Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-11-08 · Administracinė byla Nr. eI3-6171-362/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
eI3-6171-362/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00942-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pirm.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
UAB "Katos studija"
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6171-362/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00942-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ atstovui advokato padėjėjui K. V.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Katos studija“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-890 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Katos studija“ 2020 m. vasario 6 d. paraiškas dėl leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo.

Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Katos studija“ yra išorinės reklamos paslaugų teikėjas. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiškomis dėl leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo, t. y. 2020 m. vasario 6 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 6 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). Leidimus Paraiškoms buvo prašoma išduoti vietose, kuriose pareiškėjos išorinės reklamos įrenginiai jau buvo įrengti anksčiau, t. y. paraiškų pateikimo metu, išorinės reklamos įrenginiai buvo įrengti ir stovėjo ankstesnių atsakovės išduotų leidimų (kurių galiojimo terminas artėjo prie pabaigos) pagrindu. Atsakovė 2020 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. 29-2-163, kuriuo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą atsisakė. Šį sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad pareiškėja prašė leidimus įrengti išorinę reklamą išduoti dviejų gatvių sankryžoje, nors pagal atsakovės patvirtinto Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 3.2 papunktį, nuorodų tipo reklamos įrenginiai gali būti įrengti tik prie įvažos į teritoriją. Praėjus vos 1 dienai po sprendimo priėmimo, atsakovė savo interneto svetainėje www.kaunas.lt paskelbė konkursą dėl vietų mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti suteikimo. Atitinkamai, nors sprendimas buvo pagrįstas išimtinai tuo, kad nuorodų tipo reklamos įrenginiai neva negali būti įrengti sankryžose, paskelbtas Konkursas numatė eilę sankryžų (37 vietas), kuriose laimėtojo pasirinkimu, galėtų būti įrengtas vitrinos arba nuorodos tipo reklamos įrenginys, t. y. atsakovė būtų leidusi įrengti nuorodų tipo reklamos įrenginius ir sankryžose. Pažymėjo ir tai, kad į Konkursą buvo įtraukta ir viena iš dviejų vietų, kuriai išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą atsakovė atsisakė. Pareiškėja 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę Paraiškas išnagrinėti iš naujo. Teismas 2021 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-122-644/2021, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino visa apimtimi – sprendimas buvo panaikintas, o atsakovė buvo įpareigota Paraiškas išnagrinėti iš naujo. Atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (33.200.E) R-890 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (Skundžiamas sprendimas). Skundžiamu sprendimu Paraiškos buvo išnagrinėtos pakartotinai ir dar kartą atmestos. Atsisakymą išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti atsakovė grindė šiais motyvais: paraiškomis prašoma išduoti leidimus nuorodas įrengti dviejų gatvių sankryžoje; išorinės reklamos įrenginiai (nuorodos) neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas.

Nurodo, kad įstatymas numato, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais (LR reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Taigi, išorinės reklamos įrenginių vietų nustatymas yra specialiojo teritorijų planavimo dalis. Atitinkamai, 2020 m. vasario 25 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.T-62 patvirtintame išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane („IVR specialusis planas“), kuriuo Skundžiamame sprendime tiesiogiai remiasi ir pati atsakovė, nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kurios ribotu nuorodų tipo reklaminių įrenginių įrengimą sankryžose. Vadinasi, pareiškėjos Paraiškos išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą sankryžose visiškai atitiko tos pačios Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtintą išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą, ir, atitinkamai, LR reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, todėl jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti nebuvo.

Antra, abiejų Paraiškose nurodytų išorinės reklamos įrenginiu įrengimas su atsakove buvo suderintas iki 2022 m. sausio 27 d. Leidimus Paraiškomis buvo prašoma išduoti vietose, kuriose pareiškėjos išorinės reklamos įrenginiai jau buvo įrengti anksčiau, t. y. paraiškų pateikimo metu, išorinės reklamos įrenginiai buvo įrengti ir stovėjo ankstesnių atsakovės išduotų leidimų pagrindu. Atitinkamai, pareiškėja su atsakove privalo suderinti ir anksčiau jau buvo suderinusi Paraiškose nurodytų išorinės reklamos įrenginių įrengimo projektus – 2017 m. sausio 27 d. atsakovė pritarė abiejų Paraiškose nurodytų išorinės reklamos įrenginių (nuorodų) įrengimui 5 metu terminui, t. y. iki pat 2022 m. sausio 27 d. Dėl šios priežasties, nėra ir negali būti laikomi teisėtais atsakovės atsisakymai išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti Paraiškose nurodytose vietose, kai pati atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė sutikimą šių įrenginių įrengimui iki 2022 m. sausio 27 d. Trečia, nepaisydama Leidimų išdavimo tvarkos aprašo 3.2 papunkčio nuostatų, pati atsakovė viešai skelbė konkursą dėl galimybės išduoti leidimus įrengti nuorodų tipo išorinės reklamos įrenginius būtent dviejų gatvių sankryžose.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nėra jokio teisės akto, kuris nors menkiausia apimtimi apibrėžtų Skundžiamame sprendime nurodytą tiesioginio ryšio su reklamos davėjo veiklos vieta kriterijų. Vadinasi, tai, ar išorinės reklamos įrenginys (nuoroda) turi tiesioginį ryši su reklamos davėjo veiklos vieta, yra vertinamojo pobūdžio kriterijus. Antra, pirma Paraiška buvo prašoma išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), kuri buvo tiesiogiai susijusi su reklamos davėjo (reklamos užsakovo) veiklos vieta. Nuorodos tipo išorinės reklamos įrenginys pateikė aiškią informaciją apie užsakovo (kredito unijos) buveinės vietą, kelio kryptį ir pavadinimą. Atkreipė dėmesį, kad reklamos davėjo buveinės vieta nuo išorinės reklamos įrenginio buvo nutolusi vos apie 100 metrų, t. y. išorinės reklamos įrenginio vieta turėjo tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta ir atitiko įprastą nuorodų tipo reklamos įrenginių funkciją (t. y. indikavo kelio kryptį ir adresą iki netoliese esančio reklamos užsakovo). Skundžiamame sprendime nėra pateikta nė vieno motyvo, kodėl, atsakovės vertinimu, šis išorinės reklamos įrenginys „neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas“. Antra Paraiška buvo prašoma išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), kuri buvo tiesiogiai susijusi su reklamos davėjo (reklamos užsakovo) veiklos vieta. Nuorodos tipo išorinės reklamos įrenginys pateikė aiškią informaciją apie užsakovo (kredito unijos) buveinės vietą, kelio kryptį ir pavadinimą. Atkreipė dėmesį, kad reklamos davėjo buveinės vieta nuo išorinės reklamos įrenginio buvo nutolusi vos 200 metru, t. y. išorinės reklamos įrenginio vieta turėjo tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta ir atitiko įprastą nuorodų tipo reklamos įrenginių funkciją (t. y. indikavo kelio kryptį ir adresą iki netoliese esančio reklamos užsakovo). Nesant jokio teisės akto, kuris nors menkiausia apimtimi apibrėžtų Skundžiamame sprendime nurodytą tiesioginio ryšio su reklamos davėjo veiklos vieta kriterijų, atsakovė turėjo pareigą aiškiai motyvuoti, kodėl, atsakovės vertinimu, Paraiškose nurodyti išorinės reklamos įrenginiai neturi jokio tiesioginio ryšio su reklamos davėjo vieta. Pareiškėja taip pat nurodė informaciją apie atsakovės išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą ant 5 nuorodų, kurias įrengė kitas Kauno mieste veikiantis išorinės reklamos paslaugų teikėjas. Teigia, kad visi nurodyti išorinės reklamos įrenginiai (nuorodos) buvo įrengti sankryžose (kaip ir Paraiškų atveju); visų šių išorinės reklamos įrenginių (nuorodų) atstumas iki reklamos davėjo (užsakovo) veiklos vietos buvo ženkliai didesnis, nei Paraiškų atveju; visi leidimai buvo išduoti po pareiškėjos Paraiškų pateikimo ir taikant visiškai tapačius teisės aktus, kurie buvo taikomi Paraiškų nagrinėjimo metu. Tačiau nepaisant to, atsakovė priėmė visiškai priešingą sprendimą dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo ir pareiškėjos Paraiškas atmetė, nors esant tapačioms aplinkybėms, leidimus kitiems išorinės reklamos paslaugų subjektams išdavė.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.200.E)R-890 dėl leidimų įrengti išorinę reklamą neišdavimo (toliau - Skundžiamas sprendimas). Skundžiamu sprendimu, pakartotinai išnagrinėjus pirmines paraiškas, buvo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. Skundžiamame sprendime inter alia nurodyti šie motyvai: Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T- 53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, <...> išduodami viešo konkurso laimėtojams. Sutikimus įrengti iškabas, kai įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė ne pėsčiųjų zonoje prie reklamos davėjo buveinės pastato arba prie reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos ir specialios išorinės reklamos pateikimo priemonės vieta turi tiesioginį ryšį su reklamuojamo objekto vieta, nuorodas pagal patvirtintą tipinį projektą ant žemės, statinių ar kitų objektų <...> išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. A-1282 3.2 papunkčio nuostatomis, „nuoroda - speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesiogini ryši su reklamos davėjo veiklos veikla. Nuoroda gali būti įrengiama tik prie įvažos į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ir tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą. Pagal Kauno miesto išorinės reklamos specialųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-62, „nuoroda - speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios ?rengimo vieta turi tiesiogini ryši su reklamos davėjo veiklos vieta. Paraiškose nurodytos išorinės reklamos neatitinka nei iškabos, nei nuorodos sąvokos apibrėžimo, nes jos yra įrengtos dviejų gatvių sankryžoje ir neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas.

Sprendimo priėmimo metu galiojusio Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206, (toliau - IVR specialusis planas) 50 p. numatė, kad nuorodos gali būti įrengiamos tik pagal patvirtintus tipinius nuorodų projektus. IVR specialiajame plane taip pat buvo įtvirtinta nuorodos sąvoka - tai informacija, kurioje nurodomas gamintojo ar paslaugos teikėjo (objekto) pavadinimas (asmens žymuo) pagal įmonės registravimo pažymėjimą ir/ar pagrindinė veikla, ir/ar adresas, ir/ar kelio kryptis ir kurios pateikimo vieta turi tiesiogini ryši su reklamuojamo objekto vieta. Taigi, pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusį IVR specialųjį planą, nuorodos pateikimo vieta turi turėti tiesioginį ryšį su reklamuojamo objekto vieta ir gali būti įrengiama tik pagal tipinį projektą. Kaip minėta anksčiau ir nurodyta Skundžiamame sprendime, pareiškėjos paraiškose nurodytos išorinės reklamos neatitiko nei iškabos, nei nuorodos sąvokos apibrėžimo, kadangi jos yra įrengtos dviejų gatvių sankryžoje ir neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti.

Iš UAB „Katos studija“ 2016 m. gruodžio 22 d. pateiktos paraiškos matyti, kad pareiškėja pageidauja įrengti išorinę reklamą „ant Savivaldybės objekto (žemės, statinio)“, (laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.) ir šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog reklaminis įrenginys stovi Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gatvių ribose (gatvių sankryžoje). Šios paraiškos vertinimo ir projekto derinimo metu reklamos įrenginiui ir reklamai buvo išduodami atskiri leidimai, t .y. atskirai derinami reklamos įrenginio projektas ir reklamos paraiškos. Pareiškėjos pateiktu pritarimu buvo suderinta ir pritarta reklamos įrenginio įrengimui, tačiau leidimas išorinei reklamai suteiktas paraiškoje nurodytam laikotarpiui, o būtent, nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Atsakant į pareiškėjos argumentą dėl viešo konkurso įrengti nuorodų tipo išorinės reklamos įrenginius skelbimo, pastebėjo, jog vadovaujantis Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo (toliau - Vietų suteikimo aprašas), patvirtinto Kaimo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2513, 5 p., sutikimai įrengti išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, yra išduodami viešo konkurso laimėtojams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti), sąrašą (Vietų suteikimo aprašo 11 p.). Abi vietos, kuriose įrengti pareiškėjai priklausantys ginčo reklaminiai įrenginiai, jau pareiškėjos paraiškų pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu buvo įtrauktos į Vietų, kurias konkurso tvarka numatoma suteikti mažo ir vidutinio formato reklaminiams įrenginiams įrengti, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A-433 (sąrašo 1.15 p., 2.39 p.) Šis sąrašas yra teisėtas ir galiojantis, o duomenų apie tai, kad pareiškėja ginčytų šį sąrašą, Kauno miesto savivaldybės administracija neturi. Atkreipė dėmesį, jog paskelbus ginčo vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti konkursą, pareiškėja tokiomis pat teisėmis kaip ir kiti reklaminės veiklos subjektai teisės aktų nustatyta tvarka turi galimybę jame dalyvauti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl jai turėtų būti suteikiamos išskirtinės teisės lyginant su kitais ta pačia veikla besiverčiančiais ūkio subjektais ir suteikiamas sutikimas įrengti įrenginį ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto ne viešo konkurso būdu.

Ginčo atveju pareiškėja siekia įrengti reklaminius įrenginius - nuorodas - tiesiog sankryžose, kurios tiesiogiai nesiriboja ir neturi jokio tiesioginio ryšio su reklamuojamų objektų vietomis. Tokie reklaminiai įrenginiai, kurie yra įrengiami sankryžose be jokių tiesioginių sąsajų su reklamuojamu objektu, negali būti laikomi nuorodomis, jie laikytini savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gatvių ribose įrengiamais komercinės reklamos įrenginiais, kurie iš esmės atlieka objekto reklamavimo nuo jo nutolusioje vietoje funkciją, bet ne nuorodos, kurios įrengimo vieta yra tiesiogiai susijusi su reklamuojamo objekto vieta, funkciją. Remiantis pačios pareiškėjos pateiktais „Google maps“ duomenimis, akivaizdžiai matyti, kad prašomos įrengti nuorodos neturi jokio tiesioginio ryšio su reklamos davėjo buveine, kadangi nei viena nuoroda nesiriboja nei su reklamos davėjo buveinės sklypu, nei yra prašomos įrengti prie įvažos į reklamos davėjo sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėja su savo paraiškomis nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo reklaminių įrenginių - nuorodų - įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamuojamo objekto vieta ir, kad yra įrengiama prie įvažos į teritoriją, kurioje yra įsikūrę reklamos davėjai, todėl konstatuotina, kad pateiktos paraiškos neatitiko nei IVR specialiojo plano, nei Aprašo reikalavimų.

Nurodė, kad kiekviena gauta paraiška išorinės vaizdinės reklamos leidimui gauti yra vertinama ir nagrinėjama individualiai, ko pasėkoje yra priimamas individualus administracinis teisės aktas. Ne visi reklaminiai įrenginiai, kurie yra įrengiami sankryžose, yra laikomi nuorodomis, jie gali būti laikytini savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gatvių ribose įrengiamais komercinės reklamos įrenginiais, kurie iš esmės atlieka objekto reklamavimo nuo jo nutolusioje vietoje funkciją, bet ne nuorodos, kurios įrengimo vieta yra tiesiogiai susijusi su reklamuojamo objekto vieta, funkciją. Visais pareiškėjos skunde nurodytais atvejais reklaminiai įrenginiai laikytini būtent komercinės reklamos įrenginiais, o ne nuorodomis, kaip pareiškėjos pateiktų paraiškų atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Katos studija“ skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (33.200.E)R-890 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Katos studija“ 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su dvejomis paraiškomis, kuriomis prašė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). Atsakovė, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimų įrengti išorines reklamas išdavimo, 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (33.200.E)R-890 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ nurodė, kad leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjai nebus išduoti. Nurodė, kad paraiškose nurodytos išorinės reklamos neatitinka nei iškabos, nei nuorodos sąvokos apibrėžimo, nes jos yra įrengtos dviejų gatvių sankryžoje ir neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-17 iki 2021-05-26), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 21-34 punktuose nustatyta leidimų išorinei reklamai išdavimo / atsisakymo išduoti leidimus tvarka bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis nustato leidimo neišdavimo pagrindus, kurie yra: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

Aprašo 19 punkte nustatyta, kad leidimas neišduodamas, jei išorinę reklamą numatoma įrengti ant pastatų, įrašytų į Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nes turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (kai statiniai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą). Leidimas taip pat neišduodamas kitais Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

Atsakovė, atsisakydama išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, pareiškėjai nurodė du argumentus – pirma, kad paraiškose nurodytos išorinės reklamos neatitinka nei iškabos, nei nuorodos sąvokos apibrėžimo, nes jos yra įrengtos dviejų gatvių sankryžoje, antra, kad jos neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas.

Aprašo 3.2 papunktyje (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. A-3341 Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-1282 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo) nustatyta, kad „nuoroda – speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta. Nuoroda gali būti įrengiama tik prie įvažos į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ir tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą – tai yra šviesiai pilkos spalvos (RAL 9006) kelių plokštumų įrenginys, kuris turi vieną plačią atramą, arba vienos plokštumos ir spalvos pilonas. Plokštumos spalva turi būti tokia pati kaip ir viso įrenginio – nepriklausomai nuo reklamuojamo objekto firminių spalvų. Teksto išdėstymas visose plokštumose turi būti vienodas. Nuoroda įrengiama tik pagal kompleksinį projektą“.

Kauno miesto išorinės reklamos specialiajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-62 nurodyta, kad iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.), nuoroda – speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 25 ir 33 punktus pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovės atsisakyme išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą tik normos, kuria remiamasi atsisakant išduoti leidimus, nurodymas, negali būti pripažįstamas motyvuotu atsakymu. Atsakovė sprendime nurodė, kad paraiškose nurodytos reklamos yra įrengtos dviejų gatvių sankryžoje ir jos neturi jokio tiesioginio ryšio su teritorija, kurioje yra įsikūręs reklamos davėjas, tačiau nebuvo vertinamos aplinkybės, ar sankryžoje yra įvaža į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ar nuorodų įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamuojamo objekto vieta, t. y. nepaaiškinta, kas tai yra tiesioginis ryšys, visiškai neargumentuota, kuo remiantis buvo taip nuspręsta. Teismas pažymi, kad administraciniame akte neužtenka nurodyti konkrečią tam santykiui taikomą normą, tačiau reikia ir paaiškinti, kodėl būtent ji vienu ar kitu atveju taikoma. Skundžiamame rašte nėra nurodyta, kas tai yra tiesioginis ryšys, kokių reikalavimų šiuo aspektu neatitiko pareiškėjo teiktos paraiškos. Teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie kitų subjektų išorinių reklamų vietas ir pobūdį akcentuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui, matant panašiose situacijose išdėstytą išorinę reklamą (nuorodas), kyla teisėtas lūkestis bent jau suprasti, kodėl jo manymu analogiškose situacijose kitiems subjektams leidimai yra išduodami, o pareiškėjui ne. Teismas šiuo atveju nevertina kitų subjektų leidimų teisėtumo, tačiau sprendžia, kad pareiškėjai teikiamame atsakyme dėl leidimų neišdavimo neaiškiai, neargumentuotai ir nemotyvuotai buvo atsisakyta išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą. Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ginčijamo sprendimo turinį, bylos šalių pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, Taisyklių 25 punkto reikalavimų, kadangi pateiktame atsakyme neišdėstyti aiškūs ir išsamūs, atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvai, todėl pripažintinas neteisėtu.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Byloje pateiktas UAB „Katos studija“ atstovo advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, suteiktų paslaugų ataskaita, iš kurių matyti kad pareiškėja advokato padėjėjui už skundo parengimą sumokėjo 2044,90 Eur, taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi prašomos išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis priteistinas pareiškėjai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 2067,40 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (33.200.E)R-890 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Katos studija“ 2020 m. vasario 6 d. paraiškas dėl leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimo.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2067,40 Eur (du tūkstančiai šešiasdešimt septyni Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius