Utenos apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui Z. J., jos atstovei advokatei R. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotam asmeniui Z. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1357-875/2011 V. G. paskyrė pareiškėjos S. B. turto administratore.2020-09-22 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Utenos apylinkės teismą su pareiškimu dėl naujo nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos pareiškėjos S. B. atžvilgiu nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2 priedas). Pareiškime nurodė, kad: rūpintoja V. G. yra hospitalizuota ligoninėje, o pareiškėja S. B. patiria senelio S. G. psichologinį ir fizinį smurtą, ji kaltinama vagystėmis ir kitais nebūtais dalykais, vadinama necenzūriniais žodžiais; 2020-09-14 buvo priimtas sprendimas paimti pareiškėją S. B. iš nesaugios aplinkos ir ją apgyvendinti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose; (duomenys neskelbtini) Utenos AVPK Molėtų policijos komisariatas informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37397-20 dėl S. G. veiksmų pareiškėjos S. B. atžvilgiu; (duomenys neskelbtini) pareiškėjos S. B. rūpintoja V. G. mirė.

Utenos apylinkės teismas 2020-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4972-1093-2020 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-22 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namus paskyrė pareiškėjos S. B. rūpintoju ir turto administratoriumi.

Utenos apylinkės teismo 2021-10-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-544-335/2021 konstatuota, kad S. G. nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė bei diagnozuota (duomenys neskelbtini), ko pasekmėje S. G. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (4 priedas).

(duomenys neskelbtini) S. G. mirė. Po senelio S. G. mirties pareiškėja S. B. kreipėsi į paveldėjimo bylą užvedusį notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pradėjus rūpintis paveldėjimo klausimais, pareiškėjai tapo žinoma, kad per įstatymo nustatytus terminus, palikimas, atsiradęs po senelės V. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko nepriimtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad senelės V. G. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja S. B. buvo nepilnametė, pareiškėja, kuriai net nebuvo žinoma koks konkretus turtas priklausė seneliai, pagrįstai tikėjosi, kad visus su palikimo priėmimu veiksmus atliks arba senelis S. G. arba nuolatinis rūpintojas ir turto administratorius - Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai. Tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo. Šiuo metu pareiškėjai S. B. yra žinoma, kad velionės V. G. vardu yra registruotas sekantis nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėja siekia paveldėti:

- ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);

- ¼ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Po velionės V. G. mirties užvedus paveldėjimo bylą, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. L. (velionės dukters) naudai į proporcingą turto dalį.

Pareiškėjos vertinimu terminas palikimui praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklaususių priežasčių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tokį terminą atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinku dėl kelių priežasčių. Pareiškime S. B. nurodo, kad ji terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir nuo palikėjos valios nepriklausančių priežasčių: nes ji palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, ir todėl, kad buvo nepilnametė pagrįstai tikėjosi, kad su palikimo priėmimu susijusius veiksmus atliks senelis S. G. arba nuolatinis rūpintojas ir turto administratorius – Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai; kad pareiškėja dėl globėjos V. G. hospitalizacijos ir po to sekusios mirties ((duomenys neskelbtini)) ir senelio S. G. (duomenys neskelbtini) panaudoto smurto buvo itin prastoje emocinėje būsenoje ir nesuvokė, kad turi imtis kokių nors teisinių veiksmų.

Šios nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, kad su palikimo priėmimu veiksmus atliks senelis S. G., nes būtent dėl jo panaudoto smurto ji buvo perkelta į Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namus ir jokių santykių nepalaikė. Taip pat, ji negalėjo pagrįstai tikėtis, kad su palikimu atsiradusius klausimus sutvarkys Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, nes po palikėjos V. G. mirties datos, (duomenys neskelbtini), pareiškėjai (duomenys neskelbtini), t.y praėjus tik 3 savaitėms, sukako 18 metų, ji tapo pilnamete. Būdama pilnametė visus veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti savarankiškai pati. Pažymėtina, kad po V. G. mirties S. B. tik tris savaites buvo nepilnametė. Terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai po palikėjo mirties. Taigi, pareiškėja turėjo laiko priimti palikimui du mėnesius ir savaitę. Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, pareiškėjai tapus pilnamete, neturėjo teisės ar pareigos už S. B. pateikti pareiškimo notarui ar atlikti kitus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Taigi, nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kiek jai žinoma iš pokalbio su pareiškėja, ji neturėjo tikrosios valios priimti palikimą, nes jai buvo žinoma, kad paliktas turtas yra su dideliu kreditoriniu įsiskolinimu už namo renovaciją.

Taip pat su pateiktu pareiškimu nesutinka todėl, kad turtas, dėl kurio priėmimo terminą norėtų atnaujinti pareiškėja, faktiškai nėra V. G. turtas, nes po V. G. mirties pareiškimą priimti atsiradusį palikimą pateikė kitas pirmos eilės įpėdinis, jos vaikas (jos netikras brolis), K. G.. Pareiškimas priimti palikimą paduotas (duomenys neskelbtini), paskutinę termino dieną. Tačiau, nespėjus atlikti kitų veiksmų, tame tarpe ir V. G. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, K. G. (duomenys neskelbtini) mirė (mirties įrašas pridedamas). Po K. G. mirties niekas jo turto nepriėmė. Teisiškai turtas, kuriam priimti terminą atnaujinti pageidauja pareiškėja, priklauso K. G., bet ne V. G.. Tačiau VĮ Registrų centre palikimo priėmimo faktas nėra išviešintas, todėl turto savininke vis nurodoma V. G..

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, Taigi, K. G., įstatymo nustatytu terminu padavęs notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, yra laikomas priėmusiu palikimą.

Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato įpėdinių pagal įstatymą eiles. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Ck 5.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

Kadangi po K. G. mirties jo palikimo niekas iš pirmesnės eilės įpėdinių nepriėmė, ji, būdama ketvirtos eilės įpėdinė išreiškė valią priimti palikimą, kreipdamasi į Visagino I-ąjį Notarų biurą. Kadangi terminas palikimui priimti praleistas, dėl jo atnaujinimo spręs teismas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog rašant pareiškimą buvo padaryta klaida ir netiksliai nurodyta V. G. mirties data. Atstovas patikslino pareiškimo rezoliucinę dalį ir nurodė, jog V. G. mirties data yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. L. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja praleido terminą palikimui priimti be objektyvių priežasčių. Prašė pareiškimo netenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. Palikėja V. G. turėjo 4 vaikus: G. B. (mirusi, kai pareiškėjai S. B. buvo (duomenys neskelbtini).); R. L.; G. K. (pareiškimo dėl palikimo priėmimo nėra pateikusi); K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)).

Pagal LR CK 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldį tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog velionė V. G. nebuvo sudariusi testamento. Todėl po jos mirties atsiradęs palikimas paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjos S. B. motina G. B. mirė iki palikimo atsiradimo po palikėjos V. G. mirties (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja S. B. LR CK 5.12 straipsnio tvarka yra palikėjos V. G. paveldėtoja ir kaip vaikaitė kartu su paveldinčiais turi teisę paveldėti palikėjos turto dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jos motinai G. B..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalis negyvenamosios patalpos - garažo bokso Nr. 55, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); ¼ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja S. B. pareiškime nurodė, jog mirus V. G., ji buvo nepilnametė. Jai net nebuvo žinoma koks konkretus turtas priklausė seneliai. Ji pagrįstai tikėjosi, kad visus su palikimo priėmimu veiksmus atliks arba senelis S. G. arba nuolatinis rūpintojas ir turto administratorius - Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai. Tačiau jokie veiksmai atlikti nebuvo.

Teismas konstatuoja, jog pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), atsiradus palikimui, buvo nepilnametė ir po to, kai jai sukako 18 metų, objektyviai neturėdama nei teisinių žinių nei gyvenimiškos patirties, negalėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teisių į atsiradusį palikimą.

Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens R. L. argumentais, jog 18 metu asmuo yra pakankamai savarankiškas ir turintis kaip teisinių žinių taip ir gyvenimiškos patirties, galėjo įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teise.

Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo R. L., gimusi (duomenys neskelbtini), irgi praleido terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti po K. G. mirties. Suinteresuotas asmuo selektyviai pateikia samprotavimus apie palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (civ. B. Nr. e2YT-3831-1147/2023) nurodė, jog terminą palikimui priimti mirus K. G. praleido, nes nežinojo, kad jis pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, jog laiku negalėjo notarui pateikti pareiškimo dėl neįgalumo. Ir tai sąlygojo terminą palikimui priimti praleidimą dėl objektyvių ir svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. R. L. yra (duomenys neskelbtini) metai ir akivaizdu, jog ji turi daugiau gyvenimiškos patirties, (tuo labiau, jog ji laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties), bet vis tiek praleido terminą pateikti pareiškimą po brolio K. G. mirties. Gi pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, o palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė. Todėl pareiškėjos amžius, gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių stoka, bei nežinojimas, ar močiutė V. G. po savo mirties paliko kokį nors turtą, sąlygojo terminą palikimui priimti praleidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatytą terminą priimti V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.