Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-06-19 sprendimo Nr. 13PR-10785, kuriuo nuspręsta grąžinti paraiškėją Rusijos Federacijos pilietį A. S. į užsienio valstybę – Rusiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-06-19 17.15 val. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje Tarnybos pareigūnams patikrinus iš Lietuvos Respublikos vykusį Ford Transit markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Rusijos Federacijos pilietis A. S., kuris nuo 2023-06-12 (7 dienas) Šengeno erdvėje buvo neteisėtai. Tarnybos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu 2023-06-12 priėmė sprendimą Nr. 23S87234, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 p., priėmė 2023-06-19 sprendimą Nr. 13PR-10785 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę – Rusiją.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad jis nebuvo supažindintas su Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S87234 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl atitinkamai toks sprendimas pareiškėjui negalėjo sukelti jokių pasekmių.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-05-03 iki 2023-07-01).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį, užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatos (Įstatymo 5 str. 1 d.).

Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies g punkte nustatyta, kad išvykstančių trečiųjų šalių piliečių nuodugnų patikrinimą sudaro: patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną (i papunktis); kelionės dokumento patikrinimas ieškant klastojimo ar padirbimo požymių (ii papunktis); kai įmanoma, patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis nėra laikomas grėsme bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams (iii papunktis). Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies h punkte numatyta, kad be g punkte nurodomų patikrinimų nuodugnius patikrinimus išvykstant taip pat sudaro: patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi; toks patikrinimas gali apimti informacijos paiešką VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18 str. (i papunktis); patikrinimas, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės (ii papunktis); informacijos apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į SIS ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas, patikrinimas (iii papunktis).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-09-05 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI2-10800-931/2023 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023-06-09 sprendimo Nr. 23S85383, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2023-06-12 sprendimo Nr. 23S87234, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad minėti Migracijos departamento sprendimai atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždrausti atvykti į šalį, priimti iš esmės remiantis Valstybės saugumo departamento surinktais duomenimis apie grėsmes Lietuvos valstybės saugumui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023-09-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10800-931/2023 pareiškėjo A. S. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-09-05 sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi, pareiškėjo ginčyti Migracijos departamento sprendimai, kuriais atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei uždrausta atvykti į šalį, nėra panaikinti. Teismas pažymi, kad Migracijos departamento konstatuotos faktinės aplinkybės nustatytos minėtais įsiteisėjusiais sprendimais, iš naujo neįrodinėjamos šioje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas 2023-06-19 patikrinimo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, nes kaip matyti iš bylos duomenų, Migracijos departamentas jo atžvilgiu 2023-06-09 buvo priėmęs sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2023-06-12 sprendimą uždrausti atvykti į šalį 60 mėnesių. 2023-06-19 patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė Tarnybos pareigūnams, kitų duomenų ir/ar dokumentų patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, taip pat kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Migracijos departamento sprendimai dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atvykti į šalį būtų sustabdyti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su Migracijos departamento sprendimais dėl leidimo gyventi neišdavimo bei uždraudimo atvykti, dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo jam taikyti tokias pasekmes (grąžinti į užsienio valstybę), nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Įstatymo 130 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.). Įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Taigi, prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią asmens grąžinimui į užsienio valstybę.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nenurodė ir byloje teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Rusijoje kiltų pavojus jo gyvybei arba jis gali būti persekiojamas, nėra jokių duomenų, kad užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Teismas vertina, kad Sprendime atsakovas detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl skundžiamą sprendimą panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.