- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-498/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Siemtecha“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-467-212/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Siemtecha“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Siemtecha“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo RUAB „Molesta“ 570 147,72 Lt skolos, 7,75 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal su atsakovu 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Subrangos sutartį (toliau ir Sutartis) atliko rangos darbus užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ viešbutyje Kempinski. Nors atlikti darbai atsakovui yra perduoti, tačiau pastarasis už juos neatsiskaito, į pretenzijas nereaguoja.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jo teigimu, ieškovas darbus atliko pažeisdamas terminus ir nekokybiškai, nustatytų defektų nepašalino, nepateikė laidavimo rašto (Sutarties 5.7. punktas). Dėl to atsakovas įgijo teisę sulaikyti dalį pagal Sutartį mokėtinos sumos bei skaičiuoti 1 000 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną, t. y. nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovas visus darbus pagal Sutartį atliko, atsakovas juos priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovas taip pat nebendradarbiavimo su ieškovu sprendžiant iškilusius nesutarimus, neatsakė į ieškovo siunčiamus įspėjimus ir pretenzijas (CK 6.691 straipsnis). Byloje įrodymų, kad ieškovas darbus atliko pavėluotai ar su defektais, nepateikta. Tokiu įrodymu teismas nelaikė 2012 m. rugsėjo 10 d. baigiamųjų darbų atlikimo akte padarytą prierašą: „Įsigalios atlikus defektų šalinimą pagal pasirašytą susitarimą“, nes nėra duomenų, kad jis būtų skirtas ieškovui.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuolat pažeidinėjo Sutarties sąlygas – su ieškovu neatsiskaitinėjo nuo 2012 m. birželio 2 d., nereikalavo jokių papildomų garantijų, nereagavo į ieškovo pretenzijas. Ieškovas Sutartį dėl esminių įsipareigojimų nevykdymo vienašališkai nutraukė nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Atsakovas Sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, todėl, anot teismo, neturi ir pagrindo reikalauti iš ieškovo draudimo kompanijos laidavimo rašto. Teismas išskyrė, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos pasirinko bylos vilkinimo taktiką, neteikė įrodymų, nepateikė reikalaujamo procesinio dokumento – tripliko, neįrodinėjo ieškovo atsakomybės dėl tariamų defektų ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Molesta“ prašo panaikinti 2013 m. balandžio 17 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas rangos darbus baigė ne 2012 m. balandžio 1 d., bet 2012 m. lapkričio 2 d., o jo atlikti darbai buvo su defektais. Pastarųjų ieškovas neištaisė, taigi apelianto pareiga atsiskaityti pagal Sutartį neįsigaliojo. Faktą, jog ieškovas nekokybiškai atliko darbus, patvirtina darbų užsakovo UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ pateikti rašytiniai įrodymai. Esant nepašalintiems statybos darbų defektams, ieškovui darbus atlikus pažeidžiant Sutartyje nustatytus terminus bei nepateikus laidavimo rašto apeliantas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus bei iš atsiskaitymo sumų išskaičiuoti netesybas (Sutarties 5.7., 10.1. punktai, CK 6.46, 6.58, 6.687 straipsniai).
2. Atsisakęs priimti priešieškinį, teismas pažeidė apelianto procesines teises, nes jam buvo atimta galimybė reikalauti pripažinti ir įrodyti, kad ieškovas darbus atliko ne laiku, darbai buvo su trūkumais, ir įskaityti patirtus nuostolius bei netesybas į ieškovo reikalaujamą priteisti skolą.
3. Apelianto nuomone, teismas neužtikrino visapusio ir objektyvaus byloje esančių įrodymų tyrimo, jų vertinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Siemtecha“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apelianto prašymo prijungti naujus įrodymus. Jis teigia, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepažeidė darbų atlikimo terminų, tokių pretenzijų taip pat nebuvo gavęs. Darbų terminai šalių buvo pratęsti apeliantui užsakant papildomus darbus arba vėluojant perduoti darbų frontą. Ieškovui taipogi nebuvo pateikta jokių pretenzijų ir dėl kitų apeliaciniame skunde minimų aplinkybių. Apelianto priešieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti, kadangi jis buvo pateiktas teismui paskyrus nagrinėti bylą iš esmės ir netgi teismo posėdžio dieną. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad apeliantas pažeidė savo prievolę apmokėti už atliktus darbus. Ieškovas pažymi, kad dalis su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nėra susiję su ginču, o kita dalis galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl užsakovo prievolės atsiskaityti su rangovu vykdymo
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Taigi užsakovas, priėmęs rangovo atliktų darbų rezultatą, privalo įvykdyti savo prievolę – už juos atsiskaityti rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo iki 2012 m. balandžio 30 d. atlikti rangos darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo ir perdavimo apeliantui faktą įrodo 2012 m. liepos 17 d. Statybos užbaigimo aktas (b. l. 29-34) ir šalių pasirašytas 2012 m. rugsėjo 10 d. Baigiamasis darbų atlikimo aktas (b. l. 35). Pastarajame pastabų dėl darbų rezultato kokybės trūkumų nenurodyta, tik padarytas prierašas: „Įsigalios atlikus defektų šalinimą pagal pasirašytą susitarimą“. Dokumento, kuriame būtų fiksuoti ieškovo atliktų darbų rezultato kokybės trūkumai, ir su kurių ištaisymų būtų buvęs susietas apelianto prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymo sustabdymas, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tokios faktinės aplinkybės implikuoja, kad apelianto veiksmai sustabdant savo prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymą neatitinka geros verslo praktikos reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Sutartimi apeliantui buvo suteikta teisė išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų jo atliktų darbų trukumų šalinimo išlaidas (Sutarties 9.8.-9.9. punktai), tačiau įrodymų, kad tokių išlaidų apeliantas būtų turėjęs, nebuvo pateikta.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas yra teisėtai sulaikęs 8 procentų nuo visų ieškovo atliktų darbų vertės dydžio sumą, nes ieškovas nepateikė Sutarties 5.7. punkte nurodyto draudimo kompanijos laidavimo rašto, išduoto vieneriems metams sumai, lygiai 5 procentams nuo atliktų darbų vertės. Ieškovas pripažįsta, kad tokio rašto nepateikė, kadangi vienašališkai 2012 m. gruodžio 11 d. nutraukė Sutartį (b. l. 116). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktus įrodymus apeliantas pretenzijų dėl nurodyto rašto nepateikimo ieškovui nereiškė, o pirmą kartą apie savo teisę sulaikyti dalį mokėtinos sumos užsiminė 2013 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 95-98). Toks apelianto elgesys suponuoja, kad draudimo kompanijos laidavimo rašto nepateikimas nebuvo tikroji priežastis, dėl kurios apeliantas nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu. Aptartas apelianto atsikirtimas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neneigia savo įsiskolinimo ieškovui dydžio - paminėtuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino dalies ieškinio pagrįstumą, t. y. kad turi pareigą sumokėti ieškovui 72 234,31 Lt (šios pareigos neįvykdė iki šiol), rašto nepateikimo ieškovui neįvardino kaip priežasties, dėl kurios nėra atsiskaitoma, savo esme yra ydingas. Negalima neigti to, kad ieškovas nepateikdamas aptarto rašto pažeidė savo įsipareigojimus, tačiau šiai dienai nuo darbų užbaigimo ir perdavimo apeliantui yra praėję 1,5 metų, t . y. ilgesnis laiko tarpas nei Sutartyje numatytas laidavimo rašto galiojimo terminas, tačiau įrodymų, kad dėl rašto nepateikimo apeliantas būtų patyręs neigiamų pasekmių, nepateikta. Taigi ieškovo padarytas Sutarties 5.7. punkte nustatytos pareigos pažeidimas vertintinas kaip formalus ir negalintis sąlygoti išvados esą apelianto veiksmai neapibrėžtam laikui sulaikant esminę dalį pagal ginčo aplinkybes ieškovui mokėtinos sumos yra teisėti.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai ir neteisėtai nusprendęs tenkinti ieškovo reikalavimus.
Dėl atsisakymo priimti priešieškinį teisėtumo ir įrodymų vertinimo
Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Grindingas“ v. UAB „Ranga“, bylos Nr. 3K-3-537/2013).
Nustatyta, kad apeliantas priešieškinį dėl netesybų priteisimo pareiškė 2013 m. balandžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuris buvo paskirtas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 107). Taigi priešieškinį apeliantas pareiškė praleidęs CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kliūčių apeliantui priešieškinį pareikšti anksčiau nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Procesinių kliūčių apeliantui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo iš ieškovo nėra, tačiau šia savo teise apeliantas iki šiol nepasinaudojo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vien tik aplinkybė, kad priešieškinio tenkinimo atveju būtų buvę dalinai įskaityti ieškovo reikalavimai, nėra pagrindas pripažinti esą pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti priešieškinį buvo suvaržytos apelianto procesinės teisės. Priešingai, kaip pažymėta pirmiau, apeliantas turi teisę, nepriklausomai nuo šios bylos išnagrinėjimo rezultato, reikalavimą dėl netesybų priteisimo reikšti naujoje byloje įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad klausimai su Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų galimais pažeidimais šioje byloje nebuvo nagrinėjami, ir jie nėra susiję su ieškovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus gynyba. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.
Pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011). Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Kiti apelianto teikiami argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo apskųstam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 328, 330 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.