- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-663-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01828-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Utilsa“
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-663-280/2014
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01828-2013-5
nuTartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Utilsa“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-839/2014 pagal BUAB ,,Utenos antrinis popierius“ ieškinį atsakovui UAB ,,UTILSA“ dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo nagrinėjimui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Utenos antrinis popierius“ kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo medienos smulkintuvą UNTHA, o jo nesant priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 10 776,75 Lt dydžio kompensaciją bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad vykdant UAB ,,Utenos antrinis popierius“ bankroto procedūras nustatyta, jog 2008-08-04 važtaraščiu UTE Nr.000721 atsakovui buvo perduotas medienos smulkintuvas UNTHA, kurį ieškovas nuosavybės teise įsigijo 2005-09-14, ką patvirtina sąskaita-faktūra IND Nr.0544156. Dėl smulkintuvo grąžinimo buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau iki šiol daiktas negrąžintas. Dokumentų, patvirtinančių smulkintuvo nuosavybės perleidimą ar kitokį teisėtą perdavimo pagrindą atsakovui, BUAB ,,Utenos antrinis popierius“ nerasta, o smulkintuvas iki šiol yra apskaitomas ir įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto žiniaraštį bei balansą. Kadangi atsakovas smulkintuvą valdo nesant teisėto pagrindo ir jo negrąžina daikto savininkui, todėl daiktas išreikalautinas priverstine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Utilsa“ BUAB „Utenos antrinis popierius“ medienos smulkintuvą UNTHA (perduotą2008-08-04 važtaraščiu UTE Nr.000721), o šio turto nesant, nusprendė išieškoti iš atsakovo šio turto vertę 1 500 Lt, 1 820 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš UAB „Utilsa“ 13,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB „Utenos antrinis popierius“ 2005-09-14 įsigijo medienos smulkintuvą UNTHA, kuris 2008-08-04 važtaraščiu buvo perduotas atsakovui UAB „Utilsa“, tačiau rašytiniai susitarimai dėl medienos smulkintuvo perdavimo naudotis, naudojimosi termino, užmokesčio už naudojimąsi, ar dėl galimos daikto pardavimo kainos ir pan. nebuvo sudaryti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl neatlygintinio naudojimosi medienos smulkintuvu, t.y. tarp šalių susiklostė panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad raginimas grąžinti medienos smulkintuvą buvo pareikštas 2013-10-16, o po tokio raginimo gavimo atsakovas besąlygiškai privalėjo grąžinti medienos smulkintuvą ieškovui. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių turėjimas į daiktą įrodytos, ieškinys iš esmės pareikštas tinkamam atsakovui, pas kurį daiktas yra natūra, todėl, nors ieškovas ir neteisingai nurodė reiškiantis vindikacinį ieškinį, tačiau jam neprivaloma nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, ieškinio dalis dėl medienos smulkintuvo išreikalavimo tenkintinas visiškai. Atsakovo argumentai, kad smulkintuvas yra kaip atsiskaitymo priemonė už ieškovės skolą, nepagrįsti ir neįrodyti, objektyvių duomenų leidžiančių teigti, jog smulkintuvo perdavimo metu ieškovas buvo skolingas atsakovui, ar kad vėliau buvo sutarta dėl skolos užskaitymo perduoto smulkintuvo verte, byloje nėra. Teismas nurodė, kad smulkintuvas turi būti grąžintas natūra, ir atsižvelgęs į tai, kad smulkintuvas pas atsakovą buvo naudojamas beveik 60 mėn., ir į ieškovo patvirtintus turto amortizacinius atskaitymus vienam mėnesiui, smulkintuvą įvertino 1 500 Lt. Spręsdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas laikė, jog tenkinama 70 proc. reikalavimų, t. y. priteistas daiktas tik sumažinta jo verte, todėl priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 820 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Utilsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – prašė teismo taikyti CK 4.95 str. įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą ir nurodė tokio reikalavimo konkretų faktinį pagrindą – atsakovas neteisėtai valdo ginčo objektą. Tačiau vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo daiktą valdyti ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl teismas turėjo pripažinti, kad ieškovo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu ir ieškinį atmesti. Be to, teismui nustačius, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, o nutraukus sutartį, atsakovas daikto negrąžina, teismas turėjo taikyti ne restitucijos, o panaudos teisinių santykius reglamentuojančias teises normas. Apeliantas pažymėjo, jog teismas priteisė tik 1 500 Lt iš reikalautų 10 776,75 Lt, tai yra tenkino ieškinį 13,91 proc., todėl iš atsakovo turėjo priteisti tik 13,91 proc. advokato pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Utenos antrinis popierius“ atsiliepimu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo UAB „Utilsa“ ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teismų praktikoje bankroto bylos yra priskiriamos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o sprendimas šioje byloje turi įtakos ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Ieškovas ieškinį reiškė, siekdamas susigrąžinti iš atsakovo ieškovui priklausantį turtą, todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, pas kurį daiktas yra natūra. Priimtas sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo jį naikinti. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekė susigrąžinti medienos smulkintuvą natūra ir, tik nesant galimybių grąžinti natūra, prašė priteisti jo vertę pinigais, todėl darytina pagrįsta išvada, jog teismas iš esmės patenkino ieškovo ieškinį pilnai ir priteisė smulkintuvą natūra ir, tik nesant turto natūra, priteisė 1 500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos ir LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-04-19 nutartimi UAB „Utenos antrinis popierius“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-05-30. Bankroto administratorius perėmęs įmonės dokumentus, nustatė, jog į UAB „Utenos antrinis popierius“ turto apskaitą įtrauktas medienos smulkintuvas UNTHA yra perduotas UAB „Utilsa“, nors perdavimo pagrindą patvirtinančių dokumentų įmonėje nebuvo, todėl administratorius (jo atstovė) 2013-10-16 kreipėsi į UAB „Utilsa“, prašydamas grąžinti perduotą smulkintuvą (b. l. 14-15). Atsakovas į raginimą atsakė 2013-10-23, nurodydamas, kad nuosavybės teisė UAB „Utilsa“ perėjo įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 16). Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, 2013-11-27 pareiškė ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „Utilsa“ direktorius A. P. paaiškino, jog UAB „Utenos antrinis popierius“ perdavė medienos smulkintuvą UAB „Utilsa“ pabandymui, o buvęs UAB „Utenos antrinis popierius“ direktorius G. U. nurodė, kad 2008 m. sutarė su UAB „Utilsa“ direktoriumi, jog jis paims medienos smulkintuvą pabandymui, o vėliau planavo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Įstatymas apibrėžia panaudos sutarties sampratą ir numato, kad neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos) gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). CK 6.642 str. 1 d. numato, jog kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jei sutartis nenustato kito termino, tačiau nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. normą, numatančią, kad jei per 30 d. nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), laikomos pasibaigusiomis. Šiuo atveju žodinė panaudos sutartis pasibaigė įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, o atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovui priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai nustatė ir pagrįstai konstatavo, jog medienos smulkintuvas turi būti grąžinamas ieškovui.
Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo ieškinį atmesti, kadangi pareikštas vindikacinis ieškinys, o ne panaudos sutarties santykių pagrindu. Apeliantui paaiškintina, kad pirmiausia, šiuo atveju byloje egzistuoja viešasis interesas, nes ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl teismas, gindamas kreditorių interesus, turi teisę išeiti už ieškinio ribų. Be to, ieškovui tenka pareiga nurodyti ieškinio dalyką (t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimą) bei faktinį ieškinio pagrindą (t. y. aplinkybes, kuriomis tas reikalavimas grindžiamas), tuo tarpu teisinį ieškinio pagrindą pagal nurodytas aplinkybes nustato bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovas BUAB „Utenos antrinis popierius“ reiškė reikalavimą atgauti medienos smulkintuvą iš UAB „Utilsa“. Aplinkybė, jog pareikštame ieškinyje ieškovas teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 4.95 str., negali būti laikoma tinkama priežastimi ieškinį visiškai atmesti, kadangi buvo nustatyta, jog medienos smulkintuvas šiuo metu be jokio teisinio pagrindo iš tiesų yra pas atsakovą. Reiktų atsižvelgti ir į tai, kad bankroto administratorius objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie žodinę panaudos sutartį, kadangi rašytiniuose įmonės dokumentuose ir buhalterijoje ši sutartis neįtraukta, o nei buvęs ieškovo direktorius, nei atsakovo direktorius administratoriaus apie ją neinformavo. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas turėjo atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovas nurodė atsakovą smulkintuvą valdant neteisėtai, yra grindžiami iš esmės vien formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į bendruosius teisės principus ir į civilinio proceso principus, numatančius, jog turi būti siekiama pažeistas teises apginti kiek įmanoma per trumpesnį laiką ir mažesniais kaštais. Šie principai būtų pažeisti, jei teismas, neatsižvelgdamas į bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ieškinį atmestų formaliais pagrindais, o administratorius būtų priverstas pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu įpareigoti UAB „Utilsa“ grąžinti atsakovui nepriklausantį turtą.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas šiuo atveju turėjo taikyti ne restituciją reglamentuojančias teisės normas, o panaudos teisinius santykius, tačiau paties atsakovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-44/2009 yra nurodyta, kad jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir įpareigojo atsakovą grąžinti medienos smulkintuvą natūra, o jo nesant, sumokėti smulkintuvo vertę.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškinys buvo tenkintas tik 13,91 proc., o ne 70 proc. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovą grąžinti medienos smulkintuvą, kurį teismas tenkino visiškai, o alternatyvus restitucijos taikymo būdas – daikto vertės priteisimas yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo, kuris buvo tenkintas iš dalies. Be to, CPK suteikia teismui teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteisti 70 proc. bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas turėjo galimybę smulkintuvą grąžinti geruoju, tačiau atsisakė ja pasinaudoti, o ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą savo pažeistų teisių gynybos ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje nurodė, jog iš atsakovo turi būti priteisiamas žyminis mokestis, tačiau rezoliucinėje dalyje žyminis mokestis nebuvo priteistas, todėl 72 Lt žyminis mokestis už ieškinį yra priteisiamas apeliacinėje instancijoje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog sprendime suklysta, nurodant, kad žyminis mokestis yra 45 Lt, nors CPK 80 str. 1 d. 1 p. numato, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis yra 3 proc. nuo ieškinio sumos, tačiau ne mažiau nei 50 Lt, o CPK 82 str. pažymi, jog tikslia suma nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis nei 110, todėl šiuo atveju už 1 500 Lt reikalavimą mokėtinas 72 Lt žyminis mokestis. Tokio pat dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir reiškiant apeliacinį skundą, o kadangi apeliantas sumokėjo tik 45 Lt (b. l. 88), iš jo papildomai priteistina 27 Lt.
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos. BUAB „Utenos antrinis popierius“ pateikė įrodymus turėjęs 1 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 97-98). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Utilsa“ (į. k. 160288387) 1 400 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui BUAB „Utenos antrinis popierius“ (į. k. 183800829).
Priteisti iš UAB „Utilsa“ (į. k. 160288387) 72 Lt žyminio mokesčio išlaidas pirmosios instancijos teisme bei 27 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).