- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-702-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00585-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T. N., J. N.
- Ieškovas
- R. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovams T. N. ir J. N. dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 11 262 Eur pastato trūkumų šalinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo ieškinio dalies dėl 1 402 € trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovų 9 860 Eur. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko žemės sklypą ir pastatą. Sutartimi pardavėjai pareiškė ir garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ir (ar) esminių trūkumų, nėra jokių turto trūkumų, dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį ar naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, nebūtų turto pirkusi ar už jį tiek mokėjusi. Atsakovai statė parduotą pastatą ūkio būdu. Kai ieškovė jį pirko, jame niekas negyveno, atsakovai neperdavė jai jokių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, gamintojų sertifikatų, todėl jai nėra žinoma, ar statybos procese buvo panaudotos kokybiškos medžiagos, o nebūdama statybos specialistė, nežinojo, ar statybos darbai atlikti tinkamai. Pradėjus gyventi nupirktame pastate, ėmė aiškėti trūkumai: nubyrėjo fasado tinkas, atsirado plyšių sienose, drėgmė pateko į pastato vidų ir kt. Paaiškėjo, kad kai kurie pastato statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant technologijas, nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų, nekokybiškai. Visi šie trūkumai užfiksuoti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. Statinio techninės kokybės patikrinimo akte. Kadangi nustatytų darbų trūkumų pašalinimui pagal specialistų sudarytą sąmatą reikia patirti 11 262 € (38 885 Lt) išlaidų, ši suma turi būti priteista solidariai priteisti iš atsakovų.
Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovė patvirtino, kad jokių esminių perduodamo daikto trūkumų nepastebėta. Pastato fasado tinko pažeidimai prie įėjimo į pastatą atsirado dar iki sutarties sudarymo, apie juos buvo žinoma ieškovei, jie buvo akivaizdūs, juos ieškovė matė, ir dėl to buvo iš dalies sumažinta parduodamo turto kaina. Tuo tarpu visi kiti ieškovės nurodyti pastato fasado trūkumai atsirado po pastato perdavimo dėl netinkamo naudojimosi juo, dėl mechaninio poveikio fasado apdailai ar trečiųjų asmenų kaltės. Teritorija prie pastato pirkimo-pardavimo metu nebuvo sutvarkyta, ieškovė po pirkimo atliko žemės sklypo gerbūvio tvarkymo darbus: įrengė aikštelę, kurią išklojo trinkelėmis, taip pat įrengė lietaus nuotekų sistemą, įleisdama lietvamzdžius į trinkelėmis išklotą aikštelę. Todėl, esant netinkamai įrengtai sistemai, vanduo po trinkelėmis kaupiasi, išteka į viršų ir patenka ant fasado sienų. Pastato stogo įrengimo darbai buvo atliekami pagal projektą, naudojant sertifikatus turinčias medžiagas, esant atestuoto vadovo techninei priežiūrai, jokių ieškovės nurodytų stogo pažeidimų, perduodant pastatą, nebuvo, jie galimai atsirado dėl pačios ieškovės ir trečiųjų asmenų nerūpestingumo, lipant ant stogo, jame montuojant ventiliaciją, TV anteną ir pan. Vidaus atitvarų skilinėjimai galėjo atsirasti dėl nekokybiškai ieškovės atliktų pastato vidaus apdailos darbų, nes parduodant pastatą, jame buvo atlikta tik dalinė apdaila – sienos buvo nutinkuotos, bet neglaistytos ir nedažytos. Savo reikalavimą ieškovė nepagrįstai grindžia rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nes šalis siejo ne rangos, o pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, šalys nesitarė dėl rangos darbų atlikimo, o tik dėl turto pardavimo. Be to, ieškovė praleido CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytą 2 metų nuo daikto perdavimo kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminą pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, todėl atsakovai prašė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ir 2015 m. spalio 29 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 402 Eur išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Likusią ieškinio dalį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 4 616,42 Eur pastato trūkumų šalinimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei 1 743,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis 477 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 23,65 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, jog pirkimo-pardavimo sutarties 6.1. punktas numato, jog paaiškėjus, kad žemės sklypas ir pastatas neatitinka šioje sutartyje numatytų pardavėjų pareiškimų ir (ar) garantijų dėl kokybės reikalavimų ir pardavėjai su pirkėja neaptarė šių trūkumų, kad pardavėjai nuslėpė jiems sutarties metu žinomus trūkumus, pirkėja, nusipirkusi netinkamos kokybės turtą, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta turto kaina; kad pardavėjai neatlygintinai per protingą terminą pašalintų žemės sklypo ir pastato trūkumus arba atlygintų pirkėjos išlaidas šiems trūkumams ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės turto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat yra įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas (būtinas) išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atestuoto, atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją statybos srityje turinčio specialisto Ž. P. parengtu 2014 m. rugpjūčio 11 d. Statybų darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) aktu Nr. 08-11 su jame esančiomis nuotraukomis, Statybų techninės priežiūros specialisto V. J. parengtu 2015 m. gegužės 8 d. įvertinimu, byloje apklaustų liudytojų A. M., V. J., V. A., turinčių išsilavinimą, kvalifikaciją ir patirtį statybos srityje, parodymais bei Teismo statybinės ekspertizės, atliktos prof. S. M., 2015 m. rugpjūčio 20 d. aktu Nr. 15-31, padarė pagrįstą ir pakankamą, aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės pastatas, turintis tam tikrų trūkumų, kurie nebuvo atsiradę (akivaizdūs) sutarties sudarymo metu, kurie gali būti laikomi esminiais ir kurie atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo pirkėjai, ir už kuriuos atsakovai, kaip pardavėjai, įsipareigojo atsakyti pirkimo-pardavimo sutartimi, o taip pat už kuriuos atsakovai, kaip pardavėjai ir pastato statytojai taip pat privalo atsakyti pagal įstatymą. Nors minėti statybos srities specialistai nurodo įvairias galimas fasado ir cokolio defektų atsiradimo priežastis, tačiau bet kuriuo atveju defektų atsiradimą jie visi sieja su vienais ar kitais netinkamai atliktais statybos darbais, ar tai atliekant pastato išorinę apdailą, ar įrengiant stogą ir pan., t.y. defektus sieja būtent su pastato statybos metu padarytais pažeidimais, dėl kurių be kita ko, pastato fasadas neatlaiko jam daromo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, kitų kritulių) ir jame atsiranda suskilimai, įtrūkimai, drėgmės, vandens nutekėjimo žymės. Akivaizdu, kad jeigu pastato fasado ir kiti statybos darbai būtų atlikti tinkamai, laikantis teisės norminių aktų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, tokie fasado defektai neatsirastų, nes fasado išorinė apdaila daroma, stogas dengiamas ne tik estetiniais sumetimais, bet ir tam, kad pastatas būtų apsaugotas nuo išorinio atmosferos poveikio. Pastato statytojais ūkio būdu buvo būtent atsakovai, statę pastatą savo rizika, savo jėgomis ar pasitelktų rangovų pagalbą, todėl būtent jų atlikti veiksmai teisine prasme laikytini susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais po pastato perdavimo ieškovei jo fasado ir cokolio pažeidimais.
Nors netinkamai įrengta lietaus nuvedimo sistema nurodoma kaip viena iš galimų alternatyvių vandens nutekėjimo žymių fasade atsiradimo priežasčių atsakovų pateiktame V. J. 2015 m. gegužės 8 d. įvertinime, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų iškeltą versiją tiek dėl netinkamos lietaus nuvedimo sistemos įrengimo apskritai, tiek dėl jos įtakos atsiradusiems fasado trūkumams, bei kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog fasado pažeidimai atsirado būtent dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamumo, nei jog jie atsirado dėl netinkamai atsakovų atliktų fasado išorinės apdailos (stogo įrengimo) bei kitų statybos darbų. Teismo ekspertizės 2015 m. rugpjūčio 20 d. akte Nr. 15-31 daroma vienareikšmė išvada, jog galimai neatitinkantis reikalavimų lietaus vandens nuvedimas į gruntą (jeigu toks ir būtų nustatytas byloje) negali būti fasado defektų priežastimi, ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp galimai netinkamai įrengto vandens nuvedimo į gruntą ir fasado defektų, nes jeigu dėl nepakankamai susigeriančio į gruntą vandens prisipildytų stogo lietloviai ir iš jų vanduo bėgtų ant fasado, matytųsi atitinkamos vandens nutekėjimo žymės, o kitokio poveikio netinkamas vandens nuvedimas į gruntą fasado kokybei įtakos padaryti negali. Teismo ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad tik dalis fasado defektų yra netoli lietvamzdžių. Liudytojas A. M. taip pat teismo posėdyje parodė, kad jeigu lietaus vanduo negalėtų nutekėti per netinkamai įrengtus, užsikimšusius lietvamzdžius į nuotekų sistemą, vanduo užsiliktų būtent tose vietose, kur yra latakai, o nagrinėjamu atveju yra nustatyti sienų pažeidimai ir kitose vietose, esančiose toli nuo latakų. Kaip konstatuota teismo ekspertizės išvadoje, yra nustatyti tik du smulkūs mechaninio pobūdžio defektai, susiję su netinkamu pastato naudojimu, pavaizduoti teismo ekspertizės akto nuotraukose, kur yra didelė mechaninių pažeidimų tikimybė, su kuo sutinkama ir atsakovų pateiktame specialisto V. J. 2015 m. gegužės 8 d. įvertinimo akte. Todėl būtent atsakovams kyla atsakomybė už minėtus fasado trūkumus. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, nustatė esant tikslinga priteisti ieškovei pateiktose lokalinėse sąmatose figūruojančių kainų vidurkį, t.y. 3 946,33 Eur.
Siekiant ištaisyti teismo nustatytus stogo defektus, būtina iš naujo įrengti stogo šlaito kraštų briaunas pagal bituminių čerpių gamintojo rekomendacijas, užhermetinti stogo ir priestato sandūrą, pritvirtinti atsilupusias stogo karnizo pakalimo lenteles ir pan. Kadangi teismas konstatavo esant nustatytus būtent tokius stogo trūkumus, kokie yra užfiksuoti Teismo ekspertizės akte bei iš dalies – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktame vertinime, išlaidas minėtiems trūkumams ištaisyti teismas nustatė pagal teismo eksperto atliktus skaičiavimus (jo panaudotus darbų kodus, kiekius ir kainas), todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteisė 591,40 Eur išlaidų stogo trūkumams pašalinti. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas statybinių šiukšlių išvežimui, kadangi jos laikytinos objektyviai būtinomis ir reikalingomis, nes atliekant aukščiau nurodytus pastato defektų šalinimo darbus, neišvengiamai susidarys statybinės atliekos ir šiukšlės. Sąmatas skaičiuojant pagal kainas tik kelių mėnesių skirtumu, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui tiksliai nustatyti tokių darbų atlikimo kainą, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, nustatė, jog yra tikslinga priteisti ieškovei lokalinėse sąmatose figūruojančių kainų vidurkį, t.y. 65,04 Eur plius 13,65 Eur PVM.
Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju terminai ginčo daikto (pastato) garantijos kokybei yra nustatyti įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Už per garantinį terminą nustatytus defektus CK nustatyta tvarka atsako rangovas. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų. Nagrinėjamu atveju ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 22 d. aktu, todėl ieškovė dėl nepaslėptų darbų trūkumų į atsakovus galėjo kreiptis atitinkamai iki 2013 m. pabaigos. Dalis pastato trūkumų buvo pastebėta jau 2011 m. vasarą, ir dėl to iki pat ieškinio pateikimo dienos atsakovams buvo nuolat reiškiamos žodinės pretenzijos, abi ginčo šalys sutiko ir patvirtino, kad 2014 m. vasarą atsakovas pradėjo taisyti pastato dalies prie įėjimo sienos trūkumus, egzistavusius pirkimo – pardavimo metu, tokiu savo veiksmu iš dalies pripažindamas pretenzijų pagrįstumą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), o atsakovams nebaigus taisyti defektų, ieškovė 2014 m. rugpjūtį, ruošdamasi teismui, kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl pastato kokybės įvertinimo, 2015 m. vasario 18 d. –į teismą su ieškiniu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, šiuo atveju būtų pagrindas jį atnaujinti, o atmesti ieškinį vien dėl praleisto senaties termino būtų neteisinga, kadangi vis dėlto, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškovei parduoto pastato defektų buvimo faktą, per visą laiką nuo trūkumų nustatymo ieškovė nuosekliai ir intensyviai siekė ir tikėjosi, jog atsakovai imsis priemonių trūkumams ištaisyti, pats atsakovas, kaip minėta, iš pradžių suorganizavęs dalies trūkumų pašalinimą, vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę dėl nustatytų trūkumų, po ko ieškovė užsakė nemažai išlaidų pareikalavusį pastato kokybės tyrimą, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas, pareiškė ieškinį šioje byloje. Būtent todėl teismo nuomone, ieškovės pažeista teisė turi būti ginama, tuo tarpu pritaikius ieškinio senatį, jai būtų užkirstas kelias apginti pažeistas teises, o sprendimas būtų socialiai neteisingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai T. N. ir J. N. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų buvo priteista 4 616,40 Eur, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1) Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Sutarties 6.1.2 punkto nuostatas, susijusias su ieškovės pasirinktu savo teisių ginimo būdu, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015 suformuotu teisės aiškinimu. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimą, toks teisių gynimo būdas (reikalaujant priteisti trūkumų šalinimo išlaidas) galimas tik tais atvejais, kai įsigyto daikto su trūkumais negalima naudoti pagal paskirtį ir trūkumai gali būti pašalinti. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta priešingai – įsigytas namas yra tinkamas gyventi, jame gyvenama nuo jo įsigijimo 2010 metais, todėl teismas negalėjo taikyti šio ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Atsakovai savo 2015 m. liepos 20 d. atsiliepime į ieškovės prašymą skirti ekspertizę buvo pasiūlę ieškovei pakeisti savo teisių gynimo būdą, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo.
2) Teismas, nepagrįstai nustatydamas atsakovų pareigą atlyginti parduoto namo trūkumus, nevertino vieno iš esminių ginčo aspektų – ieškovės įsigyto namo kokybės ir kainos santykio. Priteisdamas ieškovei 4 646,42 Eur trūkumų šalinimo išlaidų už 100 kv. m fasado ir 23 m stogo šlaitų briaunų sutvarkymą, turėjo šią sumą palyginti su 251,13 kv. m. namo, kuris turėjo sienas, stogą, langus, įėjimo duris, sutvarkytą visą fasadą be cokolio, kaina, kurią sudarė 150 000 Lt. Teismas turėjo įvertinti, kad pastato trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 10 procentų pastato kainos. Ši disproporcija patvirtina, kad namo kokybė buvo įvertinta nustatant jo kainą.
3) Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės pastatas, turintis trūkumų, kurie nebuvo atsiradę sutarties sudarymo metu, yra laikomi esminiais ir už kuriuos atsakovai įsipareigojo atsakyti pagal sutartį. Teismo išvada, kad trūkumai yra esminiai, neatitinka tokiems trūkumams keliamų reikalavimų, nes pagal kasacinio teismo praktiką, esminiais gali būti tik tokie trūkumai, kurie yra pagrindas nutraukti sutartį. Net ir po atsakovų pasiūlymo, ieškovė nepasinaudojo teise nutraukti sutartį. Teismo eksperto nustatytų trūkumų mastas, palyginus su visu parduotu objektu, yra nežymus.
4) Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus (tarp jų ir Teismo ekspertizės aktą Nr. 15-31), neatsižvelgė į atsakovų nurodomas esmines aplinkybes (ieškovės savarankišką trūkumų šalinimą tarp posėdžių, išankstinį suderinimą su vienu ekspertu ir kt.), galinčias turėti įtakos šių įrodymų patikimumui, išsamumui, galiai.
5) Teismas, priteisdamas išlaidas trūkumams pašalinti, nevertino tos aplinkybės, kad ekspertas yra nustatęs, kad du pažeidimai yra susiję su mechaniniu poveikiu, atsiradę dėl netinkamo pastato naudojimo. Atsakovai neturi pareigos atlyginti pačios ieškovės ar jos šeimos narių veiksmais padarytą žalą.
6) Teismas padarė proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatavo, kad ieškovė nuo 2011 metų nuosekliai prašė pašalinti pastato trūkumus, kreipėsi į specialistus, patyrė dideles išlaidas. Tokios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pati ieškovė 2015 m. birželio 30 d. posėdyje pripažino, kad niekada nesikreipė į atsakovę, taip pat, kad atsakovas niekada nežadėjo tvarkyti pastato stogo, o sutiko sutvarkyti tik fasado dalį prie įėjimo. Į specialistus ieškovė kreipėsi tik 2014 metų rugpjūčio mėnesį. Teismo išvados, kad ieškovė pretenzijas pateikė per protingą terminą, prieštarauja CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri numato, kad protingas yra 2 metų terminas. Pretenzijos pateikimas 2014 metais, kuomet namas buvo įsigytas 2010 m., negali būti laikomas protingu. Gavęs ieškovės atsisakymą nuo 50 Eur trūkumų šalinimo išlaidų už nuogrindų defektų tvarkymą, teismas neišsprendė šio reikalavimo atsisakymo klausimo, o sprendė reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas ekspertizės skyrimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka nesulaukęs šalių atsiliepimų, nors buvo nustatęs šalims terminą atsiliepimams pateikti. Tokiu būdu buvo neįvertinti atsakovų atsiliepimo į prašymą skirti ekspertizę argumentai.
7) Teismas, atmesdamas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, pažeidė CK normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejantį teisinį santykį, nepagrįstai atsakovams (pardavėjams) taikė rangovų atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pažeidė ginčo šalių lygiateisiškumo principą, prioritetiškai gynė ieškovės interesus. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalies ir 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, ieškinys dėl parduoto pastato trūkumų turėjo būti pateiktas iki 2013 m. vasario 27 d., o ieškinys buvo pateiktas tik 2015 m. vasario 18 d. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo veiksmai 2014 metais, šalinant pastato fasado trūkumus prie įėjimo į pastatą, nutraukė ieškinio senaties terminą, nes šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl šie veiksmai galėjo sukelti tik CK 1.133 straipsnyje numatytas pasekmes. Net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas ieškovei palankiausiu būdu, akivaizdu, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. Statinio techninės kokybės patikrinimo akto Nr. 08-11 parengimo dieną ji jau žinojo apie teisių pažeidimą, todėl į teismą turėjo kreiptis per 6 mėnesius, t. y. iki 2015 m. vasario 11 d. Net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senatis būtų skaičiuojama ieškovės naudai, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ieškinio senaties termino praleidimą, todėl tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
8) Teismas nepagrįstai nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas yra praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi ieškovė intensyviai siekė ir tikėjosi, kad defektai bus ištaisyti, patyrė nemažai išlaidų pastato kokybės tyrimui, todėl teismo sprendimas taikyti ieškinio senatį būtų socialiai neteisingas. Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti dar 2013 m. vasario 27 d. pasibaigusį terminą, o savo išvadų negalėjo pagrįsti ieškovės lūkesčiais ir išlaidomis. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu įspėjo ieškovę dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų didinimo skiriant teismo ekspertizę, todėl ši aplinkybė negali būti panaudota prieš juos. Be to, atsakovai taip pat turėjo teisėtą lūkestį, kad suėjus įstatyme numatytiems terminams ieškovė negalės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų, o teismas tokį reikalavimą atmes. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų ieškovės šeimos interesus ginti labiau nei atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. F. prašo atsakovų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad kasacinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, nagrinėtos aplinkybės iš esmės skirtingi nuo nagrinėjamos bylos, nes nutartyje buvo sprendžiamas ieškovų reikalavimas nutraukti buto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi butas yra netinkamas žmonėms gyventi. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad jos įgytas namas yra netinkamas gyventi. Ji įrodinėjo, kad atskiri statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir prašė byloje taikyti 2010 m. rugpjūčio 27 d. Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktą. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad gyvenamojo namo įsigijimo kaina 2010 metais (150 000 Lt) atitinka namo kokybę. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia sutarties tekstas, kuriame aiškiai nurodyta, kad paaiškėjus, kad pastatas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjai su pirkėja neaptarė šių trūkumų, pirkėja, nusipirkusi netinkamos kokybės pastatą, turi teisę reikalauti, kad pardavėjai neatlygintinai per protingą terminą pašalintų žemės sklypo ir pastato trūkumus arba atlygintų pirkėjos išlaidas šiems trūkumams ištaisyti. Visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) – nekilnojamojo turto kainų nuosmukis nuo 2008 metų. Namas buvo pastatytas 2008 metais ir jame nebuvo gyvenama 2 metus. Reiškia jis nebuvo statomas atsakovų šeimos poreikiams, atsakovai nuo pat pradžių planavo jį parduoti. 2010 metais nekilnojamo turto kainos buvo žymiai sumažėjusios, tuo labiau namas yra nepatrauklioje vietoje, kurioje nėra išvystytos infrastruktūros. Todėl namas buvo parduotas už tuo metu buvusią rinkos kainą, kuri nebuvo mažinama, atsižvelgiant į namo kokybę. Teismas padarė išvadą dėl netinkamos namo kokybės, remdamasis rašytiniais įrodymais ir specialistų apklausos metu surinktais duomenimis. Be to, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, atlikta eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas kategoriškai pareiškė, kad vykdant fasado apdailos darbus buvo pažeistos šiems darbams numatytos technologijos, ekspertas detaliai aprašė namo trūkumus, atsakė į teismo nutartyje pateiktus klausimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neprašė apklausti eksperto, vadinasi jo išvados buvo atsakovams aiškios. Jokių namo trūkumų ieškovė tarp teismo posėdžių nešalino. Teismas skiria ekspertą atsižvelgdamas į dalyvaujančių asmenų nuomonę. Atsakovai eksperto kandidatūros nesiūlė, ieškovė susisiekė su teismo ekspertu prof. S. M. telefonu, apibūdino bylos esmę ir gavo jo sutikimą atlikti byloje ekspertizę. Rašytinis eksperto sutikimas įrodo ekspertizę skiriančiam teismui, kad šalies siūlomas ekspertas neatsisakys atlikti ekspertizę dėl užimtumo kitose bylose, ligos, atostogų ir panašiai. Rašytinis eksperto sutikimas jokiu būdu nereiškia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad ekspertą ir ieškovę sieja kažkoks nedalykinio pobūdžio ryšys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo pareigos atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2010 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovų įgijo žemės sklypą ir gyvenamosios paskirties pastatą – ūkininko sodybą. Po pastato įsigijimo pradėjo ryškėti jo trūkumai, todėl ieškovė kreipėsi į statybos specialistus. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistas Ž. P. 2014 m. rugpjūčio 11 d. Statybų darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) aktu Nr. 08-11 konstatavo pastato trūkumus: pastato išorinės sienos, fasado apdailinio paviršiaus įtrūkimus, erozijos pažaidas, dalies fasado apdailos (tinko) atsilupimą ir nutrupėjimą, fasado apdailos sluoksnio atsilupinėjimą, fasado paviršiuose pastebimus vandens nutekėjimo pėdsakus, mechanines pažaidas fasade, trūkio pažaidas pastato cokolyje. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų šių trūkumų šalinimo išlaidas.
Pagal CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsakovų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015 pirkėjas reikalavo nutraukti buto pirkimo-pardavimo sutartį, o ne atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Todėl kasacinis teismas minėtoje nutartyje analizavo aplinkybes, kurioms esant pirkėjas gali reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija aptariamoje nutartyje tik pažymėjo, jog pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pastatas yra su trūkumais ir juos galima pašalinti. Nors pirmos instancijos teismas išsamiai nedetalizavo aplinkybės, ar galima naudoti pastatą pagal paskirtį su jame esančiais trūkumais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime nustatyti pastato trūkumai, tai yra vandens pratekėjimo žymės ant fasado, jo apdailos atsilupimas, įtrūkis išorės sienos vidinėje pusėje, vandens patekimas į stogo konstrukciją dėl blogai įrengtos stogo šlaito kraštų briaunos, neužhermetinta antstato ir stogo sandūra, sudaro sąlygas drėgmei skverbtis į pastato vidų, akivaizdžiai blogina gyvenimo kokybę tokiame pastate. Be to, šių trūkumų ilgalaikis poveikis tikėtinai daro tokį namą netinkamą naudoti pagal paskirtį, tai yra jame kokybiškai gyventi. Todėl pripažintina, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.
Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog pastatas parduodamas už 150 000 Lt, pardavėjai patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų pirkėjai dėl minėtos sumos. Taip pat sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog Nekilnojamojo turto duomenimis parduodamo pastato vidutinė rinkos vertė: 449 000 Lt, vertės nustatymo data: 2010 m. rugpjūčio 26 d. Tačiau sutartyje nėra aptarti pastato trūkumai bei tiesiogiai nurodyta, jog būtent dėl šių trūkumų pastato kaina yra sumažinta. Priešingai, sutarties 3.5 punkte pardavėjai pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo metu parduodami žemės sklypas ir pastatas yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ir (ar) esminių trūkumų. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po žemės sklypo ir pastato perdavimo pirkėjai dėl pirkėjos ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Taip pat 6.1 punkte numatyta pirkėjos teisė dėl netinkamos kokybės pastato reikalauti, kad pardavėjai atlygintų pirkėjos išlaidas šiems trūkumams ištaisyti. Todėl negalima sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad dėl nustatytų pastato trūkumų jo kaina buvo sumažinta pirkimo-pardavimo sutartimi. Vidutinė rinkos kaina buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ši kaina ne visada atitinka tikrąją nekilnojamojo turto rinkos kainą. Atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų, tai yra turto vertintojų išvadų apie tokio pastato galimą vertę 2010 m. rugpjūtį, galinčių patvirtinti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastato kaina atitiko to meto analogiškų pastatų kainas bei jų paklausą. Kadangi šalių sudarytoje sutartyje tiesiogiai neaptartos pardavėjo daromos kainos nuolaidos bei jų priežastys, negalima pripažinti, kad nustatyti pastato trūkumai buvo kompensuoti sumažinant jo kainą.
Atsakovai 2015 m. liepos 14 d. pareiškime dėl ekspertizės pateikė ekspertui užduotinus klausimus bei nurodė, kad klausimą dėl ekspertizės skyrimo teismas gali spręsti savo nuožiūra. Pirmos instancijos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi dėl ekspertizės skyrimo atsižvelgė į atsakovų pareiškime nurodytas aplinkybes bei jų suformuluotus klausimus, todėl negalima teigti, kad atsakovų procesinės teisės, numatytos CPK 213 straipsnyje, būtų pažeistos. Atsakovai 2015 m. liepos 20 d. papildomai pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą skirti ekspertizę, kuriuo nesutiko su ieškovės pasiūlyta eksperto kandidatūra, tačiau patys nenurodė kitų ekspertų, remdamiesi tuo, kad jų prašoma ekspertizės kaina yra per didelė. Taigi, teismas turėjo galimybę skirti tik tą ekspertą, kurį pasiūlė ieškovė. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nenurodo jokių CPK 64 ir 67 straipsniuose nustatytų bylos metu egzistavusių pagrindų ekspertui nušalinti. Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedraudžia šaliai siūlyti savo eksperto kandidatūrą, o prieš siūlydama konkretų ekspertą šalis turi teisę suderinti su juo ekspertizės atlikimo laiką bei galimą kainą.
Pirmos instancijos teismas sprendime įvertino visus byloje esančius duomenis, tarp kurių ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atestuoto, atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją statybos srityje turinčio specialisto Ž. P. 2014 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Statybų darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) aktą Nr. 08-11 su jame esančiomis nuotraukomis, Statybų techninės priežiūros specialisto V. J. 2015 m. gegužės 8 d. parengtą įvertinimą, byloje apklaustų liudytojų parodymus bei Teismo statybinės ekspertizės, atliktos prof. S. M., 2015 m. rugpjūčio 20 d. aktą Nr. 15-31. Priešingai, negu nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pačios ieškovės padarytus pastato apdailos pažeidimus. Teismo ekspertizės akto Nr. 15-31 išvadoje nurodyta, jog dėl netinkamo pastato naudojimo atsirado mechaninės fasado apdailos pažaidos, taip pat atsilupo stogo apkalimo lentelės. Teismas pagrįstai šiuos trūkumus įvertino tik kaip smulkius mechaninio pobūdžio defektus, kurie nenulėmė pagrindinių taisytinų pastato trūkumų. Teismo ekspertizės akto Nr. 15-31 išvadoje taip pat konstatuota, kad fasade esančios vandens pratekėjimo žymės, fasado apdailos atsilupinėjimas yra atsiradęs dėl netinkamai įrengto stogo bei kitų rangovo netinkamai atliktų darbų. Pastato mūrlotai yra paslėptos konstrukcijos, jų apžiūrėti nebuvo galimybės. Labai tikėtina, kad vienas įtrūkis išorės sienos vidinėje pusėje atsirado dėl netinkamo mūrloto įrengimo. Blogai įrengtos stogo šlaito kraštų briaunos (jos nehermetiškos). Dėl to vanduo patenka į stogo konstrukciją. Šis defektas buvo nuo stogo įrengimo, tačiau apie jo egzistavimą buvo galima sužinoti tik atsiradus jo padariniams – vandens pratekėjimo žymėms. Neužhermetinta antstato ir stogo sandūra. Labiausiais tikėtina, kad šis defektas egzistavo pastato pardavimo-pirkimo metu, tačiau įprastai apžiūrint pastatą jis gali būti nepastebėtas. Taigi, nurodyti trūkumai buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovų, kurie statė pastatą, veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įgyto pastato išryškėjusiais trūkumais.
Nesutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas atsakovams taikė rangovų atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, vadovavosi CK normas, reglamentuojančias bendrąsias pardavėjo pareigas ir teises. Pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. O pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Tuo tarpu pagal šios straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pastatų garantijos terminai yra apibrėžti Statybos įstatyme, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais garantijos terminais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal teismo paskirtos statybinės ekspertizės išvadas kai kurie pastato trūkumai buvo paslėpti (neužhermetinta antstato ir stogo sandūra, blogai įrengtos stogo šlaito kraštų briaunos, netinkamai įrengtas mūrlotas), todėl reikalavimus dėl jų ieškovė gali pareikšti ir per 10 metų nuo pastato pripažinimo naudoti tinkamu 2008 m. gruodžio 22 d. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o dėl nepaslėptų trūkumų teismas teisingai konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 300 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.