Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkinamas.

3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2019 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta stovinti transporto priemonė Peugeot 206 CC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės C. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo R. R. kaltės. Byloje nustatyta, jog transporto priemonę C. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, įvykio metu vairavo R. R., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ draudėjos A. A.. Ieškovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, išmokėjo 119,99 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Peugeot 206 CC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.

4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę arba/ir jei pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punkte taip pat nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šiose įstatymo ir Taisyklių nuostatose, nenustatyta, kad KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2014). Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

5. Atsakovas, vairuodamas transporto priemonę ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, padarė žalą, kurią atlygino ieškovė. Išmokėjusi išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovas žalos pagrįstumo ir dydžio neginčijo, tačiau padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 119,99 Eur žalos atlyginimas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 119,99 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje teismo patirtos 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 119,99 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 99 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 119,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 centų) žyminį mokestį.

Nepriteisti iš atsakovo teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.