- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1685-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00741-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., B. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1159-548/2017 pagal pareiškėjo R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R. ir B. U. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. U. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo už palikėjos skolas pareikšti ir pripažinti šiam reikalavimui taikytiną trijų metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. U. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad nėra įrodytos pareiškime nurodytos aplinkybės, jog už atliktus darbus bei medžiagas pareiškėjas mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir, kad už tai palikėja A. R. liko skolinga pareiškėjui, t. y. teismas sprendė, kad byloje pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjo kaip kreditoriaus teisių į skolą, nes byloje nepridėta skolą patvirtinantys dokumentai (skolos raštelis, pasirašytas A. R., pareiškėjo ir A. R. darbų atlikimo sutartis ir pan.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. U. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, priėmė joje sprendimą, t. y. išsprendė ne praleisto termino atnaujinimo klausimą, o įvertino pateiktų kartu su ieškiniu įrodymų pagrįstumą. Skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokiu būdu pareiškėjui yra užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai. Pažeistas rungimosi principas. Pirmosios instancijos teismas, net nenagrinėjęs bylos iš esmės, sprendė, kad įrodinėjant buvusiai uošvei (turto palikėjai) atliktus darbus, jis turėjo pateikti ir skolos raštelį, darbų atlikimo sutartis ir kitus, įrodinėjamas aplinkybės, pagrindžiančius įrodymus. Be to, nėra nurodyta ir jokių tiesės aktų, kuriais remiantis buvo priimta skundžiama nutartis. Atsiliepimų į pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą neteikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, asmens galimybės kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo, kuriame nurodė, kad palikėjos A. R. ir suinteresuoto asmens B. U. (buvusios sutuoktinės) prašymu, laikotarpyje nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2011 m. birželio mėn., jis palikėjos nuosavame name savo lėšomis atliko sutartus darbus, pirko medžiagas, o palikėja žadėjo pareiškėjui atsilyginti, tačiau pažadų neįvykdžiusi (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo apmokėta už atliktus darbus bei medžiagas, o apie palikėjos turto paveldėtoją jis sužinojo tik 2017 m. balandžio 3 d., todėl, vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašė atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo už palikėjos skolas pareikšti.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, kad CPK 576 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, o prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Taigi, pagrindas praleistam įstatymo terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, t. y. nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo kaip kreditoriaus teises į skolą, todėl nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybe, jog priimta nutartimi yra užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai bei pažeidžiamas rungimosi principas, kadangi neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišklausius kitų proceso šalių, buvo išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas, net nesvarstant klausimo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Kai matyti iš pateikto pareiškimo turinio, pareiškėjas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (už atliktus ir neapmokėtus darbus bei medžiagas) kildina iš žodinio susitarimo su buvusia sutuoktine B. U. ir jos motina A. R. dėl faktiškai atliktų darbų pastarosios nuosavybės teise priklausančiame name, už kuriuos pareiškėjui nėra apmokėta. Pareiškėjui įrodinėjant, kad A. R. naudai buvo atlikti darbai ir panaudotos medžiagos, pareiškėjas pateiktame teismui pareiškime, kuriuo siekia, jog būtų atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui, pateikė visas ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodytas įrodinėjimo priemones, kurios jo vertinimu patvirtina ieškinio pagrįstumą. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo kaip kreditoriaus teises į skolą, nustatytas nepagrįstai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kas nurodyta ir šios nutarties 12 punkte, jog sprendžiant klausimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra svarbios prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys, sudarančios pagrindą terminui atnaujinti ir jas pagrindžiantys įrodymai. Jokių kitų papildomų pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turiniui ar formai keliamų specialių reikalavimų įstatyme numatyta nėra, t. y. įstatymu nėra nustatyta, jog pareiškėjas, pateikęs teismui prašymą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo, turėtų šioje proceso stadijoje neginčijamai pagrįsti ir jo, kaip kreditoriaus teisę, į skolą. Kita vertus, ginčijama nutartimi nustačius nurodytus pareiškimo trūkumus, o pareiškėjui įrodinėjant, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (už atliktus ir neapmokėtus darbus bei medžiagas) kyla iš tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo (esant tarpusavio pasitikėjimo santykiams), suvaržoma pareiškėjo teisė kreiptis į teismą ir įrodinėti žalos atsiradimo reikalavimo pagrindą, kadangi tik išsprendus klausimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, būtų galimybė spręsti klausimą dėl pareiškėjo kreditoriui pareikšto reikalavimo pagrįstumo (pareiškus ieškinį teisme). Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo trūkumų šalinimo institutą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.