- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-933-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Ž. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ž. R.) dėl sprendimo panaikinimo, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2026 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 1K-32 „Dėl konkurso į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus pareigas komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas); Komisijos konkursui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus pareigas 2026 m. vasario 17 d. protokolinį sprendimą (toliau – ir Protokolinis sprendimas); įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) iš naujo organizuoti konkursą į Muitinės departamento generalinio direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybių grupė – 1) pareigas.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Ministerijai iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos paskirti į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas asmenį, ginčijamu Protokoliniu sprendimu pripažintą konkurso laimėtoju.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, aktualią teismų praktiką.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo poreikį grindžia aplinkybe, kad, patenkinus jo skundą, sprendimo vykdymas būtų neįmanomas arba ypatingai apsunkintas, nes teisės aktai nenumato teisinio pagrindo bei teisinio mechanizmo konkurso būdu paskirtą į pareigas pareigūną atšaukti iš einamų pareigų, atsižvelgiant į konkurso rezultatų panaikinimo faktą. Be to, jei pareigas pradėtų eiti pažeidžiant esmines procedūras atrinktas strateginės valstybės institucijos vadovas, tai padarytų neatitaisomą reputacinę žalą institucijai bei sutrukdytų pareiškėjui apginti jo teises. Taip pat gali būti padaryta didelė neturtinė žala ne tik institucijai, bet ir Lietuvos valstybei, mažėti muitinės ir jos pareigūnų autoritetas.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali imtis priemonių prevenciškai ginti galbūt pažeistų pareiškėjo teisių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepatenkinus reiškiamo prašymo, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nenurodė, kokios negrįžtamai atitaisomos pasekmės gali kilti.
Teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III.
Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrindė, jog jo skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas, taip pat nurodė, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos rizika pareiškėjui ir visuomenės (viešajam) interesui.
Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jei teismas pareiškėjo skundą tenkintų, tokio teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas arba ypatingai apsunkintas, nes teisės aktai nenumato galimybės konkurso būdu paskirtą į pareigas pareigūną atšaukti iš einamų pareigų, atsižvelgiant į konkurso rezultatų panaikinimo faktą. Tokiu būdu pareigas eitų pažeidžiant esmines procedūras atrinktas strateginės valstybės institucijos vadovas. Ši padėtis darytų neatitaisomą reputacinę žalą bei nepasitikėjimą Lietuvos muitine, sutrukdytų apginti pareiškėjo teises, nes jų apgynimas būtų deklaratyvus, o įgyvendintas teisingumas tik formalus. Dėl to gali būti padaryta didelė neturtinė žala ne tik institucijai, bet ir Lietuvos valstybei, mažėti muitinės ir jos pareigūnų autoritetas, situacija galėtų būti išnaudojama priešiškų valstybių.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė pirmosios būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos – pareiškėjo skundo pagrįstumo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai įvertino, kad, atsiradus žalai, pareiškėjas galės įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių jai atlyginti, iš naujo kreiptis į teismą ar pan., nes nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atšaukti iš pareigų jau paskirtą į pareigas pareigūną.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad Lietuvos muitinės vadovas, kurio paskyrimo į pareigas procedūrų teisėtumas ginčijamas teisme, tampa pažeidžiamas tiek viešu informaciniu, tiek asmeniniu lygmeniu priešiškų valstybių tarnyboms.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepakeista.
Atsakovas nurodo, kad Finansų ministras priėmė 2026 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1K-59 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2026 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 1K-32 „Dėl konkurso į muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybių grupė -1) pareigas komisijos sudarymo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir 2026 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 1K-72 „Dėl konkurso į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybių grupė -1) atšaukimo“, t. y. iš esmės panaikino šioje byloje ginčijamus sprendimus, todėl neliko reikalavimo užtikrinimo priemonės objekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad, paskyrus į pareigas konkursą (kurio rezultatai ginčijami) laimėjusį asmenį, nebus galimybės jo atleisti iš pareigų, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ir tai sukeltų žalą pareiškėjui ir visuomenės interesams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo atskirojo skundo ribose patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (draudimą Ministerijai iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos paskirti į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas asmenį, ginčijamu Protokoliniu sprendimu pripažintą konkurso laimėtoju), nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog, netaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kad teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymas ateityje pasunkėtų arba taptų negalimas ar pareiškėjas patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, per se (lot. pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatęs ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.
Pažymėtina, kad, atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai (Įsakymas ir Protokolinis sprendimas) šiuo metu yra panaikinti, t. y. jie negali sukelti pareiškėjo nurodomų pasekmių (konkursą laimėjusio asmens paskyrimo į pareigas). Nesant reikalavimo priemonės taikymo objekto, nėra pagrindo iš esmės nagrinėti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.