Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47869-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2013 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2014 m. kovo 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmę subendrinus su 2013 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2014 m. gruodžio 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę subendrinus su 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams 10 dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. 2015 m. kovo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2014 m. gruodžio 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 10 mėnesių;

5. 2015 m. balandžio 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, areštu 20 parų;

6. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2016 m. gruodžio 8 d.;

7. 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL (650 Eur) baudą;

8. 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 20 MGL (1060 Eur) bauda;

9. 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu bei 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 33 MGL (1650 Eur) bauda:

10. 2023 m. kovo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, areštu 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 33 MGL (1650 Eur) bauda. 2024 m. gegužės 31 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, 2024 m. gruodžio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Tokiais veiksmais P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Papildomos 2025 m. sausio 21 d. apklaustos metu nukentėjusioji M. P. parodė, kad savo ankstesnius parodymus, kuriuos yra davusi šio tyrimo eigoje ji pamena, jų pilnai laikosi. Visas įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 8 naktį, po vidurnakčio, apie 00.30 val. Tuo metu pablogėjusiuose santykiuose su P. G., kalbėjo abu apie skyrybas, bet taip iki galo ir neišsiskyrė. Iki įvykio su P. G. gyveno kartu kaip šeima septynerius metus. Po jos sumušimo P. G. jos atsiprašė, jie susitaikė. Jokių pretenzijų P. G. neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. 2024 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val., namuose pas P. G. mamą, adresu (duomenys neskelbtini), P. G. jai virtuvėje abejomis rankomis suėmė už jos surištų į kasą plaukų ir taip laikydamas jėga tempė bei ją nusivedė į kambarį. Kambaryje jos plaukus P. G. paleido ir jai nusisukus nuo jo, jis rankomis ją stumtelėjo į priekį, pastumdamas ties nugara. Po šio stumtelėjimo ji pargriuvo ant ištiestos sofos, griūdama ant pilvo visu kūnu. Kada ant lovos gulėjo jau atsivertusi ant nugaros, P. G. jai kumščiu sudavė į veidą pataikydamas į kaktą. Ta sofa, ant kurios gulėjo, yra neaukšta ir P. G. stovėdamas jai sudavė tuos smūgius į veidą, po ko iškart įspyrė į jos kairį šoną ties juosmeniu. Kada jai P. G. įspyrė į kairį šoną, suskaudo, bet vėliau neskaudėjo, toje vietoje jokių kraujosruvų neatsirado. Po P. G. jai suduotų smūgių į kaktą, jai skaudėjo kaktą, be to, atsirado patinimas ir kraujosruvos kaktoje ir virš nosies. Ji įvykio metu buvo neblaivi, toks buvo ir P. G.. Pykosi, nes P. G. prikaišiojo jai neva artimą draugystę su kitu vaikina, su kuriuo ji rimtų santykių neturėjo. Po šio įvykio su P. G. savo santykius išsiaiškino ir susitaikė. Abu augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Dar trys jų su P. G. vaikai yra laikinojoje globoje. Ji pati dar turi du vaikus iš kitų santykių ne su P. G.. Jei jos pasakoto įvykio metu ji su P. G. būtų buvusi blaivi, viso įvykio net nebūtų įvykę.

2024 m. gruodžio 8 d. nukentėjusioji M. P. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė VšĮ Ukmergė ligoninė Skubios pagalbos skyriaus užpildytą gydytojo įrašą, ligos istorijos Nr. 24-PR-13668, kuriame užfiksuota, kad M. P. atvežta policijos, pacientės teigimu, sumušė buvęs vyras su savo motina, su kuriais vartojo alkoholį. Pasakojimas nenuoseklus, nerišlus. Pacientė sujaudinta, verkia. Objektyvi būklė: kaktoje, virš nosies stebima patinimas, per visą kaktos aukštį, 3-4 cm pločio, aplink kiek pabrozdinta. Daugiau sumušimo žymių nesimato.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad K. G. yra jos teta, t. y. jos mamos sesuo. P. G. yra jos pusbrolis. Gyvena šalimais, gretimuose namuose. 2024 m. gruodžio 7 d., šeštadienį vakare, gal apie 18 val., ji nuėjo pas K. G. į namus, kur buvo su K. G. mažamete dukra. K. G. buvo išėjusi į miestą, į eglutės įžiebimo šventę, o ji namuose buvo likusi su K. G. dukra. Kiek vėliau vakare į namus grįžo P. G. su savo mažamečiu sūnumi ir dar po kiek laiko į namus grįžo K. G.. Grįžusi namo K. G. sakė, kad mieste su drauge gėrė šampano, bet K. G. iš išvaizdos neatrodė buvusi neblaivi. Nepastebėjo, kad P. G. būtų buvęs neblaivus. Ji jokio alkoholio nevartoja, buvo blaivi ir buvo su vaikais kambaryje. Apie 21 – 21.30 val. į namus atvažiavo, kiek ji žino, P. G. sugyventinė M. P.. Kaip suprato, jų santykiai tuo laiku buvo komplikuoti, P. G. minėjo, kad skiriasi su M. P.. M. P. atsivežė kažkokio alkoholinio gėrimo butelį. Kažkokio likerio, tik nežino pavadinimo. M. P. jai jau atvykusi atrodė neblaivi, kas matosi iš jos veido. Ne kartą M. P. yra mačiusi, mato iš jos veido ir manierų, kada būna neblaivi. Išgėrusi M. P. nebūna tokia kukli, išdrąsėja, kokia atrodė ir tąkart. Nuo M. P. jautė ir kvapą, panašų į alkoholio. M. P. girdėjo atėjusi į P. G. ir K. G. namus sakė P. G., kad atėjo su juo susitaikyti. Matė, kad I. G. buvo jau mieguistas, dėl ko prašė M. P. neiti į kambarį, kur yra vaikas. Pati ten nuėjo ir buvo su vaikais. P. G. su K. G. ir M. P. virtuvėje, kaip suprato, šventė, t. y. gėrė M. P. atsineštą butelį ir kalbėjosi. Jai atrodo, jie sėdėjo virtuvėje gan ilgai, gal iki pat vidurnakčio. Apie vidurnaktį išgirdo garsesnius jų balsus ir kažkokį šurmulį, dėl ko išėjo iš kambario, kur buvo su vaikais, į koridorių, norėdama juos nuraminti. Ji iš koridoriaus įėjo į virtuvę ir matė, kad iš kambario, kuris yra už virtuvės ateina link jos M. P., prašydama ją išleisti ir sakydama, kad P. G. jai neleidžia išeiti. Matė, kad M. P. dar labiau apgirtusi ir atrodė apsiašarojusi. Ji M. P. ir P. G. klausė, kas vyksta, klausė P. G., kodėl jis neleidžia M. P. eiti namo. M. P. buvo nusiėmusi dėvėtą palaidinę, dėvėjo tik liemenėlę ir atrodė tikrai stipriai girta. Ji pastebėjo kambaryje apvemtą lovą. Nesuprato, kas vyksta. M. P. garsiau pradėjo šnekėti, tarsi puolė į isteriją, dėl ko sakė P. G. leisti jai eiti namo ir M. P. apsirengusi išėjo. Kur M. P. ėjo, ji nežino. K. G. atrodė irgi neblaivi, tiesiog stovėjo netoliese, po to sėdėjo virtuvėje tarsi nesuprasdama, kas vyksta. Ji pyko dėl to, kas vyksta, kada išėjo M. P., liepė K. G. ir P. G. eiti miegoti. Ji klausė, kas įvyko, o P. G. jai atsakė, kad M. P. pergėrė. Ji pyko, kad šitaip vyksta, nes pati alkoholio nevartoja ir to netoleruoja. Po to į namus atvyko policija. Ji nelabai suprato, kas įvyko ir tikrai būdama kambaryje su vaikais nematė, kad P. G. būtų kažkaip M. P. mušęs. M. P. matė degant šviesai kambaryje prieš išeinant iš namų, bet ji atrodė stipriai neblaivi, apsiverkusi, dėl ko pamanė, kad yra paraudęs visas veidas. M. P. atrodė kaip pergėręs žmogus ir tiek, o kad ją būtų kas mušęs, M. P. jai išeidama nieko nesakė. M. P. tik prašė jos išleisti į namus, dėl ko P. G. ir liepė leisti M. P. eiti namo. Kiek žino iš P. G., jie skiriasi su M. P. dėl to, kad M. P. susirado kitą vyrą. Ar tai tiesa ar ne, ji nežino. Jiedu pora buvo ilgą laiką ir nesutarimai yra tik paskutinių dienų įvykis. Į jų santykius ji nesikiša ir nori atsiriboti. Ji tik mielai pabendrauja su K. G. ir P. G. vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. G. parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., penktadienį vakare P. G. pas ją į namus atvyko su visais daiktais ir sakė, kad tądien jis su M. P. išsiskyrė. Jis ir M. P. draugavo ir buvo pora apie septynerius metus. P. G. labai dėl M. P. išgyveno, tai matė. Šeštadienį, apie kokią 21 val., ji su P. G. ir dukterėčia bei savo mažamete dukra buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Ji buvo išgėrusi šampano su drauge, su kuria prieš tai buvo miesto šventėje. P. G., jai atrodo, buvo blaivus, sakė, kad atvažiuos į svečius M. P.. Ji nenorėjo M. P. savo namuose matyti ir sakė P. G., kad geriau M. P. čia nevažiuotų. Jos niekas neklausė ir M. P. į namus atėjo. M. P. atsivežė butelį alkoholio, rudos spalvos gėrimo, panašaus į likerį. Ji su M. P. ir P. G. sėdėjo kambaryje ir išgėrė kažkiek to likerio. Trise sėdėjo ir kalbėjosi. Kitame kambaryje buvo blaivi jos dukterėčia A. B., kuri prižiūrėjo jos nepilnametę dukrą kitame kambaryje. Sėdėjo gana nemažai, gal porą valandų, gal daugiau. Apgirto. Neatsimena, ar ką negražaus apie M. P. pasakė, ar ne, bet gali būti, kad žodžiais ją kažkaip pavadino. Ji gerai įvykio nepamena. Ji tikrai nuoširdžiai sako, kad neatsimena, kas vyko toliau. Gal ji užmigo ar kaip, nes tikrai buvo girta. Neatsimena, kaip M. P. išėjo iš namų ir kada ji iš jų išėjo. Neatsimena, ar P. G. ją kaip mušė ir kas galėjo įvykti jų namuose. Ji neatsimena, kad jų namuose būtų buvę policijos pareigūnai. Ji kitą dieną atsikėlė dienos metu, gal apie 11 val., kada namuose buvo likusi su savo mažamete dukra. P. G. po įvykio gyvena pas ją ir jos dukrą namuose. Žino, kad policija jį iš M. P. namų iškeldino dėl smurto prieš M. P.. Kaip viskas įvyko ir ar tikrai P. G. M. P. mušė ir kaip mušė, ji negali pasakyti, buvo per girta ir nieko neatsimena. Kiek žino iš P. G. pasakojimo, M. P. susirado kitą vaikiną, dėl ko 2024 m. gruodžio 6 d. liepė P. G. išeiti iš namų ir skirtis. Tiek ji, tiek P. G. su M. P. įvykio metu buvo neblaivūs.

2024 m. gruodžio 8 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja M. P., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 00.30 val. būdama pas savo buvusį sugyventinį P. G., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jo mama K. G. vartojo alkoholį. Viskas buvo gerai, kol jai nepradėjo prikaišioti, kad ji susirado kitą vaikiną. Jai nuėjus į tualetą, išgirdo apie ją kalbant negražius dalykus, todėl ji išėjusi iš tualeto pasakė, kad važiuos namo, tačiau jos niekas neišleido, P. G., paėmęs jai už plaukų, nusitempė į kambarį, dar prieš tai buvo pargriovęs ant grindų. Kambaryje ją nustūmė ant lovos ir rankos kumščiu, tiksliai neatsimena kurios, bet jai trenkė į kaktos sritį du kartus. Vieną kartą spyrė į kairį šoną. Nuo šių suduotų smūgių jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Prašo ištirti šį įvykį. ??

2024 m. gruodžio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad miegamajame matoma išskleista sofa lova. Patalai sudėti netvarkingai. Namuose nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių pėdsakų, daiktų, turinčių reikšmės tirti, nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

?2024 m. gruodžio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiosios M. P. VšĮ Ukmergė ligoninė Skubios pagalbos skyriaus užpildytu gydytojo įrašu, padarė išvadą, kad nukentėjusiajai M. P. padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs 3 – 4 cm pločio minkštųjų audinių patinimu virš nosies ir odos nubrozdinimu, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu nurodyto įvykio metu bei kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Donato Šinkūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 00.45 val. patruliuojant su kolega Ukmergės mieste, Kauno gatvėje, pastebėjo grupelę asmenų, kurie mojavo rankomis. Sustojus prie jų, asmenys teigė, kad yra sumušta moteris. Priėjusi M. P. aiškino, kad ji buvo pas savo buvusį vyrą P. G., adresu (duomenys neskelbtini), kur ją sumušė, atėmė du telefonus ir vaiką. Nuvykus minėtu adresu, prie namų rastas P. G. su šunimi, kuris neigė sumušęs M. P.. Jis teigė, kad M. P. ne kartą griuvo ir pati galėjo susižaloti. M. P. alkotesteriu buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, o P. G. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas. M. P. medikų apžiūrai buvo pristatyta į VšĮ Ukmergės ligoninė Skubios pagalbos skyrių. P. G. buvo laikinai sulaikytas.

2024 m. gruodžio 8 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0090, 01.07 val. M. P. buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, 01.08 val. P. G. buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis P. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei M. P., ir nežymiai ją sužalojo. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais P. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. P. G. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme P. G. neskirtina intensyvi priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, P. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į P. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 8 d., 01.15 val. iki 2024 m. gruodžio 8 d., 13.18 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

P. G. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo P. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2024 m. gruodžio 16 d. ieškinį baudžiamojoje byloje 27,15 Eur sumai. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis P. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino 2025 m. sausio 21 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji M. P. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, P. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti P. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 8 d., 01.15 val. iki 2024 m. gruodžio 8 d., 13.18 val. (viena diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį P. G. įpareigoti:

1. Dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2. Neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.