- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2-36706-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-23412-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- UAB „Milauta“
- Atsakovas
- UAB „DSOUND.LT“
- Advokatai
- Egidijus Balčiūnas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Milauta“ ieškinį atsakovui UAB „DSOUND.LT“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo UAB „Milauta“ ieškinys atsakovui UAB „DSOUND.LT“ dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2014-05-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią patvirtina šalių pasirašyta 2014-05-19 PVM sąskaita-faktūra Serija MIL 14 Nr. 0085. Pagal sąskaitą ieškovas pardavė atsakovui 44 pozicijas įvairių daiktų, kurių kaina 10387,81 Lt. Ieškovas su atsakovu sutarė, kad sąskaitoje nurodytą daiktų kainą atsakovas sumokės periodinėmis įmokomis: iki 2014-06-20 apmokės 2597,00 Lt, iki 2014-07-20 – 2597,00 Lt, iki 2014-08-20 – 2597,00 Lt, iki 2014-09-20 – 2596,81 Lt. Nurodytais terminais atsakovas įmokų ieškovui nesumokėjo, todėl ieškovas reikalauja sumokėti visą kainą, t.y. 10387,81 Lt, už pagal sąskaitą parduotus daiktus. Vadovaujantis sąskaita, ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 103,88 Lt. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10387,81 Lt skolos, 103,88 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 21-23).
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2014 m. balandžio mėn. ieškovo atstovas L. Č. kreipėsi į atsakovo direktorių su prašymu padėti parduoti L. Č. disponuojamas prekes (elektronikos prekes), kurių bendra vertė 10387,81 Lt su PVM. Atsakovo veiklos pobūdis yra internetinė prekyba įvairiomis elektronikos prekėmis. Dažniausiai atsakovas savo internetiniame tinklapyje prekes tik eksponuoja ir reklamuoja, sandėlio neturi ir prekių atsargos nėra laikomos. Nurodė, kad susitarimo su ieškovu sąlyga buvo tokia, kad atsakovas šias prekes įtraukia į savo internetinės parduotuvės parduodamų prekių asortimentą, kad eksponuoja, reklamuoja savo tinklapyje, o pardavęs kas kartą atsiskaito su L. Č. sau pasilikęs sutartą antkainį, o prekių nepardavus, šias prekes grąžina atgal tiekėjui, prekių savininkui. Apie prekių apmokėjimo sąlygas atsakovui tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet buvo gautas teismo įsakymas. 2014-09-17 atsakovas ieškovui išsiuntė pranešimą su reikalavimu atvykti į atsakovo buveinę ir atsiimti pateiktas prekes, tačiau ieškovas neatvyko. Pažymėjo, kad tikrasis šalių susitarimas buvo atsakovo pagalba ieškovui, pasinaudojant atsakovo internetine parduotuve, išparduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes ir jas pardavus sumokėti ieškovui sąskaitoje nurodytą daikto vertę, sau pasiliekant sutartą prekės antkainį, o prekių nepardavus, grąžinti atgal tiekėjui, prekių savininkui. Atsakovas nėra gavęs iš ieškovo jokio pranešimo ar pretenzijos dėl galimai nevykdomų įsipareigojimų. Teismo prašo ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą atsiimti pateiktas atsakovui prekes, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 39-41).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Atsakovui pateikta PVM sąskaita-faktūra patvirtina sutarties elementus, t.y. prekių priėmimą-perdavimą, o atsakovas neneigia, jog prekes gavo, kainą. Esminės sutarties sąlygos šalių buvo aptartos – perduoti prekes, priimti, jas ir sumokėti atitinkamą kainą. Pirkimo –pardavimo sutarčiai įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų. Jokio susitarimo, kurį nurodo atsakovas atsiliepime nebuvo. Abi šalys pasirašė ant abiejų PVM sąskaitos-faktūros lapų, jog su sąlygomis susipažino. PVM sąskaita-faktūra atitinka ir mokėjimo dokumentą ir pirkimo-pardavimo santykius. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis. PVM sąskaitą-faktūrą išrašė ieškovas, ar ieškovo praktikoje taip įforminti sutartį tai buvo įprasta, atstovas negali pasakyti. L. Č. dalyvavo ginčo santykiuose. Sutarčių su kitomis įmonėmis L. Č. nepasirašydavo. Buvo išrašomos tik PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas nurodydavo ko jam reikia, atvažiuodavo ir nupirkdavo. Su atsakovu buvo bendraujama telefonu, susitikdavo ir aptardavo visas sąlygas, atsakovui viskas tiko. Pirmas atsakovo pranešimas dėl prekių atsiėmimo ieškovui nebuvo įteiktas. Žodinio pranešimo apie prekių atsiėmimą ieškovas negavo. Daug kartų ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą telefoniniais skambučiais. Kiek atsakovui reikėdavo prekių, tiek jis ir pirkdavo. Pažymėjo, kad prekės nebuvo L. Č., tai buvo įmonės prekės. L. Č. pažinojo atsakovo atstovą D. S., juo pasitikėjo, dėl to ir buvo sudaryta PVM sąskaita-faktūra. Tarp jų buvo susitarimas, kad atsakovo atstovas nuperka prekes, sumoka kainą. Ieškovas prekes atsakovui pardavė už savikainą, kainos nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje. Apie tai ieškovas pasakė ir atsakovui, atsakovą tokios kainos tenkino. Teismo prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad Ieškovo ir atsakovo susitarimas buvo priešingas nei teigia ieškovas. Jokių įrodymų, patvirtinančių savo ieškinį, ieškovas nepateikė. PVM sąskaita-faktūra yra tik buhalterinis dokumentas, kuriame nurodytas prekių asortimentas, jų kiekis, kaina, kurie reikalingi buhalterinėje apskaitoje. Ieškovo ieškinys nepagrįstas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu, dėl prekių išpardavimo. Atsakovas sutiko padėti ieškovui. Kadangi prekių niekas neperka, atsakovas nori grąžinti prekes ieškovui. Prekių kainos yra tokios pačios, kokias galima gauti pas tiekėją. Teoriškai tarp šalių gal ir buvo pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau apmokėjimo sąlygos buvo aptartos po pardavimo. Atsakovo apyvartos tokiomis sumomis nebuvo, kad galėtų apmokėti tokią sumą sąskaitoje-faktūroje nurodytais terminais. Atsakovas sandėlio ir parduotuvės neturi, kad laikytų tokį kiekį prekių pas save. Atsakovas neneigia, kad prekes iš ieškovo priėmė, kad atsakovas galėtų operatyviai išsiųsti. Prekėms nereikėjo sandėliavimo paslaugų, prekės yra supakuotos į tris dėžes. Su kita įmone atsakovas pasirašydavo sutartį, o gavus užsakymą iš užsakovo, būdavo pateikiamos prekės ir išrašoma sąskaita-faktūra. Nurodė, kad susitarimas su ieškovu, kad bus atsiskaitoma tik padavus prekes, buvo žodinis. Pasibaigus pirmam terminui, ieškovas skambino ir prašė sumokėti, atsakovas informavo, jog prekės nėra parduotos, todėl pinigų negalėjo sumokėti. Ieškovas neprašė grąžinti prekių. Iš visų prekių buvo parduota keletą vienetų, tačiau su ieškovu nebuvo atsiskaityta. Prekės buvo realizuotos po atsakovo laiško išsiuntimo. Atsakovas PVM yra susigražinęs. Iš ieškovo parduotų prekių, atsakovas būtų gavęs uždarbį. Atsakovo praktikoje, krovinio važtaraščių nebuvo išrašoma, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros. Atsakovo mėnesio apyvarta nesiekia 100000,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2014-05-19 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MIL 14 Nr. 0085 ieškovas pardavė atsakovui 44 pozicijas įvairių daiktų, kurių kaina 10387,81 Lt (b.l. 25-26). Minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog daiktų kainą atsakovas sumokės periodinėmis įmokomis: iki 2014-06-20 apmokės 2597,00 Lt, iki 2014-07-20 – 2597,00 Lt, iki 2014-08-20 – 2597,00 Lt, iki 2014-09-20 – 2596,81 Lt (b.l. 26). Nurodytais terminais atsakovas įmokų ieškovui nesumokėjo, todėl ieškovas reikalauja sumokėti visą kainą, t.y. 10387,81 Lt, už pagal sąskaitą parduotus daiktus. Vadovaujantis sąskaita, ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 103,88 Lt (b.l. 22, 26).
Byloje kilo ginčas dėl PVM sąskaitos faktūros laikymo pirkimo –pardavimo sutartimi ir atsakovo prievolės atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis), o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Pagal Kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Byloje ginčo, kad ieškovas prekes perdavė atsakovui nėra, tačiau atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, teigia, kad prekės buvo perduotos eksponavimui ir reklamai internetiniame tinklapyje, o prievolė atsiskaityti turi atsirasti prekes pardavus, prekių nepardavus, jos grąžinamos ieškovui. Šiuos atsakovo teismas argumentus atmeta kaip neįrodytus, kadangi į bylą nepateikta rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimą, o ieškovas neigia tokį žodinį susitarimą (CPK 178 straipsnis). Atsikirsdamas į ieškinį dėl argumentų, kad atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu atsiranda tik pardavus prekes, atsakovas pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras. Nė vienoje iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra abiejų šalių parašų, tuo tarpu ginčo sąskaita pasirašyta abiejuose lapuose tiek ieškovo, tiek atsakovo (b.l.25,26 54-70). Toks 2014-05-19 PVM sąskaitos-faktūros Serija MIL 14 Nr. 0085, lyginant ją su kitomis tuos pačius santykius atspindinčios sąskaitos išskirtinumas, laikytinas kaip atspindintis ir ypatingus, vienkartinius tarp šalių susiklosčiusius santykius. T.y. nors ankstesniais atvejais, atsakovas prekes iš pardavėjų užsakydavo ir gaudavo tik gavęs užsakymą iš internetinės parduotuvės pirkėjo, tačiau šiuo atveju buvo susitarimas pirkti tam tikrą prekių kiekį ir susitarta dėl apmokėjimo terminų. Jeigu pagal kitas sąskaitas faktūras mokėjimui buvo nustatytas vienas mokėjimo terminas, tai pagal ginčo sąskaitą atsiskaitymo už prekes terminai buvo nustatyti keturiais etapais, kas paneigia atsakovo argumentus apie buvusį susitarimą dėl atsiskaitymo pardavus prekes. Jeigu juridiniai asmenys būtų darę tokį susitarimą, tai prognozuoti, kad prekės bus parduotos konkrečiu laikotarpiu, būtų vertintina kaip nepateisinama ir nepagrįsta verslo rizika. Teismas atsakovo poziciją kaip nenuoseklią vertina ir tuo aspektu, kad, kaip pripažino teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, jis už gautas prekes atsiėmė PVM mokestį. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovas sumokėjo PVM, o jį atsakovas, nors ir teigia, kad tik reklamavo ir eksponavo prekes, atsiėmė PVM. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad 2014-05-19 PVM sąskaitos-faktūros Serija MIL 14 Nr. 0085 yra pirkimo pardavimo sutartis. Nors ginčo sąskaitoje ir yra pirkimo pardavimo sutarties pagrindiniai požymiai, tačiau savo forma tai nėra sutartis, o laikytina sutartinius santykius patvirtinančiu dokumentu (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnis, 6.313 straipsnis).
Įvertinus nurodytus argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo santykiai. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad neatsikaitė nustatytais terminais (paskutinis terminas – 2014-09-20) ieškovo reikalavimas priteisti 10387,81 Lt skolos pagal išrašytą 2014-05-19 PVM sąskaitą-faktūrą Serija MIL 14 Nr. 0085 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
2014-05-19 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija MIL 14 Nr. 0085 numatytas atsakovo įsipareigojimas mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, paskaičiavo nuo pirmojo periodinio mokėjimo datas 2014-06-20 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo datos (2014-07-10) 103,88 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į šalių susitarimą bei vadovaujantis CK 6.71 str., iš atsakovo priteistina 103,88 Lt delspinigių.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10491,69 Lt Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 315,00 Lt žyminis mokestis ir 1550,00 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 4,5,6,24,28-30). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinys) bylos apimtį (1 tomas 73 lapai), teismo posėdžių skaičių ( 1 teismo posėdis, tukęs 1 valandą 45 min.), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovo patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 1000,00 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1315,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 16,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui „Milauta“, j.a.k., UAB , j.a.k. 303234335, iš atsakovo DSOUND.LT UAB, j,a,k 302620597,10387,81 Lt (dešimt tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt 81 ct) skolos, 103,88 Lt (šimtas trys Lt 88 ct) delspinigių ir 1315,00 Lt (tūkstantis trys šimtai penkiolika) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo DSOUND.LT UAB, j,a,k 302620597, valstybės naudai 16,08 Lt (šešiolika Lt 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.