Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. S., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apeliantė nesutinka su jai taikomu priverstiniu gydymu stacionare, tačiau išsamesnių savo nesutikimo argumentų ji nenurodo. Tačiau susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie N. S. psichikos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jos psichikos būklė nėra stabili, ji nekritiška nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl dar nėra galimybės jai išvis panaikinti priverstinį gydymą ar taikomą jai tokio gydymo režimą pakeisti į švelnesnį.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

7. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, padarė rašytiniais bylos dokumentais bei proceso dalyvių paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad N. S. psichikos būklė išlieka nestabili, ji nekritiška ligai, jos socialiniai ryšiai nepakankami, todėl dar yra būtinas jos tolesnis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiūros išvadą šiuo atveju nustatyta, kad anksčiau N. S. dėl psichozinių būsenų daug kartų buvo gydyta stacionare, ambulatoriškai pas gydytojus nesilankė, vartojo alkoholį; atvykusi į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę N. S. buvo neadekvati, pikta, priešiška; kontaktas su ja buvo apsunkintas, suteikė tik minimalias anamnestines žinias; ji buvo netvarkinga, susivėlusi, nesišukavo, ant rankos apsirišusi virveles, kurios, pasak jos, saugo nuo rankos tinimo; gydymo eigoje ji aprimo, laikėsi atokiau kitų ligonių, nebendraujanti, nusiprausė, susišukavo; ji sulėtinta, hipomimiška, atrodo žymiai vyresnė, kontaktas apsunkintas, neproduktyvus, kartojant elementarų klausimą daugumoje pajėgia atsakyti; jos mąstymas išlieka sulėtintas, labai žemo produktyvumo, emocijos blėsios, labilios, pažemintos nuotaikos, dėmesį sukaupia trumpai, atmintis silpna, nekritiška ligai, alkoholizmui ir padarytai veikai. Teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė patvirtino šioje išvadoje nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad N. S. stebėjimas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis dar yra būtinas, pagal psichikos būklės simptomatiką N. S. ateityje taip pat bus reikalinga struktūruota stebėjimo aplinka. Duomenų, kurie galėtų paneigti ar sukelti pagrįstų abejonių tokia Komisijos medicininės apžiūros išvada, ligoninės atstovės paaiškinimais byloje nėra. Jų nenurodoma ir skunde. Taigi, šiais bylos duomenimis apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį ir padarydamas motyvuotą išvadą, kad N. S. dar turi būti stebima stacionare, kadangi šiuo metu jos gydymo ambulatoriškai dar nėra galimybės užtikrinti ar juolab priverstinį gydymą jai panaikinti.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Panaikinti asmeniui taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

9. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų N. S. nepalankios Komisijos medicininės apžiūros išvados duomenis. Kaip matyti iš bylos, N. S. psichikos būklė yra šiek tiek pagerėjusi, vertinant ją su ta, kokios būklės ji buvo pradėjus gydymą stacionare. Kita vertus, N. S. klinikoje dar išlieka nekritiškas požiūris į savo ligą, padarytą nusikalstamą veiką, alkoholizmą, jai diagnozuotai psichikos ligai būdinga ryški simptomatika. Taigi, sutiktina su apylinkės teismu, kad šiuo metu nėra galimybės užtikrinti N. S. gydymosi ambulatoriškai ar juolab savarankiškai. Todėl dar kartą pabrėžtina, kad N. S. esama psichikos būklė, pakankamų socialinių ryšių nebuvimas, kritikos nebuvimas yra tie kriterijai, kurie lemia dabartines teismų išvadas dėl jos socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jai taikomas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu yra pateisinamas. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Skunde, kaip galima spręsti iš jo lakoniško turinio, išsakyta N. S. nesavikritiška nuomonė apie jos psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jos socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, jos gebėjimo gydytis savarankiškai ir neprižiūrimai.

10. Tokiu būdu, pripažįstama, jog N. S. priverstinis gydymas ambulatoriškai ar savarankiškai kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stiprių jos socialinių ryšių, tačiau ir nestabilios jos psichikos būklės, neišnykusio jos socialinio pavojingumo. Visa tai sudaro pagrindą jai toliau tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. S., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.