Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-1862-385/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-27Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2-1862-385/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01407-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
D. D., O. D.
Trečiasis asmuo
A. K., V. K.
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1862-385/2013Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01407-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 30.12.1. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d. Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui adv. K. K., atsakovei D. D., jos atstovui adv. V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams O. D., D. D., tretiesiems asmenims A. K., V. K. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į posėdį neatvyko atsakovas O. D., tretieji asmenys, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta. Apie tai, kad V. K. apie posėdį informuotas, posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo – tėvas A. K., kurie gyvena tuo pačiu adresu. Šiuo metu V. K. dirba užsienyje.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus O. D. ir D. D. perduoti jai ar jos įgaliotam asmeniui P. B. angaro karkasą, esantį (duomenys neskelbtini)nusigriovimui ir pasiėmimui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 440,44 Lt atstovavimo išlaidų valstybei ir paaiškino, kad 2009-07-07 pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Baltų keliai" direktoriaus V. K. už 7 000 Lt jos vyras P. B. nusipirko nusigriovimui metalinį angaro karkasą, esantį (duomenys neskelbtini)Angaro konstrukcijų iš karto nepasiėmė, nes tam nebuvo laiko, lėšų, be to susirgo sunkia liga ir 2012-02-28 vyras mirė. 2013-05-03 ji tapo P. B. įpėdine. 2011 m. pabaigoje vyras sužinojo, kad V. K. 2011-06-03 pardavė atsakovams O. D. ir D. D. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)kartu su minėtu angaru. Sodybos šeimininkai pareiškė, kad tai yra jų nuosavybė ir išsivežti angaro neleido. Mano, kad atsakovai valdo angarą neteisėtai, todėl prašo jį išreikalauti.

Atsiliepimas

Atsakovė D. D. ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad angaro savininkai yra ji su vyru. Jie yra sąžiningi angaro įgijėjai, šį angarą jie pirko iš savininko A. K.. 2011-04-19 surašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo A. K. jį perdavė O. D.. Nors 2011-06-03 pirkimo-pardavimo sutartyje angaras nenurodytas, tačiau kad angaras buvo pirktas kartu su nurodytais žemės sklypu ir gyvenamuoju namu patvirtina tai, kad 2011-04-19 perdavimo-priėmimo akte įrašyta sąlyga, jog angaro perdavimo-priėmimo aktas įsigalioja įsigijus ankščiau minėtą žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą jie pirko iš V. K., o metalinį angarą pardavė V. K. tėvas A. K.. Šis patikino, kad šį angarą pastatė jis ir jis yra šio angaro savininkas, o ne V. K.. Dėl to abejonių nekilo. Netgi gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo sąlygos, kaina, buvo derinamos su A. K.. V. K. tik atvyko pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi O. D. yra sąžiningas angaro įgijėjas, pagal įstatymą jo negalima išreikalauti. Įsigijimo metu šis metalinis angaras buvo kaip nekilnojamas daiktas, kadangi jis buvo sukonstruotas iš surenkamų metalinių konstrukcijų ir pritvirtintas prie žemeje esančių polių ir šio metalinio angaro nebuvo galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Dėl to mano, kad šis metalinis angaras buvo nekilnojamasis daiktas. Gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir šiame sklype prie namo buvusį metalinį angarą pirko visus bendrai kaip turtinį vienetą ir 2011-06-03 pirkimo-pardavimo sutartyje į nurodytą bendrą kainą 205 000 litų yra įskaičiuota ir angaro kaina - 25000 litų, nors pirkimo-pardavimo sutartyje jis ir nėra paminėtas. Jeigu angaras būtų buvęs neparduodamas, jie sklypo ir namo nebūtų pirkę. Iš metalinio angaro ketino pasidaryti ūkinį pastatą ar garažą.

Trečiasis asmuo atsakovų pusėje A. K. ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad 2008-01-25 sūnui V. K. padovanojo sodybą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas tuo metu dar nebuvo išpirktas, jį išsipirko pats V., o visa kita, kas buvo tame sklype, atiteko sūnui. Tame tarpe ir metalinis angaras. Jis nebuvo teisiškai įregistruotas, todėl įtraukti į dovanų sutartį nebuvo galimybės. Derybas su pirkėjais D. vedė jis, sūnus tik grįžo iš užsienio pasirašyti sutartį pas notarą. Sūnus jam neminėjo, kad angarą yra pardavęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-07 UAB „Baltų keliai“ direktorius V. K. gavo iš pirkėjo P. B. 1000 Lt rankpinigių už angaro karkasą, esantį (duomenys neskelbtini) Likusius 6000 Lt P. B. įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio. Pilnai atsiskaityta 2009-08-16 (b.l. 8). 2012-02-28 P. B. mirė, iki mirties karkaso neatsiėmė, iki šiol jis yra atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype (b.l. 7). P. B. teisių perėmėja yra ieškovė R. B. (2013-05-03 liudijimas). Iš 2011-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 26-32) matyti, kad V. K. pardavė, o D. D. ir O. D. nupirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) už 205 000 Lt. Žemės sklypo kaina – 5 000 Lt, namo – 200 000 Lt. Žemės sklypo nuosavybę V. K. įgijo 2008-07-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o gyvenamojo namo – 2008-01-25 dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovai pateikė 2011-04-19 perdavimo-priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad A. K. perdavė, o O. D. priėmė metalinių konstrukcijų šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini).(b.l. 33). Akte nurodyta, kad jis įsigalioja O. D. įsigijus žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės į pastato metalines konstrukcijas. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad šias metalines konstrukcijas pagamino ir jas pastatė trečiasis asmuo A. K.. Kaip statinys – nekilnojamasis turtas, jis niekada nebuvo įregistruotas, dėl to negalėjo būti įtrauktas į sūnui V. dovanojamų objektų sąrašą 2008-01-25 dovanojimo sutartyje. Dovanojimo momentu jis buvo tik gyvenamojo namo savininkas, todėl tik jis ir nurodytas minėtoje sutartyje. Pats A. K. posėdžio metu paaiškino, kad sūnui padovanojo viską, kas buvo tame žemės sklype, vadinasi, ir ginčo metalines konstrukcijas. V. K. būdamas konstrukcijų savininku nuo 2008-01-25 pagal žodinę dovanojimo sutartį, turėjo teisę elgtis su šiuo daiktu savo nuožiūra, todėl 2009-07-07 pirkimo sutartimi pardavė angaro karkasą P. B.. Abi sutarties šalys savo sutartines pareigas įvykdė, tačiau dėl sveikatos būklės P. B. negalėjo karkaso išsivežti. Sutartis nenuginčyta, šalių valia aiški, todėl yra galiojanti ir patvirtinanti P. B. teisę į metalinį karkasą. Atsakovai nors ir teigia esantys angaro savininkai, tačiau jokio nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento nepateikė. 2011-04-19 A. K. negalėjo perduoti O. D. metalinių konstrukcijų šiltnamio, kadangi nuo 2008-01-25 jis jau nebuvo savininkas. Toks aktas apskritai negali būti nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str.). Atsakovai save laiko sąžiningais įgijėjais, tačiau nesant teisėto įgijimo pagrindo šį klausimą svarstyti nėra prasmės. Reikia pažymėti, kad atsakovai įsigydami nekilnojamąjį turtą, elgėsi nepakankamai apdairiai. Jų teigimu, visas sutarties sąlygas jie derino su A. K., kuris aiškino, kad tai jis yra angaro savininkas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pas notarą atvyko V. K., nes jis buvo parduodamo turto savininkas. Atsakovams turėjo kilti klausimas ir jie turėjo pasitikslinti dėl turto priklausomybės. Tačiau to nepadarė. Pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo kaina – 5 000 Lt, namo – 200 000 Lt, viso sutarties kaina - 205 000 Lt. Atsakovai teigia, kad angaro kainą jie sutarė 25 000 Lt, tokiu atveju iš viso jie turėjo sumokėti 230 000 Lt. Nesuprantama, kodėl į notarinės sutarties kainą šalys būtų įtraukusios ir į ją neįtraukto turto kainą. A. K. aiškina, kad tai iš viso nereali kaina, galėjo būti kalba apie 20 000 Lt.

Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo išreikalauti angaro karkasą iš O. D. ir D. D., nes atsakovai šį turtą valdo neteisėtai (CK 4.95 str.). Iš atsakovų priteistinos išlaidos bei pašto išlaidos (CPK 99 str., 92-93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) perduoti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) angaro karkasą, esantį (duomenys neskelbtini)per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš O. D. ir D. D. valstybės naudai po 220 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš O. D. ir D. D. valstybės naudai po 19 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas