėnesių iki 2020 kovo mėnesio. Atvejo vadybos paslaugos žurnalus ir tarpinius paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei susijusias sąskaitas faktūras LPF „B.“ pradėjo teikti tarnybai pradedant nuo rugpjūčio mėn. už atvejo vadybos įgyvendinimo etapo paslaugas liepos mėn. pabaigoje Vilniaus regione, nes gegužės, birželio ir didžioji dalis liepos mėnesio, įskaitant dar ir du mėnesius nuo viešojo pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo kovo mėn. iki sutarčių su tėvais sudarymo gegužės mėn., buvo skirta atvejo vadybos įgyvendinimo ir planavimo etapams. Tokiu būdu LPF „B.“ pradėjo fiksuoti suteiktas atvejo vadybos paslaugas tik nuo 2019 liepos mėn. 29 d., tai yra praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo atvejo vadybos paslaugų teikimo pagal sutartis su tėvais pasirašymo pradžios ir atitinkamai praėjus beveik 5 mėnesiams nuo viešojo pirkimo sutarties su tarnyba pasirašymo. Akivaizdu, kad šis laikotarpis iki kontaktinių paslaugų fiksavimo pradžios (t.y. laikotarpis nuo kovo 13 d. iki liepos 29 d.) ir buvo skirtas atvejo vadybos paslaugų įvertinimo ir šių paslaugų planavimo etapams, ką, be kita ko, įrodo ir tėvų parodymai dėl telefoninių pokalbių su LPF „B.“ atstovais ir tėvų dokumentų siuntimas LPF „B.“ per šį laikotarpį. LPF „B.“ neteikė sąskaitų tarnybai už atvejo vadybos paslaugas suteiktas kovo- birželio ir beveik visą liepos mėnesį, ir jas pradėjo teikti nuo liepos mėnesio 29 d. Taigi, teismo išvada, kad tarnyba turėjo mokėti LPF „B.“ už atvejo vadybos paslaugas per planavimo etapą, kuris be kita ko, pasibaigė gegužės mėnesį, P. šeimos atveju yra nepagrįsta, nes šiame etape jokios atvejo vadybos paslaugos teikiamos nebuvo, o vyko tik LPF „B.“ pasiruošimas tokių paslaugų teikimui, jų planavimas, ir todėl tarnybai nekilo pareiga mokėti LPF „B.“ už šį laikotarpį. Teismas minėtų faktinių aplinkybių neištyrė. Teismas nuosprendyje tik konstatavo, kad atvejo vadybos paslauga P. nutrūko planavimo etape (žr. nuosprendžio 52 p.), kuris pasibaigė 2019 m. gegužės mėn. o tai, kad P. šeima jokių atvejo vadybos paslaugų 2019 m. visą vasarą ir vėliau iš LPF „B.“ atvejo vadybininko ir specialistų negavo, teismui neatrodė reikšminga.

4.2.4.5. Trečia, nuosprendžio 17.5 p. nurodoma, kad paslaugų teikimo sutartis Nr. PTS-AV-19-10 tarp LPF „B.“, atstovaujamo A. S., ir A. P. sudaryta 2019 m. gegužės 9 d. (bylos tomas 2, lapas 136). Tačiau teismas ignoravo tą aplinkybę, kad rašysenos specialistas nustatė, kad šios sutarties A. P. nepasirašinėjo, kad joje yra ne jos parašas. Taigi, teismas savo vertinimą apie paslaugų suteikimą grindė suklastota ir negaliojančia atvejo vadybos paslaugų teikimo sutartimi.

4.2.4.6. Nors teismas, pasisakydamas apie atvejo vadybos paslaugų turinį, nurodė, kad atvejo vadybos paslaugos teikiamos etapais, išdėstytais viešojo pirkimo techninės specifikacijos 26 p.: atvejo vadybos paslauga turi būti teikiama penkiais etapais: 1) įvertinimas, 2) planavimas, 3) įgyvendinimas, 4) stebėsena, 5) užbaigimas ir įvertinimas, tačiau jis nevertino ir nenagrinėjo LPF „B.“ sudarytų sutarčių su tėvais turinio tikrosios prasmės, t.y. šiose sutartyse numatyto 10 mėn. laikotarpio atvejo vadybos paslaugų suteikimui tikrosios reikšmės.

4.2.4.7. Teismo išvada, kad A. P. buvo tinkamai suteiktos atvejo vadybos paslaugos per atvejo vadybos paslaugų įgyvendinimo ir planavimo etapą, kai apskritai neegzistavo joks sutartinis santykis tarp LPF „B.“ ir A. P. yra nelogiškas ir nepagrįstas. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis viešojo pirkimo sutartimi, tačiau pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta tarp LPF „B.“ ir VVTAĮT, o ne tarp A. P. ar kitų tėvų ir LPF „B.“, todėl jos pagrindu LPF „B.“ neteikė jokių atvejo vadybos paslaugų A. P.. A. P. nebūdama viešojo pirkimo sutarties šalimi, nežinojo ir negalėjo žinoti jos turinio bei joje nurodytų atvejo vadybos paslaugų techninės specifikacijos, todėl A. P. negali būti teismo kaltinama, kad klaidingai suprato atvejo vadybos paslaugų turinį. LPF „B.“, o ne VVTAĮT turėjo supažindinti ją ir kitus tėvus su atvejo vadybos paslaugų turiniu, jų etapais ir jas teikiančiais specialistais. Nepagrįsta atvejo vadybos paslaugų turinio ir suteikimo fakto vertinti, remiantis viešojo pirkimo sutartimi, kurios šalimi nebuvo negalią turinčių vaikų tėvai.

4.2.4.8. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad prokurorė neįrodinėjo, kiek turėtų trukti atvejo vadybos paslaugos etapai ir kad viešojo pirkimo sutartyje konkrečiam etapui skirtinas laikas taip pat nenurodytas. Kaip minėta, visi atvejo vadybos paslaugos etapai Vilniaus regione turėjo trukti 10 mėnesių ir prasidėti nuo 2019 m. gegužės mėn. LPF „B.“ pradėjo teikti pirmąsias sąskaitas VVTAĮT 2019 m. rugpjūčio mėn. už suteiktas atvejo vadybos paslaugas nuo 2019 m. liepos 29 d. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad atvejo vadybos paslaugų planavimo etapas vyko gegužės-birželio mėn. ir daliai jis nutrūko gegužės mėnesį, faktiškai LPF „B.“ pradėjo ieškotis atvejo paslaugų gavėjų tik nuo gegužės mėn., kai tą turėjo pradėti daryti vos tik sudarius viešojo pirkimo sutartis su tarnyba kovo mėnesį. Todėl LPF „B.“ neturėjo jokio pagrindo įtraukinėti tiems tėvams, įskaitant P. šeimą, kuriems atvejo vadybos paslaugos nutrūko gegužės mėn., neva suteiktų atvejo vadybos paslaugų į tarnybai teikiamus atvejo vadybos paslaugų žurnalus už liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius.

4.2.5. Kitų, t. y. Ž. ir A. šeimų atvejais, taip pat nebuvo teikiamos jokios atvejo vadybos paslaugos, už kurias tarnyba būtų privalėjusi sumokėti LPF „B.“ pagal viešojo pirkimo sutartį, nes jos nutrūko atvejo vadybos planavimo etape iki atvejo vadybos paslaugos žurnalo pildymo pradžios nuo 2019-07-29.

4.2.5.1. Pažymėtina, kad specialistas (išvada Nr. 11-606 (20)) nustatė, kad tikėtina, kad 2019-05-08 paslaugų teikimo sutartyje Nr. PTS-AV-19-06, sudarytoje tarp UAB „B.“ ir D. Ž., po spausdintų įrašų „D. Ž.“, eilutėje „(parašas)“, pasirašė ne D. Ž.. Tikėtina, kad 2019-05-08 paslaugų teikimo sutartyje Nr. PTS-AV-19-05, sudarytoje tarp B. ir D. Ž., po spausdintų įrašu „D. Ž.“, eilutėje „(parašas)“, pasirašė ne D. Ž.. Projekto dalyvio (V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos anketos antrame lape, projekto dalyvio eilutėje „(parašas)“, pasirašė D. Ž.. Projekto dalyvio (S. Ž., gim. 2015 m.) apklausos anketos antrame lape, projekto dalyvio eilutėje „(parašas)“, pasirašė D. Ž.. Atvejo Vadybos paslaugos žurnale Vilniaus regione už 2019 m. liepos mėn., greta spausdintų įrašų „D. Ž.“ pasirašė ne D. Ž..

4.2.5.2. Specialistas (išvada Nr. 11-1588 (20), 11-2556 (20)) taip pat nustatė, kad 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Atvejo vadybos paslaugų žurnalų (Vilniaus regione) skiltyse „Paslaugos gavėjo tėvo/globėjo parašas“, ties spausdintais įrašais "A. A.", pasirašė ne A. A..

4.2.5.3. Nuosprendžio 20.6 p. nurodoma, kad paslaugų teikimo sutartis Nr. PTS-AV-19-05 tarp LPF „B.“, atstovaujamo A. S., ir D. Ž. sudaryta 2019-05-18(t. 2, b.l. 142). Tačiau teismas neatsižvelgė į faktą, kad specialistas nustatė, kad šios sutarties D. Ž. tikėtina nepasirašinėjo, kad joje tikėtina yra ne jos parašas. Taigi, teismas savo vertinimą apie paslaugų tinkamą suteikimą grindė suklastota ir negaliojančia atvejo vadybos paslaugų teikimo sutartimi, kurios D. Ž. nepasirašinėjo.

4.2.5.4. Teismas nustatė, kad D. Ž. ir A. šeima kaip ir A. P. nepažinojo atvejo vadybos paslaugų vadybininko M. K.. Teismas taip pat nustatė, kad atvejo vadybos paslauga Ž. ir A. šeimoms nutrūko atvejo vadybos paslaugos planavimo etape ( nuosprendžio 53, 56 p.).

4.2.5.5. LPF „B.“ pradėjo fiksuoti suteiktas atvejo vadybos paslaugas Ž. šeimai nuo rugpjūčio mėn. 1 d., o A. šeimai nuo 2019-07-29, tai yra praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo atvejo vadybos paslaugų teikimo pagal sutartis su tėvais pradžios ir daugiau nei 4 mėnesiams nuo viešojo pirkimo sutarties su VVTAĮT sudarymo, akivaizdžiai pasibaigus atvejo vadybos planavimo etapui. LPF „B.“ neteikė sąskaitų VVTAĮT už atvejo vadybos paslaugas suteiktas Ž. ir A. šeimoms iki tol, todėl VVTAĮT neturėjo mokėti B. už atvejo vadybos paslaugas, nutrūkusias planavimo etape gegužės mėnesį.

4.2.5.6. Teismas minėtų faktinių aplinkybių nenagrinėjo, tik konstatavo, kad atvejo vadybos paslauga Ž. ir A. nutrūko planavimo etape (nuosprendžio 52 p.), o tai, kad šios šeimos jokių atvejo vadybos kontaktinių paslaugų per įgyvendinimo etapą 2019 m. visą vasarą ir vėliau iš LPF „B.“ atvejo vadybininko ir specialistų negavo, teismui atrodė nereikšminga.

4.2.5.7. Teismo išvada, kad Ž. šeimai buvo tinkamai suteiktos atvejo vadybos paslaugos per atvejo vadybos paslaugų planavimo etapą, kai apskritai neegzistavo joks sutartinis santykis tarp LPF „B.“ ir Ž. šeimos yra nelogiškas ir nepagrįstas. Neleistina atvejo vadybos paslaugų turinį ir suteikimo faktą Ž., A. bei kitoms šeimoms vertinti, remiantis viešojo pirkimo sutartimi, kurios šalimis jie nebuvo.

4.2.5.8. Teismas pasižymėjo šališkumu LPF „B.“ vadovės A. S. atžvilgiu, nuosprendyje remdamasis jos 2019-06-18 el. laišku VVTAĮT atstovei S. A.-Š. kaip vieninteliu įrodymu, vertinant atvejo vadybos paslaugų etapus. Šiame el. laiške buvo pateikta A. S. nuomonė, kad vien individualių poreikių nustatymui ir individualių paslaugų planų parengimui, remiantis pertvarkos pirminėmis metodologijomis, vienam negalią turinčiam vaikui skiriama 48 val. Teismas tuo remdamasis nurodė, kad prokurorė šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, kiek turėtų trukti atvejo vadybos paslaugos etapai ir kad sutartyje konkrečiam etapui skirtinas laikas taip pat nenurodytas. Tačiau teismas vertindamas viešojo pirkimo sutartis, įskaitant tarpinius paslaugų priėmimo-perdavimo aktus ir atvejo vadybos paslaugos žurnalus, bei remdamasis Civiliniame kodekse (6.193 str.) sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turėjo suprasti, kad LPF „B.“ pradėjus fiksuoti atvejo vadybos paslaugų suteikimą Vilniaus regiono šeimoms nuo 2019-07-29, A. S. nurodomas 48 val. individualių poreikių nustatymui ir individualių paslaugų planų parengimui laikas seniai turėjo būti pasibaigęs, nes ji atvejo vadybos paslaugų sutartis LPF „B.“ vardu su tėvais Vilniaus regione pasirašė dar 2019 m. gegužės mėnesį, o P. ir Ž. šeimoms atvejo vadybos paslaugų teikimas nutrūko planavimo etape - gegužės mėnesį.

4.2.5.9. Teismas aiškindamas viešojo pirkimo sutartį turėjo vadovautis CK 6.193 str., kuriame nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.

4.2.5.10. Teismas vertindamas viešojo pirkimo sutartį pažeidė CK 6.193 str., nes nuosprendyje neatsižvelgė ir netyrė VVTAĮT, vienos iš sutarties šalių, pateiktų argumentų dėl sutarties aiškinimo ir atvejo vadybos projekto tikslų; nevertino viešojo pirkimo sutarties ryšio su paslaugų teikimo sutartimis, sudarytomis tarp LPF „B.“ ir tėvų; nevertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų; nevertino sutarties dalyko - atvejo vadybos paslaugos esmės: kad negalią turintis vaikas ir jo tėvai gautų realias specialisto paslaugas, o ne tam, kad praeitų planavimo etapą ir išklausytų LPF „B.“ vadovės asmenines patirtis. Joks protingas asmuo nemokėtų už atvejo vadybos paslaugas savo negalią turintiems vaikams, jeigu negautų kontaktinių realių specialistų (logopedo, kineziterapijos, psichologo, meno terapijos, atvejo vadybininko ir kt.) paslaugų jiems ir sau.

4.2.6. Rašysenos specialistas (išvada Nr. 11-935 (21)) taip pat nurodė, kad LPF „B.“ pateiktuose VVTAĮT dokumentuose nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes pasirašyta pamėgdžiojant tikrus [specialisto išvadoje] išvardintų asmenų parašus, todėl pasikeitė pasirašiusio asmens (pasirašiusių asmenų) parašų požymiai ir išliko per mažai jo paties (jų pačių) rašyseną individualizuojančių požymių. Todėl nustatyti, ar aukščiau nurodytuose dokumentuose išvardintų asmenų vardais pasirašė S. M. P. ar kitas asmuo, negalima. Taigi, akivaizdu, kad specialistas nustatė, kad LPF „B.“ teiktuose tarnybai dokumentuose buvo pasirašinėjama, pamėgdžiojant tikrus [specialisto išvadoje] išvardintų negalią turinčių tėvų parašus.

4.2.7. Teismas nepagrįstai nurodė (nuosprendžio 62 p.), kad visi projekto dalyviai - ne vien tik vaikai (kaip nurodoma kaltinime), bet ir vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos tiek viešojo pirkimo sutartyse, tiek nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose. Teismas taip pat klaidingai nurodė tai, kad tarnybos atstovei S. A. – Š. atvejo vadybos žurnalų formas LPF „B.“ išsiuntus 2019-05-30, t. y. LPF „B.“ jau buvo pradėjęs teikti paslaugą, tačiau iki pat 2020 m. sausio mėn. tarp LPF „B.“ ir S. A. – Š. vyko diskusijos dėl to, kaip pildyti minėtus žurnalus, S. A. – Š. reikalavo, kad LPF „B.“ per 3 darbo dienas pateiktų pataisytus žurnalus. Kaip minėta, LPF „B.“ žurnalus pradėjo pildyti ir teikti tarnybai nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pradedant nuo liepos 29 d. fiksuoti atvejo vadybos paslaugas. Iki to laiko nekontaktinės atvejo vadybos paslaugos planavimo etape turėjo jau būti pasibaigusios. Todėl teismo išvada, kad S. A.-Š. LPF „B.“ perduotas reikalavimas projekto dalyviams savo parašu patvirtinti paslaugas yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes nekontaktinės (planavimo etapo) paslaugos iki liepos 29 d. jau turėjo būti pasibaigusios, ypač turint mintyje aplinkybę, kad žurnalai buvo pildomi dėl kontaktinių atvejo vadybos paslaugų per paslaugos įgyvendinimo etapą. O tai, kad kildavo klausimų kaip pildyti žurnalą yra įprasta praktika ir tai neturėtų pateistini, kad tuos žurnalus galima buvo klastoti.

4.2.8. Pagal abi viešojo pirkimo sutartis LPF „B.“ per 10 mėnesių trukmės atvejo vadybos paslaugų įgyvendinimo etapą turėjo suteikti atvejo vadybos paslaugų preliminariai už 23 472,00 Eur tiek Kauno, tiek ir Vilniaus regionuose esantiems negalią turintiems vaikams ir jų tėvams (globėjams). Nei VVTAĮT, nei prokuratūra niekada neteigė, kad atvejo vadybos paslaugos turėjo būti teikiamas išimtinai tik negalią turintiems vaikams. Todėl teismo pabrėžtinas akcentavimas, kad pagal Sutartis atvejo vadybos paslaugos turėjo būti teikiamos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams (globėjams) yra neadekvatus situacijos vertinimas. Pagal abi viešojo pirkimo sutartis iš viso Kauno ir Vilniaus regionuose turėjo būti suteikta atvejo vadybos paslaugų už 46 944,00 Eur, t. y. 2 880 valandų atvejo vadybos paslaugų. VVTAĮT fondui LPF „B.“ pagal abi šias sutartis, remdamasi LPF „B.“ išrašytomis sąskaitomis, paslaugų priėmimo-perdavimo aktais bei atvejo vadybos paslaugų žurnalais, iš viso sumokėjo 10 725,4 Eurus. VVTAĮT atlikusi suteiktų atvejo vadybos paslaugų auditą ir apklaususi vaikų tėvus, kaip minėta, nustatė, kad už 9095,40 Eur LPF „B.“ atvejo vadybos paslaugų nesuteikė. Šiai sumai tarnyba pareiškė civilinė ieškinį, kurį teismas paliko nenagrinėtu.

4.2.9. Viešojo pirkimo sutartis dėl Vilniaus regiono tarnybos vienašališkai dėl LPF „B.“ esminių sutarties sąlygų pažeidimo buvo nutraukta nuo 2020-01-24, o analogiška sutartis dėl Kauno regiono buvo vienašališkai nutraukta nuo 2019-07-31. Tai reiškia, kad po šių datų LPF „B.“ neturėjo jokio teisinio pagrindo toliau teikti atvejo vadybos paslaugų atrinktiems vaikams ir kietiems jų šeimų nariams pagal LPF „B.“ tiesiogiai su vaikų tėvais sudarytas paslaugų teikimo sutartis, dalis iš kurių buvo suklastotos. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno regiono vaikams skirta stovykla Kernavėje vyko 2019 m. rugpjūčio mėn., todėl jos metu galimai teiktos atvejo vadybos paslaugos negalėjo būti apskaitytos kaip atvejo vadybos paslaugos, nes viešojo pirkimo sutartis tuo metu jau buvo pasibaigusi. Todėl tarnyba už stovyklos metu suteiktas paslaugas neprivalėjo LPF „B.“ mokėti apskritai.

4.2.10. Be to, dalis negalią turinčių vaikų ir tėvų buvo LPF „B.“ klientais iš anksčiau, dar iki tarnybos inicijuoto atvejo vadybos projekto. Teismas šios skirties nesiaiškino ir nuosprendyje neanalizavo. Kaltinamieji dažnai negalią turintiems vaikams suteiktas mokamas paslaugas iki atvejo vadybos projekto pradžios laikydavo, kad jos neva buvo suteiktos atvejo vadybos projekto apimtyje, ir tokiu būdu klaidino teismą. Tėvai apklausų teisme metu būdavo lengvai suklaidinami, kai jų klausinėdavo apie gautas atvejo vadybos paslaugas ir pasitenkinimą jomis, nes jie anksčiau gautas mokamas paslaugas iš LPF „B.“ priskirdavo prie atvejo vadybos paslaugų projekto apimtyje, kurios turėjo tėvams būti teikiamos nemokamai, nes už jas B. mokėjo tarnyba.

4.2.11. Abiejų viešojo pirkimo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1 p., be kita ko, aiškiai nurodoma, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį; suteikti paslaugas, kurios atitinka sutarties reikalavimus; užtikrinti, kad paslaugas teiktų asmenys, turintys paslaugų teikimui reikalingą kvalifikaciją ir patirtį. Tai sutartis tarp LPF „B.“ ir VVTAĮT, tik sutarties šalys gali aiškinti jas siejančias sutartines prievoles ir tik sutarties šalims sutartis sukelia teisines pasekmes. Atvejo vadybos paslaugų gavėjus ir LPF „B.“ siejo paslaugų teikimo sutartis, o tam tikrais atvejais, kaip antai P., R. ir Ž. šeimos atvejais, nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

4.2.12. Abiejų viešojo pirkimo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.2 p. nurodoma, kad į sutarties kainą turi būti įskaičiuotos visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos. Paslaugų teikėjas į sutarties kainą privalo įskaičiuoti visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, visas su dokumentų, kurių reikalauja VVTAĮT, rengimu ir pateikimu susijusias išlaidas; taip pat aprūpinimo priemonėmis, reikalingomis paslaugoms atlikti, išlaidas. O tai reiškia, kad LPF „B.“ pagal sutartį neturėjo teisės prie apmokamų atvejo vadybos paslaugų priskirti laiko sąnaudų, susijusių su LPF „B.“ parengtų paslaugų teikimo sutarčių projektų dalyviams rengimu, pasirašinėjimu, siuntimu, dokumentų apie vaikų neįgalumą rinkimu, gavimu, nagrinėjimu, dalyvio anketų pildymo, taip pat laiko sąnaudų dėl pažintinio pobūdžio įvadinių susitikimų ir pokalbių su vaikų tėvais apie atvejo vadybos projektą, projektų dalyvių ieškojimo ir siūlymų jame dalyvauti, taip pat neturėjo teisės įtraukinėti laiko sąnaudų, patirtų įvairioms aprūpinimo priemonėms įsigyti bei pasirengimui atvejo vadybos paslaugų teikimui, taip pat negalėjo įtraukinėti LPF „B.“ savanorių darbo laiko. Būtent šios atvejo vadybos paslaugos buvo ar turėjo būti suteiktos iki atvejo vadybos paslaugų planavimo etapo pabaigos. VVTAĮT už tai neturėjo atskirai apmokėti pagal viešojo pirkimo sutartis, jų įtraukinėti į atvejo vadybos paslaugos žurnalus nebuvo galima kaip atvejo vadybos paslaugų. Kaip minėta, tai yra darbai, kurie būtini atvejo vadybos paslaugų teikimo pasiruošimui ir vėlesniam atvejo vadybos paslaugų įgyvendinimui, bet tai nėra atvejo vadybos paslaugos kaip tokios, už kurias tarnyba turėjo mokėti pagal viešojo pirkimo sutartis LPF „B.“. Pagal sutartis už tokius paruošiamuosius darbus atskirai nėra apmokama, jeigu po tokių paruošiamųjų veiksmų nėra teikiamos realios specialistų ir atvejo vadybininko paslaugos vaikams ir jų šeimoms kontaktiniu būdu. Tai ypač akivaizdu yra Kauno regiono atveju, kai visiems vaikams ir jų šeimoms nebuvo suteiktos apskritai jokios atvejo vadybos ir specialistų kontaktinės paslaugos, tačiau visi parengiamieji darbai, jei tokie iš tiesų buvo (nes nėra jokių to įrodymų), buvo įtraukti kaip atvejo vadybos paslaugos į atvejo vadybos paslaugos žurnalus ir už tai buvo gautas apmokėjimas iš VVTAĮT kaip už atvejo vadybos paslaugas įgyvendinimo etape, kuris Kaune net nebuvo prasidėjęs.

4.2.13. Abiejų viešojo pirkimo sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 p. nurodoma, kad sutarties vykdymo metu paslaugų teikėjas pateikia tarnybai tvirtinti visų specialistų, kurie teiks sutartyje numatytas paslaugas sąrašą kartu su jų gyvenimo aprašymais ir diplomų kopijomis. Sutarčių atvejo vadybos paslaugos specifikacijoje 38-42 p. nurodomi reikalavimai specialistams. Šios specifikacijos 42 p. nurodoma, kad LPF „B.“ pasitelkti savanorius galėjo tik paslaugų kokybei užtikrinti. Tai reiškia, kad kaltinamoji S. M. P., kuri save nurodo kaip LPF „B.“ savanorę, negalėjo ir neturėjo teisės teikti jokių atvejo vadybos paslaugų viešojo pirkimo sutarčių prasme. Specifikacijos 39 p. nurodomos atvejo vadybininko funkcijos, kur, be kita ko, nurodoma, kad atvejo vadybininkas „Paslaugų teikimą - nors atvejo vadybininkas pats neteikia tiesioginių paslaugų ir tik trūkstant būtinų paslaugų, prireikus jis laikinai gali teikti tas paslaugas, kurių trūksta, pvz,., keisti elgesį, ugdyti įgūdžius ir pan. Paslauga, kurią teikia atvejo vadybininkas, yra ryšys/santykis, užtikrinantis tęstinumą klientui naudojantis j vairiomis paslaugomis. Tai suteikia klientams stabilumo ir saugumo jausmą.“.

4.2.14. Taigi, atvejo vadybininkas rūpinasi, kad vaikui būtų suteiktos techninės specifikacijos 37 p. nurodytos psichologo, logopedo, atvejo vadybininko, teisininko, masažisto, kineziterapijos ir ergoterapijos paslaugos. Kaltinamoji A. S. nebuvo nurodyta tarnybai kaip atvejo paslaugų vadybininkė pagal viešojo pirkimo sutartis, ji specialistų sąraše Vilniaus regione buvo nurodoma tik kaip edukologė, tačiau sutartyse tokių paslaugų teikimas vaikams nėra numatytas ir nebuvo nustatyta, kad būtų edukologo paslaugos teiktos pagal atvejo vadybos paslaugos žurnalus.

4.2.15. Abiejuose regionuose atvejos vadybos projekte dalyvavo po 10 vaikų, jiems pagal techninės specifikacijos 14 p. turėjo būti suteikta iš viso per 10 mėn. po 144 val. paslaugų, iš viso 1440 val. buvo skirta atvejo vadybos paslaugų kiekvienam regionui. Tokias paslaugas turėjo gauti LPF „B.“ surasti ir tarnybos patvirtinti vaikai kiekviename regione. Specifikacijos 26 punkte nurodoma, kad paslauga susideda iš tokių 5 etapų: 1 etapas - vaiko įvertinimas, 2 etapas - paslaugų vaikui planavimas, 3 etapas - įgyvendinimas, 4- etapas - stebėsena ir 5 etapas - užbaigimas ir įvertinimas. Sutarties bendrųjų sąlygų 22 p. pavadinimu Sutarties įsigaliojimas ir pabaiga, nurodoma, kad „Sutartis galioja 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (į sutarties galiojimo terminą lema; terminas (ne ilgesnis nei 2 mėn.), skirtas paslaugos gavėjams identifikuoti ir surasti, paslaugai teikt, reikalingoms patalpoms surasti (jei būtina), ne ilgesnis kaip 10 mėnesių laikotarpis, skirtas atvejo vadybos paslaugos teikimui ir 1 mėnuo (30 kalendorinių dienų) galutinių ataskaitų parengimui ir Pirkėjo atsiskaitymui su Paslaugų teikėju).“.

4.2.16. Viešojo pirkimo sutarties techninės specifikacijos 14 p. prie pirkimo objekto nurodoma, kad paslaugų teikimo trukmė 10 mėn. ir nurodoma, kad per jį iš viso turi būti suteikta vaikams 1 440 val. atvejo vadybos paslaugų regione. Padauginus valandų skaičių paties LPF „B.“ pasiūlyto 16,3 Eur valandinio atvejo vadybos paslaugų įkainio, gaunama 23472,00 Eur sumą, kuri atitinka sutarties kainą. O tai reiškia, kad šalys pagal viešojo pirkimo sutartis susitarė, kad tarnyba mokės tik už faktiškai teikiamas atvejo vadybininko ir specialistų paslaugas. O visi kiti LPF „B.“ darbuotojų ar savanorių parengiamieji darbai, įskaitant įvertinimo ir planavimo etapus, neturėjo būti apskaitomi ir tarnybai deklaruojami kaip atvejo vadybos paslaugos ir tarnyba neturėjo už juos apmokėti. Tai suprato ir LPF „B.“ sudarinėdamas su tėvais paslaugų teikimo sutartis 10 mėnesių terminui. Nes vaikams ir jų šeimoms iš įvertinimo ir planavimo etape LPF „B.“ suteiktų atvejo vadybos paslaugų nėra jokios naudos, jei jiems nebūtų pradėtos teikti įgyvenimo etape specialistų ir atvejo vadybininko paslaugos. Atvejo vadybos paslaugų žurnalai buvo pradėti teikti tarnybai taip pat tik prasidėjus įgyvendinimo etapui, t. y. praėjus keliems mėnesiams po viešojo pirkimo sutarčių sudarymo 2019 kovo mėn., o ne kitą mėnesį einantį po šių sutarčių sudarymo. Tačiau LPF „B.“ į atvejo vadybos paslaugos žurnalus ir priėmimo-perdavimo aktus įtraukinėjo valandas priskirtinas prie nekontaktinių atvejo vadybos paslaugų, kurios buvo teikiamos įvertinimo ir planavimo etapų metu. Tokiu būdu LPF „B.“ sukčiavo ir klaidino tarnybą, kad tai neva atvejo vadybos paslaugas, už kurias LPF „B.“ turėjo būti apmokama.

4.2.17. Sutarčių techninės specifikacijos 14 p. pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad mokamos atvejo vadybos paslaugos galėjo būti teikiamos tik po planavimų etapo. Taigi, tik paslaugų įgyvendinimo etape suteiktos atvejo vadybininko ir specialistų atvejo vadybos paslaugos turėjo ir galėjo būti apmokamos VVTAĮ tarnybos. Akivaizdu, kad tam kad suteikti 1 val. mokamų atvejo vadybos paslaugų, reikia tam būti pasiruošus ir susiplanavus, tačiau už tą pasiruošimą ir susiplanavimą nėra atskirai apmokama, jam sugaištas laikas ir išlaidos yra įtraukiamos į valandinį 16,3 Eur atvejo vadybos paslaugos įkainį.

4.2.18. Pirkinio objektas - Perkamos Atvejo vadybos paslaugų teikimas vaikams, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, kuriems 24 mėnesių laikotarpyje iki paslaugos teikimo pradžios pirmą kartą nustatomas neįgalumo lygis ir/arba specialieji poreikiai, nepriklausomai nuo neįgalumo ir / arba specialiųjų poreikių lygio.

4.2.19. Viešojo pirkimo sutarčių 6.2 p. nurodoma, kad paslaugų teikėjas neturi teisės keisti specialistų be VVTAĮT raštiško sutikimo. Tai reiškia, kad VVTAĮT buvo svarbu, kas teiks atvejo vadybos paslaugas vaikams ir jų tėvams, kad buvo specialistų išankstinė atranka ir patikra. Taigi, abiejų sutarčių prasme atvejo vadybos paslaugas, už kurias mokėjo VVTAĮT, turėjo teisę teikti tik jos patvirtinti LPF „B.“ specialistai (logopedai, psichologai, terapeutai ir kt.) ir atsakingi atvejo vadybos vadybininkai. LPF „B.“ dėl Kauno regiono net nebuvo suderinęs su VVTAĮT specialistų komandos, nes Kauno regione atvejo vadybos įgyvendinimo etapas nebuvo net prasidėjęs. Kaltinamoji S. M. P. nebuvo specialistė, kaip tai suprantama pagal sudarytas sutartis, ji neturėjo teisės teikti atvejo vadybos paslaugų, už kurias tarnyba privalėtų apmokėti. Kaltinamoji A. S. Vilniaus regiono specialistų sąraše buvo nurodoma kaip edukologė, tačiau ji nebuvo atvejo vadybininkė, o paslaugų žurnaluose nebuvo nurodoma, kad vaikams ar jų šeimoms būtų buvusios suteiktos edukologo paslaugos. Kaip minėta, žemėlapių sudarinėjimas, organizacinio pobūdžio bendravimas, dokumentų ruošimas yra atvejo vadybos projekto pasiruošimo ir planavimo etapo darbai, už kuriuos atskirai neturėjo būti apmokama pagal viešojo pirkimo sutartis, o stebėsenos, užbaigimo ir įvertinimo etapai net neprasidėjo, nes abi sutartys buvo nutrauktos pirma laiko.

Šalies argumentai

5.1.7Atvejo vadybos sutarties Nr. 14-70 punkte 7.4. nurodyta, kad „Dalies paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas tarpiniu paslaugų priėmimo perdavimo aktu. Visų paslaugų priėmimas perdavimas - galutiniu paslaugų priėmimo perdavimo aktu.“ (t. 1, b.l. 55). Jokių žurnalų, kuriuose privalo pasirašyti paslaugą gavę tėvai, vaikų atstovai, dar kas nors, nėra numatyta. Nežiūrint to, kaltinimas suformuluotas esminę reikšmę teikiant tariamai suklastotiems žurnalų įrašams. Skirta daug dėmesio klastojimo įrodinėjimui.

5.1.8. Kaltinimas suformuluotas neįsigilinus į atvejo vadybos paslaugos esmę, turinį, įgyvendinimo aplinkybes, bendrai fondo veiklą. Atvejo vadybos projektas buvo pirmas, nebuvo tokių projektų įgyvendinimo praktikos, patirties, o VVTAĮT, iš kurios lėšų buvo finansuojama projekto veikla ir su kuria fondas buvo sudaręs sutartį dėl projekto įgyvendinimo neturėjo nei aiškios tvarkos, nei nustatytų taisyklių, kaip projektas turi būti įgyvendinimas. Todėl projekto įgyvendinimo eigoje LPF „B.“, kaip projekto vykdytojui buvo teikiami vis nauji reikalavimai dėl paslaugų įforminimo, o kai kurie iš šių reikalavimų (dokumentų) net nebuvo numatyti sutartyje dėl atvejo vadybos.

5.1.9. Kaip parodė tyrimo eiga, įrodymų tyrimas teisme, o dabar rodo ir apeliacinis skundas, kaltinimas manė ir tvirtai laikosi nuomonės, kad atvejo vadybos paslaugos yra išimtinai kontaktinės, išimtinai pagalba neįgaliam vaikui ir suteikiamas išmitintinai tiksliai, nustatytomis datomis ir valandomis, pagal ataskaitų žurnaluose nurodytas valandas, ir tik patvirtinto konkretaus atvejo vadybininko.

5.1.10..Kriterijumi apie paslaugų buvimą, nebuvimą, jų kokybiškumą ar nekokybiškumą kaltinimas sprendė ir toliau sprendžia pagal subjektyvius tėvų, projekto dalyvių parodymus ir su šiais parodymais sieja suteiktų paslaugų kiekius. Dalis fondo veiklos įgyvendinant atvejo vadybos projektą laikoma visiškai beverčiu, tuščiu darbu, tuščiais pašnekesiais.

5.1.11. Tai rodo, kad kaltinimas nevertino to, kad atvejo vadybos paslauga skirta ne tik vaikui, bet ir šeimai, visiems šeimos nariams, yra bendro socialinės gerovės kūrimo modelio dalis, kurio kai kuriais atvejais neįmanoma įvertinti kiekybiškai tiksliai. Tai pastebėjo teismas ir teisingai įvertino.

5.2.1. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo kaltinimo sisteminius trūkumus, įrodymų bazės formavimo trūkumus, juos paneigė priimdamas skundžiamą nuosprendį. Teismas nustatė, kad visi projekto dalyviai - ne vien tik vaikai, kaip siaurinamai nurodoma kaltinime, bet ir vaikų šeimos gavo atvejo vadybos paslaugas taip, kaip jos apibrėžtos tiek sutartyje, tiek ir kituose teisės aktuose, kuriuos išanalizavo ir jais rėmėsi teismas.

5.2.2. Teismas teisingai nustatė, kad tiek pagal sutartyje, tiek pagal nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus atvejo vadybos paslaugos apibrėžimus bei etapus ši paslauga pagal savo pobūdį nėra išimtinai kontaktinė. Todėl jos buvimą, nebuvimą, suteiktas ar nesuteiktas valandas laikyti nebuvusiomis vien pagal tėvų parodymus ar parašus žurnaluose nėra nei logiška, nei teisinga. Dalis bendravimo - kuris vyko, buvo tikras, - buvo pasirengimo vėlesniems paslaugos etapams dalis.

5.2.3. Teismas nurodo, kad kaltinimo ypatingas dėmesys žurnaluose nurodytoms datoms, kad vaikai nurodytomis datomis užsiėmimuose nedalyvavo, yra neteisinga išvada, padaryta ne iš visumos, o iš atskirų faktų. Teismas nurodė, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, kad atvejo vadybos paslaugų gavėjai yra ne tik vaikai, bet ir jų tėvai ar globėjai, taigi vien tai, kad vaikai nedalyvavo konkrečiuose užsiėmimuose, kaltinime nurodytų aplinkybių neįrodo. O kita vertus, tiek pagal Sutartyje, tiek pagal nuosprendyje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus atvejo vadybos paslaugos apibrėžimus bei etapus ši paslauga pagal savo pobūdį nėra išimtinai kontaktinė. Tai, kad vaikas ar jo šeima žurnaluose nurodytomis datomis viename ar kitame atvejo vadybos paslaugos etape nedalyvauja betarpiškai, kontaktiniu būdu, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad atvejo vadybos paslauga iš viso nėra teikiama.

5.2.4. Kaip neginčijamai nustatyta bylos duomenims, atvejo vadybos paslaugos buvo teikiamos, LPF „B.“ veiksmai nebuvo apsimestiniai, skirti tik pridengti „projektinių lėšų įsisavinimą“, paslaugos tikros ir turiningos, davė naudą vaikams ir šeimoms. LPF „B.“ samdė daug įvairių sričių specialistų, kurie byloje apklausti, taip pat paslaugas teigė savo darbuotojų ir savanorių pagalba. Pagal tariamai užvaldytų sukčiaujant lėšų kiekį ir bendrą projekto vertę, užvaldyta suma „fondo naudai“ itin menka, ir atrodo nelogiškai.

5.2.5. Teismas teisingai nustatė, kad kaltinimas žinojus, kad atvejo vadybos paslaugos nebuvo suteiktos, yra nepagrįstas.

5.2.6. Kaltinimas akcentavo faktą, kad jei žurnaluose parašai yra netikri, suklastoti, tai sąlygoja atvejo vadybos paslaugos nebuvimą, nebūtų faktų įteisinimą ir lėšų remiantis nebūtomis aplinkybėmis užvaldymą. Tačiau žurnalai, kuriuos akcentavo ir vertino kaltinimas, pagal projektą nebuvo nenumatyti. Maža to, reikalavimai jų pildymui nuolatos keitėsi, jų pildymo būdus, aplinkybes įtakojo vaiko teisių tarnybos atstovė, duodama nurodymus, kaip žurnalai turi būti pildomi ir kurios parodymais remiamasi grindžiant apeliacinį skundą. Taip teismas ištyrė ir įvertino tai, kad S. A. – Š. atvejo vadybos žurnalų formas LPF „B.“ išsiuntė 2019 m. gegužės 30 d. (t. 1, b.l. 190), t. y. LPF „B.“ jau pradėjus teikti paslaugą, tačiau iki pat 2020 m. sausio mėn. tarp LPF „B.“ ir S. A. – Š. vyko diskusijos dėl to, kaip pildyti minėtus žurnalus (t. 2, b.l. 122-132), S. A. – Š. reikalavo LPF „B.“ per 3 darbo dienas pateikti pataisytus žurnalus (t. 2, b.l. 122, 126-127).

5.2.7. Teismas teisingai nurodė, kad reikalavimas projekto dalyviams savo parašu patvirtinti paslaugos, kurią teikiant galimos ir nekontaktinės valandos, buvimą, yra nelogiškas, kadangi teikiant nekontaktinę paslaugą paslaugos gavėjas apie tai gali ir nežinoti. Teismas įvertino nelogiškus S. A. – Š. reikalavimus pateikti pataisytus žurnalus, ir nusprendė, kad tokia veika jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė. Iš kitos pusės kyla klausimas dėl kurio kaltinimas net nesumastė - kaip fondui įgyvendinti reikalavimą ir pataisyti žurnalus pagal naujus reikalavimus, jei paslauga jau suteikta?

5.2.8. Teismas pastebėjo ir kitą kaltinio nelogiškumą – A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ nebuvo kaltinami suklastoję parašus atvejo vadybos žurnaluose ar žinoję, kad šie parašai yra suklastoti. Maža to, kaip parodė tyrimo metu atliktas specialisto rašysenos tyrimas, S. M. P., nors rengė visus dokumentus, nebuvo tas asmuo kurio ranka padaryti parašai.

5.2.9. Dėl atvejo vadybininko, jo veiklos, fondo vadovės darbo projekte teismas teisingai pasisakė ne formaliuoju, bet turininguoju aspektu: teismas neturėjo abejonių, kad A. S., kaip edukologijos mokslų daktarė, įsteigusi tokį labdaros ir paramos fondą, turėjo tiek kvalifikaciją, tiek kompetenciją teikti atvejo vadybos paslaugą, ką ji ir darė, o formalus jos neatitikimas procedūriniams reikalavimams, kuomet atvejo vadybininką turėjo patvirtinti VVTAĮT, šios paslaugos nepadarė niekine.

5.3.1. Apeliaciniame skunde prokurorės nuomonė grindžiama pirmiausia S. A. – Š. paaiškinimams, jais remiamasi kaip lemiamais, darant teisines išvadas. Neatsitikinai jos paaiškinimai buvo reikšmingi pradedant ikiteisminį tyrimą ir formuluojant kaltinimą.

5.3.2. Skunde nurodoma, kad LPF „B.“ neturėjo teisės prie atvejo vadybos paslaugų teikimo priskirti kaip atskirų atvejo vadybos paslaugų tam tikrų laiko sąnaudų - susijusių su sutarčių projektų dalyviams rengimu, pasirašinėjimu, dokumentų rengimu, pasirašinėjimu, pokalbių su vaikų tėvais apie atvejo vadybos projektą, laiko sąnaudų pasirengimui projektui, savanorių darbo laiko. Be to, S. A. – Š. paaiškinimu, svarbiausia, kad būtų sužymėtos faktinės valandos, kiek paslaugų suteikta. Prie tokių valandų galėjo būti pažymėta tiesiogiai teikiama vaikui paslauga arba darbaa su šeima, kad vaikui būtų suteiktos paslaugos - kuriamas žemėlapis, planas, benudarbiaujama su kažkokia įstaiga, kad būtų suteikta konkreti pagalba vaikui. Prokurorė remiasi išimtinai subjektyviu, suinteresuotu S. A. – Š. paaiškinimu, kad „telefonu atvejo vadybininkas galėjo pasiderinti klausimus, susijusius su projekto veiklomis, tačiau projekto esmė ne gauti paslaugas telefonu, o realią tinkamą paslaugą, kad šeima galėtų naudotis paslauga ir pasibaigus projektui“. O kokios realios ir tinkamos paslaugos pasibaigus projektui galėjo būti naudojamos šeimos? Kaip paaiškinti tokius samprotavimus? Kur logika teiginio, kad pasibaigus projektui paslauga naudotis galima, o jam vykstant „B.“ kai kurių paslaugų valandų nesuteikė? Kaip paaiškinti subjektyvius samprotavimus apie tai, kad „anketos sudarymas nėra paslauga“, o „žemėlapio sudarymas“ jau yra atvejo vadybos paslauga? Ar tokie kriterijai yra suprantami, tvarūs, išplaukė iš atvejo vadybos projekto? Byloje nenuneigta, bet patvirtinta kad buvo kuriami žemėlapiai vaikams, planas. Pirmosios instancijos teismas tokius samprotavimus paneigė kaip neatankančius paslaugos turinio ir nelogiškus.

5.3.3. Skunde prokurorė ir toliau klaidina teismą, neteisingu teiginiu, kad „dėl LPF „B.“ esminių sutarčių pažeidimo, sutartis Nr. 14-70 dėl Vilniaus regiono buvo Tarnybos vienašališkai nutraukta nuo 2020-01-04, o sutartis Nr. 14-69 dėl Kauno regiono buvo vienašališkai nutraukta nuo 2019- 07-31. LPF „B.“ neginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir jokių pretenzijų tarybai nereiškė.“ Ne kartą proceso metu buvo įrodinėjama, kad Vilniaus ir Kauno regiono sutarčių nutraukimo priežastys skirtingos. Sutarčių nutraukimą LPF „B.“ ginčijo, teikė pretenzijas dėl neteisėto nutraukimo, susidorojimo (mobingo). Atskirai pažymėtina, kad LPF „B.“ neiškentęs nuolatinių reikalavimų taisyti žurnalus, perteklinių ir subjektyvių S. A. – Š. aiškinimų ir antrojo sutarties nutraukimo nebegalėjo kęsti ir turėjo pretenzijų VVTAĮ tarnybai (pridedamas išrašas iš pretenzijos Dėl paslaugų sutarties Nr. 14-70 nutraukimo 2020-01-28). Pažymėtina ir tai, kad sutarties nutraukimas buvo grindžiamas ne tik bloga paslaugų kokybe, jų neteikimu, bet ir jau pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Todėl skundo teiginys, esą LPF „B.“ neginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir jokių pretenzijų tarybai nereiškė yra neteisingas.

5.3.4. Skunde daug dėmesio skiriama tam, kaip atvejo vadybos paslaugą suprato tėvai, jų pasitenkinimui gautomis paslaugomis, jų buvimu ar nebuvimu. Taip S. A. – Š. paaiškinimai papildomi abstrakčiais tėvų paaiškinimais, kad „Dalis apklaustųjų informavo, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir visiškai neatitiko jų lūkesčių, tik mažoji dalis buvo patenkinti gautomis paslaugomis“. Be to, „Tarnybai atlikus visas apklausas buvo nustatyta, kad iš viso buvo apklausta 25 paslaugų gavėjų, iš jų paslaugų negavo 16 paslaugų gavėjų, o 5 paslaugų gavėjai nurodė, kad paslauga jiems buvo suteikta tik iš dalies“. Kuo remiantis buvo daromos išvados apie paslaugų teikimo „tinkamumą“, „atitikimą lūkesčiams“, „paslaugų suteikimą iš dalies“, neaišku, bet tai laikoma reikšmingu faktu grindžiant LPF „B.“ tariamai padarytus klastojimus ir sukčiavimą. Neaišku, kas apibendrintai laikoma paslaugų gavėjais - ar tai vaikai, ar šeimos, ar ir vaikai, ir šeimos, kuo remiantis tokie tyrimo skaičiavimai padaryti. Tai netrukdo šių subjektyvių vertinimų laikyti reikšmingomis teisinėmis išvadomis, grįsti kaltinimą, o dabar ir apeliacinį skundą.

5.3.5. Skunde didelis dėmesys skiriamas S. A. – Š. paaiškinimams. Kai kurie šių paaiškinimų byloje patvirtina ne ką kita, o išteisintosios S. M. P. parodymus apie tai, kad žurnalai buvo pildomi išimtinai pagal S. A. – Š. nurodymus. Taip teisme S. A. – Š. patvirtino, kad „Norint apmokėti už suteiktas paslaugas, turėjome turėti pagrindžiančius dokumentus, kad tos paslaugos buvo teikiamos. Tas dokumentas buvo lankomumo žurnalas. Buvo mano prašymas išskaidyti paslaugas, bet kada tiksliai jis buvo, negaliu pasakyti“. „Tiksliai eigos negaliu pasakyti, bet tikrai buvo susitarimas teikti šiuos žurnalus ir po to prašiau skaidyti konkrečiai paslaugomis, nes negalėjau atsekti iš ko susidėjo atvejo vadyba... Prašiau skaidyti, nes LPF „B.“ turėjo savus specialistus, tai vadinasi, kad buvo teikiamos papildomos paslaugos, pvz., kaniterapija“. Be to, „Išsiaiškinus iš tėvų, tie kurie sakė, kad pagalbos negavo, teikėme lankomumo žurnalus ir prašėme paneigti arba patvirtinti, ir pagal parodymus, padarėme tokią lentelę, kiek paslaugų buvo suteikta, kiek sumokėjome už galimai suteiktais paslaugas... Darėme taip, kokius duomenis nurodė tėvai.“ Subjektyvų liudytojos (pareiškėjos) vertinimą parodo teiginiai, kad „Neproporcingus valandų kiekius, nustačiau pagal žurnalus. Man tiesiog kilo įtarimas, kai matau mėnesinį lankomumo žurnalą, pvz., vienam vaikui yra 50 valandų, kitam 4 valandos, natūraliai kyla klausimas kodėl toks skirtumas. Dėl to ir pradėjau aiškintis. Aš bandžiau išsiaiškinti, kodėl yra toks valandų skirtumas, ar buvo laiko užsiėmimams“.

5.3.6. Tokie ir kiti S. A. – Š. paaiškinimai gali būti laikomi tendencingais ir šališkais, nes šis asmuo iki darbo taryboje darbinosi į LPF „B.“, tas buvo nurodyta teismui, jai užduodami klausimai apie šią aplinkybę, ji nepaneigta.

5.3.7. Skunde vėl ir vėl nurodoma, kad teismas „ignoravo liudytojų parodymus, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir visiškai neatitiko jų lūkesčių arba visai nebuvo susiteiktos“. Taip skunde nurodoma, esą M. P. nurodė, kad „Kadangi paslauga buvo nemokama, ji nesijaučia apgauta, priešingu atveju jaustųsi apgauta.“ Skunde nurodoma, kad „kai kurie liudytojai parodė kad susitikimai su LPF „B.“ jiems jokios naudos ir pagalbos nedavė“, „pagalbos reikėjo čia ir dabar, o ne klausytis A. S. pasakojimų apie savo šeimą, nuoskaudas...“. Reikia dar kartą pažymėti, kad atvejo vadybos projekto esmė nebuvo išimtinai pagalba vaikui - kaip suprato ir tebesupranta kai kurie tėvai - bet pagalba vaikui ir šeimai, tėvams ir globėjams. Todėl tėvų pasitenkinimas ar nepasitenkinimas nėra kriterijus, leidžiantis nuspręsti apie paslaugos buvimą ar nebuvimą, jos teikimo apimtį, kiekį, valandas. Juolab toks nepasitekinimas, kaip parodė liudytojų apklausos teisme buvo visiškai subjektyvus, neapibrėžtas (kai kurie tėvai pajuto, kad paslaugos blogos tada, kai vaiko teisių tarnybos atstovės jiems telefonu paaiškino, kad jiems priklausė „didesnis valandų kiekis“, „daugiau paslaugų“, kad ,jų sąskaita fondas pasipelnė“).

5.3.8. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas parašų atvejo vadybos žurnaluose nevertino kaip suklastotų nei formos, nei turinio prasme, o tai prokurorės manymu yra ydinga. Tačiau prokurorė turėtų matyti, kad pirmiausia, tokie žurnalai, kokie yra tiriami, nebuvo numatyti atvejo vadybos projekte, jie nenumatyti sutartyse, kurių analizę pateikė teismas. Antra, kaip vertinti žurnalus, dėl kurių pildymo buvo duodami vis kiti nurodymai, reikalavimai juos pataisyti - kaip įgyvendinti reikalavimą pateikti pataisytą žurnalą, kai paslauga buvo suteikta prieš kurį laiką? Kaip vertinti tai, kad pradiniame žurnalo variante pateiktame S. A. – Š. net nebuvo nurodyta tėvų pavardžių? Trečia, kokią juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtina žurnalų įrašai, jei reikalauta juos pataisyti ir perrašyti projektą kontroliuojančios tarnautojos?

5.3.9. Taip klastojimo faktas grindžiamas sutarties Bendrųjų sąlygų 19.1 punkto analize, kur kalbama apie tai, kad „paslaugų teikėjas turi užtikrinti tvarkingą apskaitos dokumentų, susijusių su Sutarties vykdymu, apskaitų ir saugojimą“. Taip pat nurodomi ir reikalingi apmokėjimui dokumentai. Kur šiame teiginyje atsispindi žurnalai, apie kurių suklastojimą nurodo prokurorė, neaišku. Dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos vedimo LPF „B.“ nebuvo kaltinamas. Skunde remiamasi civilinio ieškovo atstovo parodymais, pagal kuriuos „atvejo vadybos žurnalai turėjo užtikrinti suteiktų atvejo vadybos paslaugų kontrolę ir auditą, nes jų pagrindu buvo galima patikrinti, kada ir kas teikė vaikams konkrečias specialisto paslaugas“. Tačiau toks teiginys nėra įrodymas, o yra subjektyvi nuomonė, bandoma pateikti kaip įrodymas - atvejo vadybos projekto sutartis tokių žurnalų nenumatė, o atvejo vadyba apėmė ne tik specialistų paslaugas vaikams, bet ir paslaugas tėvams, globėjams, šeimai. Kaip paslaugos ne vaikams, o tėvams, globėjams, šeimai, turėjo atsispindėti žurnaluose - šis klausimas nekeliamas, jis nelaikomas tikslingu.

5.3.10. Skunde nekorektiškai, kaltinančiai, suplakant dviejų asmenų poziciją į vieną ir implikuojant kaltumą, tarimai aprašant kaltę, rašoma apie tai esą „A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ per visą bylos nagrinėjimą vengė kalbėti apie dokumentų klastojimo faktus, o bandė visą dėmesį sutelkti į atvejo vadybos paslaugų apibrėžimą..., kas neturėtų teismo suklaidinti, kad iš tiesų išteisintieji tyčia sąmoningai teikė suklastotus dokumentus tarnybai, siekdami gauti finansinė snaudos“. Bylos eiga rodo ką kita - apie tariamą klastojimą abi kaltinamosios ir fondo atstovas kalbėti nevengė, išsamiai nurodė, kad tokiam klastojime nedalyvavo, dokumentai kurie laikomi klastotais, nebuvo numatyti sutartyje, nebuvo griežtos atskaitomybės dokumentai, žurnalai buvo padėti pasirašyti tėvams, nekontroliuojami, nešiojami savanorių, kurių buvo daug; byloje šie savanoriai neįtarti, neapklausti.

5.3.11. Išteisintoji savanorė S. M. P. detaliai nurodė, kaip pildė dokumentus, tai, kad žurnalus jai ne kartą teko perrašyti, pildyti iš naujo pagal S. A. – Š. nurodymus, kaip pavyzdžiui: „.. turėjome juodraščius, valandos keisdavosi, vėliau valandos buvo sukeliamos į formą, kuri buvo teikiama vaiko teisėms. Pateikus vaiko teisėms, buvo laukiama įvertinimo. Pagal vaiko teisių įvertinimą, ne pagal faktinį darbą, kaip iš tikrųjų įvyko, būdavo pasakoma suma, kokią sumą įrašyti už suteiktas paslaugas. Sumą į sąskaitą faktūrą liepdavo įrašyti vaiko teisės“. Byloje nustatyta, kad ištyrus rašysenos pavyzdžius, duotus S. M. P. nustatyta, kad rankraštiniai įrašai padaryti ne jos. Pažymėtinas kaltinimo gudrus būdas netirti kas suklastojo dokumentus, bet inkriminuoti suklastotų dokumentų panaudojimą - taip sutrumpinant kelią, nuo prielaidų apie klastojimą, pereinant prie kaltinimų, juos grindžiant kitomis prielaidomis.

5.3.12. Skundas baigiamas deklaravimu, esą A. S., S. M. P. ir LPF „B.“ padarė didelę neturtinę žalą VVTAĮ tarnybai ir laikytina įrodyta, kad dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos VVTAĮ tarnybai padaryta didelė neturinė žala. Pirma, ši žala byloje niekaip neįrodinėta. Antra, ši žala pareiškiama kaip deklaracija, neturinti jokio turinio. Trečia, žala niekaip neįrodinėjama toliau, apeliacinio proceso metu - nepateikiama nieko, kas ją pagrįstų. Žala laikoma neturtine, vadinasi ne materialia, ne dėl prarastų VVTAĮT lėšų, bet dėl kažko nematerialaus. Neaišku dėl ko - ar tai žala VVTAĮT įvaizdžiui, prestižui, veiklai, organizacinei struktūrai? Kaip tokia žala galėjo būti padaryta, jei VVTAĮT pati paslaugų neteikė? VVTAĮT šeimų neieškojo, projekte dalyvauti nekvietė; nieko nežadėjo. Dėl VVTAĮT veiklos jokie asmenys, šeimos, vaikai, organizacijos niekam nepareiškė jokių pretenzijų. VVTAĮT darbui nepakenkta, apie ją LPF „B.“ ar jo darbuotojų nepaskleista jokia žeminanti informacija, nesumenkinta jos kompetencija, nesumažėjo pasitikėjimas, finansavimas, lankytojų srautai ar dar kas nors apčiuopiama. Bloga VVTAĮT veikla ar projekto organizavimas nebuvo nušviesti žiniasklaidoje ar dar kaip nors galėtų būti konstatuotas neigiamas neturtinis poveikis. Apie VVTAĮT nė vieno iš tėvų nepateikti jokie blogi atsiliepimai. Todėl tokia deklaracija skunde yra ne kas kita, o baudžiamosios atsakomybes turinio plėtimas, bandymas bet kokia kaina nuteisti asmenis, tam nesant teisinio požymio turinio.

5.3.13. Svarbu tai, kad VVTAĮT, valstybės įstaiga, turinti etatinius teisininkus, visą pirmosios instancijos procesą samdė brangiai kainuojantį advokatą, kurio kaina už teisines paslaugas gerokai viršijo tariamai LPF „B.“ padarytą žalą (užvaldytas lėšas). Tas pats kartojasi ir apeliacinėje instancijoje.

5.3.14. LPF „B.“ visapusiška iniciatyva, taip pat ir inicijuojant susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru dėl atvejo vadybos veiklos, projektų nelaikoma reikšminga, nes pasak skundo ja buvo sprendžiami bendri LPF „B.“ veiklos klausimai, jis nebuvo skirtas konkrečių vaikų reikalams, jų pavardės susitikime nepaminėtos. Tai, kad susitikime tikrai dalyvavo kai kurių vaikų tėvai, taip pat nėra reikšminga.

5.3.15. Teisiškai svarbu tai, kad, skundu prašoma pripažinus kaltais išteisintuosius, paskirti baudą LPF „B.“, nors ši labdaros organizacija, veikusi didele dalimi rėmėjų lėšų pagalba, dėl baudžiamojo persekiojimo jau yra sužlugdyta. Byla visiškai sužlugdė LPF „B.“, kuriai neformalus geros reputacijos reikalavimas yra esminis egzistavimo kriterijus - jei reputacija tokia, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ar teismas, visi rėmėjai nusigręžia, atsisako remti, o neįgalių vaikų labdaros ir paramos organizacija žlunga. Todėl skirti baudą, kai organizacijos veikla baigta, sąskaitose lėšų nėra, o veikla finansuojama iš asmeninių A. S. lėšų nei logiška, nei teisinga, nei tinkama, nei atitinka baudžiamosios atsakomybės turinio. Toks prašymas eilinį kartą parodo nesupratimą baudžiamojo persekiojimo esmės, atsakomybės, turinio, taikytinų bausmių.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Išteisintosios ir jų gynėjai skundą prašė atmesti. Be to išteisintosios A. S. gynėjas ir LPF „B.“ atstovas pateikė prašymą atlyginti A. S. ir LPF „B.“ išlaidas, susijusias su jų gynyba ir atstovavimu, viso 8 775 eurus.

Dėl sutarčių dalyko, terminų, kainos ir atsiskaitymo tvarkos pagal 2019-03-13 sutartį Nr. 14-70 ir 2019-03-13 sutartį Nr. 14-69

7.1. 2019-03-13 tarp pirkėjo VVTAĮT ir paslaugos teikėjo LPF „B.“ sudarytos dvi sutartys dėl atvejo vadybos paslaugos vaikams, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią teikimo Kauno ir Vilniaus regionuose (sutarčių numeriai atitinkamai 14-69 ir 14-70). Sutartys susideda iš bendrųjų sąlygų (toliau- BSS), specialiųjų sąlygų (toliau- SSS) ir techninės specifikacijos (toliau – TS). Abiejų sutarčių turinys identiškas, todėl, jei neaptarta atskirai, toliau kalbama apie abi sutartis. (t. 1, b.l. 54-65).

7.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg išplėtė atvejo vadybos paslaugos turinį. Remiantis BSS 4.2. p., liudytojos S. A.- Š. parodymais, teigiama, kad darbas, susijęs su projekto įvertinimu ir pasiruošimu jam, neturėjo būti apmokamas. LPF „B.“ neturėjo teisės prie atvejo vadybos paslaugų priskirti laiko sąnaudų, susijusių su sutarčių projektų dalyviams rengimu, pasirašinėjimu, siuntimu, dokumentų apie vaikų neįgalumą rinkimu, gavimu, nagrinėjimu, taip pat laiko sąnaudų susijusių su pažintinio pobūdžio įvadiniais susitikimais ir pokalbiais su vaikų tėvais apie atvejo vadybos projektą, projektų dalyvių ieškojimu ir siūlymu jame dalyvauti, taip pat laiko sąnaudų, patirtų įvairioms priemonėms įsigyti bei pasirengimui atvejo vadybos paslaugų teikimui, taip pat negalėjo įtraukinėti LPF „B.“ savanorių darbo laiko. Tokie LPF „B.“ darbai negali būti laikomi suteiktomis atvejo vadybos paslaugomis pagal sutartis ir negalėjo būti įtraukiami į paslaugų teikimo žurnalus kaip atskiros atvejo vadybos paslaugos. LPF „B.“ turėjo būti mokama tik už darbą, atliktą 10 mėnesių truksiančiame projekto įgyvendinimo etape (3.3., 3.6., 3.11. p.).