Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

2024 m. gegužės 16 d.

nukentėjusiajam T. K.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šakių rajono sav., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. gruodžio 5 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, visą laikotarpį įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, visą laikotarpį įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2019 m. gegužės 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti ir palaikyti bet kokius ryšius su terminuoto laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje atliekančiais asmenimis, įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti ir palaikyti bet kokius ryšius su terminuoto laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje atliekančiais asmenimis, įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti ir palaikyti bet kokius ryšius su terminuoto laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje atliekančiais asmenimis, įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos 2018 m. gruodžio 5 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti ir palaikyti bet kokius ryšius su terminuoto laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigoje atliekančiais asmenimis, įpareigoti bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos pagal 2018 m. gruodžio 5 d., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamąjį įsakymą;

3) 2024 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. K. 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 7.40 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – KP SNTV) 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui T. K. atvykus į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jame radus E. K., kuriam paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, E. K. nuėjus apsirengti, o policijos pareigūnui nuėjus paskui jį, jis vyresniojo tyrėjo T. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – išstūmė jį į koridorių ir tyčią, ne mažiau kaip tris kartus, abiejų rankų kumščiais sudavė į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam T. K. odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasipriešino valstybės tarnautojui.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad faktinių aplinkybių neginčija. Nežinojo, kad jam paskelbta paieška, suprato, kad atvyko pareigūnai, kurie pasakė, kad reiks važiuoti su jais. Nuėjo rengtis ir išvažiavo. Buvo keturi pareigūnai. Nukentėjusįjį prisimena, tarp jų dviejų buvo fizinis kontaktas. Galėjo suduoti tris kartus į veido sritį. Priešinosi, nes pareigūnas sudavė pirmas iš kairės rankos kumščio. Prieš visą fizinį kontaktą buvo žodinis konfliktas. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Iš esmės neginčija, kad pasipriešino policijos pareigūnui. Bute tuo metu buvo kaltinamojo brolis ir draugė. Jie šį konfliktą matė. Į konfliktą kišosi tik kiti pareigūnai. Greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) buvo iškviesta kaltinamajam, nes jam buvo praskelta galva. Kitas pareigūnas jam praskėlė galvą, ne nukentėjusysis. Šiuo metu atlieka keturių metų bausmę. Ar jam buvo uždėti antrankiai nežino, nežino ar priešinosi juos uždedant. Dėl savo poelgio gailisi, civilinius ieškinius pripažįsta. Šiuo metu dirba Kauno kalėjime, gaus kažkokį atlygį.

Kadangi kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, kaltinamajam, teisiamajame posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. K. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. 7.00 val. pradėjo darbą Kauno AVPK KP SNTV 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. Dirbant pagal kriminalinės žvalgybos paieškos bylą, buvo gauta duomenų, kad ieškomas asmuo E. K. slepiasi adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Apie 07.30 val. kartu su 1-ojo skyriaus kolegomis vyriausiuoju tyrėju M. L., vyriausiuoju tyrėju E. Ž. ir vyresniuoju tyrėju P. K., nuvyko minėtu adresu. Buto duris atidarė ieškomas asmuo E. K., kuris iškart pasakė, kad atvyko tikriausiai pas jį. Asmuo buvo neapsirengęs, todėl liepė jam apsirengti. Užėjus į butą matė, kad bute yra dar du asmenys. Paaiškėjo, kad vaikinas yra E. brolis – O. K., o mergina E. draugė- J. K. Č.. Apie 07.40 val. E. K. nuėjus rengtis į savo kambarį, po kelių minučių jis nuėjo paskui E. K., o koridoriuje liko M. ir P.. E. K. besirengiant, į kambarį atėjo O., kuris broliui pasakė, kad „tie praeiti mentai, kur buvo atvažiavę – duchai“. Tuo metu jis paklausė, kas čia tokie ir kada buvo atvažiavę ir staiga, be jokios aiškios priežasties E. K. puolė jį, per grumtynes išstūmė jį iš kambario į koridorių bei tyčia, ne mažiau nei tris kartus, abiejų rankų kumščiais trenkė jam į veido sritį, o tuo metu O. K. puolė E.. Tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Grumtynių metu, koridoriuje buvo įspaustas į kampą, bandė E. K. nuo savęs nustumti. Kažkuriuo metu kolega P. atplėšė E. nuo jo. E. K. uždėjo antrankius, asmuo buvo sulaikytas ir paguldytas ant žemės. Kadangi sulaikymo metu E. K. buvo sužalotas arba susižalojo pats, jam iš pakaušio bėgo kraujas, nieko nelaukiant buvo iškviesta GMP. Sulaikymo metu jam pačiam buvo sužalotas veidas bei kairė ranka, ant veido matėsi patinimas ir mėlynė, o ant rankos nubrozdinimas (1 t., b. l. 56–59).

Iš liudytojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Kauno AVPK KP SNTV 1-ajame skyriuje vyriausiuoju tyrėju. 2023 m. rugsėjo 20 d. 7.00 val. pagal paieškos bylą buvo nustatyta kaltinamojo E. K. buvo vieta, tai yra, Kaunas, (duomenys neskelbtini), kuriam buvo paskirtas suėmimas. Kartu su juo vyko kolegos vyresnysis tyrėjas P. K., vyresnysis tyrėjas T. K. ir vyriausias tyrėjas M. L.. Minėtu adresu buvo apie 07.30 val. Pasibeldus į duris, jas atidarė E. K., kuriam jie prisistatė, kad yra iš policijos, parodė tarnybinius pažymėjimus. Jiems įėjus į buto vidų, E. K. buvo neapsirengęs, todėl leido jam apsirengti ir susidėti daiktus. Taip pat tame bute buvo E. K. draugė J. K. Č. ir kitame kambaryje miegojo E. K. brolis O. K.. Kiti jo kolegos buvo kartu su E. K. kitame kambaryje, o jis buvo tame kambaryje, kur buvo O. K.. Jis jį prižadino, norėjo nustatyti jo tapatybę. O. K. atsikėlė, padavė savo dokumentą asmens tapatybės ir nuėjo į miegamąjį, kur visi ir buvo. Miegamajam pasiliko jis vienas su E. ir O., kol kolegos laukė koridoriuje. Apie 07.40 val. kol laukė E. K., jo brolis O. pasakė repliką „mentai“. Kolega T. jam ramiai, nešaukiant, pasakė, kad apsiramintu ir ant tų žodžių, E. K. puolė ant T. ir visos grumtynės įvyko koridoriuje, o tuo pačiu metu O. K. rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį. Jis O. K. suslaikė, pargrovė ant žemės. Koridoriuje girdėjo, kaip kolegos grumėsi su E. K.. Kadangi ten sienelė yra, todėl tiksliai visko nematė. Kai E. K. kolegos sulaikė, jie išsikvietė pagalbą, uždėjo antrankius E. K.. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, jie apžiūrėjo E. K., kuriam buvo prakirsta galva, todėl buvo nugabentas į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 26–29).

Iš liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), pas brolį E. K.. Dar tame bute gyveno brolio drauge J.. 2023 m. rugsėjo 20 d. namuose miegojo. Ryte jį pradėjo žadinti kažkoks nepažįstamas vyras, kuris liepė parodyti pasą, tas vyras neprisistatė. Jis parodė jam asmens tapatybės kortelę ir nuėjo pas brolį į kambarį. Brolio kambaryje buvo jo draugė, kuri verkė, ir dar trys ar keturi vyrai. Vienas iš vyrų pradėjo su broliui negražiai ir piktai kalbėti, sakė kažką tokio „kurva, asilai, greičiau“. Jam sunku nupasakoti kas tiksliai įvyko, kadangi tik ką buvo atsibudęs, todėl sunkiai orientavosi, bet prisimena, kad brolis kažkaip paėjo į priekį iš kambario link koridoriaus ir jį pradėjo rankomis mušti du vyrai. Paskui matė, kad brolį tie vyrai pargriovė ir spėja, kad jį spardė, kadangi kitas vyras pradėjo eiti irgi link brolio, o jis vyrą pastūmė, norėdamas apsaugoti brolį ir vyras jį pargriovė ant žemės. Toliau tik girdėjo, kad buvo suduodami smūgiai broliui, bet garsas buvo lyg jį spardytų. Kad brolis būtų kažkuriam iš jų trenkęs nematė. Pats niekam nesudavė, tik pastūmė vieną iš tų vyrų. Kažkuris vyras pasakė, kad jis jam trenkė ar tik prilietė jo lūpas, bet pas jį nematė jokio sužalojimo. Kad brolį muštų tie vyrai kažkokiais daiktais, nematė. Kai vyko tos muštynės, brolio draugė J. buvo koridoriuje prie vonios, mano, ji turėjo matyti visas muštynes. Prieš jį tie vyrai nesmurtavo, tik pargriovus ant grindų, vienas iš vyrų, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, paklausė, ar nori dujų (2 t., b. l. 101–104).

Iš liudytojos J. K. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad ji gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini), su E. K., kuris yra jos sugyventinis ir jo broliu O. K.. 2023 m. rugsėjo 20 d. ji miegojo su E., o O. kitame kambaryje. Apie 8 val. ryto kažkas labai įkyriai pradėjo skambinti į duris. Ji liko miegamajame. Kai E. atidarė duris, iškart vyriškas balsas paklausė E., kodėl jis nevaikšto į teismo posėdžius. Tuomet vyriškas balsas pasakė E., kad jis rengtųsi, nes važiuos kartu su juo. E. atsakė „gerai“ ir atėjo pas ją į kambarį rengtis. Kai atėjo E. rengtis, vienas vyras stovėjo kambario tarpduryje, o netrukus atėjo dar vienas ir paklausė E., ar kariuomenėje jis neišmoko rengtis, turbūt turėjo omenyje, kad jis lėtai rengiasi. Iš tų pokalbių suprato, kad čia turbūt policijos pareigūnai. Kažkuris iš pareigūnų paklausė, kas guli kitame kambaryje ir paprašė duoti jo asmens tapatybės dokumentą. E. pasakė, kad jis neprivalo teikti tokios informacijos. Kažkurie pareigūnai nuėjo žadinti E. brolio, jį kėlė, agresyviai sakė keltis. Paskui O. atsirado pas juos kambaryje. O. pasakė kažką tokio „šitie mentai bjaurūs“, tuomet E. pasakė, kad „šitie mentai palyginus su (duomenys neskelbtini), yra malonūs“. E. apsirengė, priėjo prie pareigūno koridoriuje ir pasakė, kad jis jau pasiruošęs ir gali važiuoti. Pareigūnas pasakė E., kad jis pateiktų savo pasą, jis atsakė, kad neturi, nes jo pasas pas „mentus“. Tada pareigūnai pradėjo ant jo rėkti ir kartoti, kad jis pateiktų savo pasą. Jis vis sakė, kad jis jo neturi. Ji taip pat sakė, kad jis jo neturi, kad jis paimtas iš jo. Tuomet vienas iš pareigūnų su sulenkta alkūne, stovėdamas šonu į E., stipriai jį stūmė ir E. stipriai atsitrenkė į sieną, E. paklausė „ką čia darot?“. O. irgi paklausė „ką čia darot?“ ir tuomet vienas iš pareigūnų O. iškart paguldė ant žemės, užspaudė O. su kojomis, užlaužė jam rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Tuo pat metu kitas pareigūnas vėl pastūmė E., tik nematė kaip, bet matė, kad E. vėl trenkėsi į sieną. Tuo metu ji ir O. buvo kambaryje, bet ji viską matė, nes durys buvo atidarytos. Kai tik antrą kartą E. pastūmė į sieną, iškart prie jo subėgo gal 5 ar 6 pareigūnai ir pradėjo visi kumščiais mušti E., o kai jis nukrito ant žemės, jį visi pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas ir visi ant jo spjaudė. E. visiškai nesipriešino, tiesiog gulėjo ant grindų, jai atrodo, kad gulėjo be sąmonės. Ji norėjo visa tai nufilmuoti ir kažkuris pareigūnas pamatęs, kad rankose laiko telefoną, pradėjo ją stumdyti ir šaukti kelis kartus „telefoną“, tai suprato, kad turi padėti telefoną, todėl jį numetė ant lovos ir iškėlė abi rankas, kad jos nestumdytų. E. būnant ant grindų, vienas iš pareigūnų išsitraukė guminę lazdą ir jį pradėjo mušti per galvą ir pečius, sudavė kokius 5-6 smūgius. Ji visa tai matydama stipriai šaukė ir klykė, prašė jų, kad jie baigtų, o tas pareigūnas, kuris laikė O. užspaudęs irgi jiems sakė baigti, bet jie visi dar kurį laiką E. mušė, bet paskui nustojo ir praeidami pro gulintį leisgyvį E., pareigūnai dar paspyrė ir dar apspjaudė. Ją kažkuris pareigūnas išvedė iš kambario į virtuvę, nes visa drebėjo. Praeidama pro E. matė, kad jam iš galvos ir kažkur iš nugaros srities bėgo kraujas, jo marškinėliai šone buvo stipriai kruvini ir ranka buvo kruvina. Būdama virtuvėje, girdėjo kaip pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi, klausė ar E. kvėpuoja ir ar pas jį yra pulsas ir pasakė, kad jam reikia skubios medicininės pagalbos. Kai atvyko medikai, pareigūnai pasakė, kad įvyko pasipriešinimas. Medikai E. suteikė pagalbą ir jį tvarstė, mano, jam būnant be sąmonės, nes jį išsinešė ant neštuvų leisgyvį. Ji vyko su medikais kartu su E., tai važiuojant pakeliui į ligoninę, E. pradėjo po truputį atsimerkinėti. Viso to įvykio metu ji nematė, kad E. kažkaip pasipriešintų pareigūnams (1 t., b. l. 86–90).

Iš liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Kauno AVPK KP SNTV vyriausiuoju tyrėju. Kolega E. Ž. vykdė E. K. paiešką. Buvo gauta duomenų, kad E. K. galima rasti adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), todėl tikslu padėti E. Ž., jis, vyresnysis tyrėjas T. K. ir vyresnysis tyrėjas P. K. nuvyko minėtu adresu patikrinti gautą informaciją. Atvykus nurodytu adresu, paskambino į duris, jas atidarė E. K.. Jie visi jam prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Kažkuris iš jų paaiškino E. K., kokiu tikslu jie atvyko. E. K. reagavo ramiai, pasikvietė užeiti į vidų, kiek prisimena, pasakė, kad susirinks reikalingus daiktus ir nuėjo į vieną iš kambarių. Paskui jį nuėjo P. K. ir T. K.. Jis su E. Ž. nuėjo į kitą kambarį, kur pamatė miegantį E. K. brolį. Vaikinas paklausė, ar gali nueiti pas E. K. į kambarį, kadangi nori su juo atsisveikinti. Jie leido ir jis ėjo pas E. K. į kambarį, jie su E. Ž. ėjo paskuį. Einant į kambarį, vaikinas prasilenkė koridoriuje su T. K. ir su alkūne užkabino jį ir pasakė „traukis, mentas“ ir įėjo į kambarį pas E. K.. Kambaryje dar buvo mergina, kaip suprato, E. K. draugė. Būnant koridoriuje, girdėjo, kad vaikinas, kalbėdamas su broliu (E. K.) labai dažnai minėjo žodį „mentai“ ir kažką nepagarbiai kalbėjo. Tuomet T. K. sudrausmino vaikiną, pasakydamas, kad jis nusiramintų ir pagarbiau kalbėtų. Tas vaikinas kažką atsikirto ir staiga E. K. priėjo prie T. K., kuris buvo tarpdury tarp kambario ir koridoriaus ir jam sudavė kumščiu į veidą ir visu kūnu užspaudė T. K. koridoriaus kampe ir toliau smūgiavo T. abejais kumščiais. Kadangi koridorius buvo gana siauras ir P. K. buvo iškart už E. K., jis bandė jį atplėšti nuo T. K., taip pat jie šaukė, kad jis nutrauktų savo veiksmus, nes kitaip bus panaudotos spec. priemonės, bet jis visiškai nereagavo. Todėl P. dar kartą perspėjo, kad bus panaudota spec. priemonė - teleskopinė lazda, bet E. K. nesureagavus ir lyg kiek prisimena, kad E. K. tuo metu T. kaklą buvo suėmęs su ranka tarp žasto ir dilbio, per sulenktą alkūnę ir jį spaudė, todėl P. K. jam du kartus teleskopine lazda sudavė per rankas, kad jis paleistų T.. Tačiau E. K. toliau nepaleido T. K. ir P. K. vieną kartą trenkė teleskopine lazda E. K. per galvą ir tuomet jis T. K. paleido ir jis su T. paguldė E. K. ant grindų ir surakino jam rankas antrankiais. E. K. sudavė T. K. apie 10 smūgių. Kai E. K. gulėjo ant grindų, matė, kad jam kraujavo iš galvos, todėl nieko nelaukę, iškart pranešėme budėtojui, kad iškviestų greitąją med. pagalbą. E. K. kol gulėjo ant grindų, nieko nekalbėjo, tačiau buvo sąmoningas, atsimerkęs (1 t., b. l. 93–97).

Iš liudytojos Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad ji dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, yra skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, vyksta greitosios medicinos pagalbos automobiliu pas pacientus. Galimai 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo darbo diena, dirbo su R. M., jis yra greitosios medicinos pagalbos vairuotojas. Per raciją gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas pacientą su galvos trauma, kuriam kraujuojanti žaizda. Jei gerai prisimena, taip pat buvo pranešta, kad pacientas agresyvus ir vietoje yra policija. Atvykus nurodytu adresu, juos lauke pasitiko vyrukas, kuris juos nuvedė į namo penktą aukštą. Ten buvo dar du ar trys vyrukai, jie buvo be uniformų, bet prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir paaiškino, kad vyko asmens sulaikymas ir asmuo patyrė traumą, bet niekas nepasakė, kaip ta trauma atsirado. Įėjus į butą, koridoriuje pamatė gulintį vaikiną, kursi buvo surakintas antrankiais. Ant grindų, prie vaikino galvos buvo šviežio kraujo apie 100-120 ml, jam kraujavo iš galvos. Priėjus prie vaikino, matėsi, kad jo kūnas nesuglebęs, kad jis pilnai sąmoningas. Jis buvo atsimerkęs, budriai reaguojantis į aplinką, matėsi, kad jo akių vyzdžiai reaguoja, juda, jis akimis dairėsi į šonus. Ji vaikiną kalbino, uždavinėjo klausimus, tačiau jis, galimai pasirinko taktiką nebendrauti, nors matėsi ir jautėsi, kad jis viską girdi ir supranta, nes keitėsi jo mimikos ir kai jie žiūrėdavo ne tiesiogiai į jį, matė, kad jis akimis pradėdavo dairytis. Jos nuomone, vaikinas bandė apsimesti didesniu nukentėjusiuoju nei buvo iš tikro. Su šlapiu rankšluosčiu nuvalė nuo galvos kraują ir aptiko nedidelę gal puse centimetro skersmens žaizdelę, greičiausiai kirstinę, iš jos ir kraujavo. Daugiau galvoje žaizdų nebuvo. Kadangi trauma buvo galvoje, dėl nustatytos tvarkos, buvo nuspręsta vežti į Kauno klinikas, detalesnei apžiūrai. Kadangi pacientas nebendravo, nesistojo, nors matėsi, kad jam jokio pavojaus gyvybei negrėsė, buvo nuspręsta jį transportuoti ant neštuvų. Ji vieno iš pareigūno prašymu, nuėjo apžiūrėti virtuvėje esančią jauno amžiaus merginą. Mergina buvo išsigandusi, bet ne emocinio šoko būsenoj. Ji jai pamatavo pulsą, apžiūrėjo odos spalvą ir patarė tiesiog ramiai pakvėpuoti ir išgerti arbatos. Ji paklausė, ar gali važiuoti kartu į ligoninę, kad palydėti savo draugą ir viską ramiai susiruošė. Bute dar buvo kitas smulkaus kūno sudėjimo vaikinas, kuris gulėjo ant pilvo, ant grindų, taip pat buvo surakintas antrankiais. Dar būnant bute, vienas iš pareigūnų parodė, kad jam kažkuris skruostas patinęs ir lyg nubrozdintas, taip pat nubrozdinta ranka, tačiau jam skubios medicinos pagalbos neprireikė. Jis paaiškino, kad šiuos sužalojimus jam padarė pacientas, sulaikymo metu. Pareigūnui patarė kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Kai jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, pacientas pradėjo kalbėti, pasakė, kad jam šalta, sakė, kad jam skauda galvą, bet apie kitų kūno vietų skausmą nieko neminėjo. Ji vaikino kelis kartus paklausė, ar jis buvo praradęs sąmonę, jis sakė, kad ne. Apžiūrėjo kūną, kiek prisimena, daugiau jokių traumų, mėlynių ar nubrozdinimų nebuvo. Ir jokių įtarimų, kad pacientas apart smūgio į galvą patyrė kitų sužalojimų, nesukėlė. Kiek prisimena, vaikinas buvo su šviesios spalvos marškinėliais, kurie nebuvo suplėšyti ir jokių įtartinų dėmių, kurios galėtų atsirasti nuo spardymo ar kažko panašaus, nebuvo. Nei pacientas, nei mergina nieko nekalbėjo ir nepasakojo, kas įvyko sulaikymo metu (1 t., b. l. 100–03).

Iš liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis dirba Kauno AVPK PK SNTV yra vyresnysis tyrėjas. Kolega vyriausiasis tyrėjas E. Ž. vykdė E. K. paiešką, todėl paprašė pagalbos, kad nuvykti adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kad sulaikyti E. K., kadangi gavo informacijos, kad E. K. galima rasti tuo adresu. Nuvyko keturiese, jis, E. Ž., vyriausiasis tyrėjas M. L. ir vyresnysis tyrėjas T. K.. Pasiskambinus į duris, jas atidarė pats E. K.. Jis prisistatė, paaiškino, kokiu tikslu atvyko. E. K. reagavo ramiai, pats suprato ir pasakė, kad žino, kad jis yra paieškomas ir kad atvyko būtent pas jį. Visi užėjo į butą. E. K. nuėjo į kambarį rengtis, tame kambaryje dar buvo jo draugė, kuri sėdėjo ant lovos. T. K. nuėjo paskui E. K. į kambarį. E. Ž. nuėjo į kitą kambarį ir pamatė, kad ten yra E. K. brolis. E. K. brolis paprašė atsisveikinti su broliu ar kažką panašaus ir nuėjo į E. K. kambarį. Einant koridoriuje, jam atrodo, kad E. K. brolis petimi užkabino tarpduryje stovintį T. K. ir sakė „mentai“, bet neprisimena, ką tiksliai kalbėjo. T. K. jam atsakė kažką tokio: „žiūrėk ką kalbi, neįžeidinėk“ ir E. K. brolis įėjo į kambarį. Po maždaug poros sekundžių, staiga pamatė, kad T. K. buvo išstumtas iš kambario, o paskui jį išėjo E. K. ir smūgiuodamas T. K. kumščiais, įspraudė jį į kampą koridoriuje ir paskui laikė jį įsistvėręs. Jis bandė atplėšti E. K. nuo T. K., tačiau nepavyko ir greitai svarstydamas kokią spec. priemonę panaudoti, išsitraukė teleskopinę lazdą, nes dujomis nenorėjo nupurkšti kolegos. Jis E. K. šaukė, kad paleistų kolegą, sakė, kad bus panaudota lazda, tačiau jis nereagavo. Išsiėmęs lazdą, jis trenkė vieną kartą E. K. per ranką, tačiau jis vis tiek T. K. nepaleido. Jam atrodo, kad E. K. laikė kolegai už kaklo ir tuomet sudavė jam teleskopine lazda dar kažkiek smūgių, bet tiksliai neprisimena kiek ir neprisimena, kur tiksliai pataikė, kadangi labiausiai buvo susikoncentravęs, kad nepataikytų T. K., nes koridorius buvo labai siauras. Atrodo, kad sudavė ne daugiau, nei tris kartus. Kažkuriuo metu E. K. T. K. paleido. T. K. jį atsistūmė nuo savęs, pargriovė ant grindų ir E. K. buvo uždėti antrankiai. Kai E. K. gulėjo ant grindų, matė, kad berods jam iš galvos bėgo kraujas, todėl atrodo E. Ž. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Matėsi, kad E. K. sąmoningas, atsimerkęs. E. K. mergina buvo labai susijaudinus, pradėjo isterikuoti, verkti, tai jie ją išvedė į virtuvę. Nei vienas iš jų, E. K. nespardė, nespjaudė ant jo. Apart smūgių su teleskopine lazda, kurių buvo ne daugiau negu trys, E. K. kiti smūgiai suduoti nebuvo (1 t., b. l. 106–109).

Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant T. K. veido kairės pusės, po akimi matomas patinimas ir mėlynė, virš skruosto matomas nubrozdinimas. Ant kairės rankos vidinės dalies ties alkūne, matomas nubrozdinimas ir paraudimas. Sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukose su masteline liniuote (1 t., b. l. 60–66).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. K. konstatuota odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje kairiame žaste, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės kraujosruva. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugsėjo 20 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 77–78).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. K. konstatuota odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, dešinėje rankoje, muštinė žaizdelė dešinio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairio momens srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2023 m. rugsėjo 20 d., ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje galėjo būti padaryti tiek nugriuvus, tiek smūgiuojant ar spiriant, kiti konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 45–47).

Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, butas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10–22).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 286 straipsnį pasitvirtino, o būtent: E. K. 2023 m. rugsėjo 20 d., apie 7.40 val., Kauno AVPK KP SNTV 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui T. K. atvykus į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jame radus E. K., kuriam paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, E. K. nuėjus apsirengti, o policijos pareigūnui nuėjus paskui jį, jis vyresniojo tyrėjo T. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – išstūmė jį į koridorių ir tyčią, ne mažiau kaip tris kartus, abiejų rankų kumščiais sudavė į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam T. K. odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo E. K. prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiojo T. K. parodymai, liudytojų E. Ž., O. K., J. K. Č., M. L., Ž. D., P. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo T. K. sužalojimo faktą ir mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77–78). Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta ištirtų įrodymų visetu.

IV. Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 286 straipsnyje numatytos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. K. teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 72–78), psichiatrinis gydymas, įskaita: LSMU KL Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje gydėsi nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. (2 t., b. l. 83–85). Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 93). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neregistruotas (2 t., b. l. 88). Kaltinamasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl (įvertinus ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis) negalimas BK 75 straipsnio taikymas šioje nagrinėjamoje byloje.

Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. K. ne kartą teistas ir toliau nesilaiko įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, o taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veido sritį, tai yra, į gyvybiškai svarbų organą – galvą, kas neabejotinai galėjo sukelti nepataisomus ir negrįžtamus padarinius. Teismo vertinimu, už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų ar baudos bausmės, kadangi matyti, jog jog ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais bei nuosprendžiais skiriamos bausmės neatgraso jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvuoja keistis. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, skirtinas laisvės atėmimo bausmės terminas mažesnis, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi paskutinis apkaltinamasis nuosprendis E. K. atžvilgiu šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo teismas spręs BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka, esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusysis T. K. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo E. K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79–80). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl E. K. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jautė skausmus, buvo nedarbingas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d., negalėjo užsiimti kasdienine veikla, sportuoti, o tai sukėlė didelius nepatogumus.

Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, šio asmens reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios paties nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019).

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija), 59 straipsnyje yra nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kaip yra matyti iš Kauno AVPK viršininko įsakymo dėl kompensacijos išmokėjimo T. K., nukentėjusiajam buvo išmokėta 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (1 t., b. l. 144–145).

Nors nukentėjusysis T. K. įvykio metu vykdė savo pareigas, už tai gavo atlygį, be to, yra specialiosios parengties pareigūnas, turėjęs numatyti asmens sulaikymo būdą bei taktiškai ir teisingai jį atlikti tam, kad nesusižaloti tiek pačiam, tiek nesužaloti ir kitų asmenų, teismas pažymi, jog vien tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas nereiškia, kad jis netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš tokią žalą tyčiniais veiksmais padariusio asmens arba, kad dėl pareigūno statuso jam priteistina žala turėtų būti mažinama. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. agresyviais, tyčiniais smurtiniais veiksmais pasipriešino nukentėjusiajam, vykdžiusiam tarnybines pareigas, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis T. K. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam priešinantis jam, kaip valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, tokiu būdu padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, bei nepatogumus gydantis sužalojimus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas gyvybiškai svarbioje zonoje - galvoje, tai neabejotinai sukėlė tuo metu nukentėjusiajam streso būseną, tačiau nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų jam teko lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos ar vartoti receptinius vaistus nustatytą laiką ir pan. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, o taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jo naudai 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDF Kauno skyrius) pareiškė 695,78 Eur civilinį ieškinį biudžetui padarytos žalos atlyginimui (1 t., b. l. 113–134).

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad T. K. dėl patirtų sužalojimų 2023 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu laikotarpiui nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. buvo nedarbingas. VSDF Kauno skyriaus 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu. VSDF Kauno skyrius 2023 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė skirti T. K. 695,78 Eur ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. Tokiu būdu VSDF biudžetui padaryta 695,78 Eur turtinė žala.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; CK 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį; CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi T. K. tapo laikinai nedarbingu dėl neteisėtų E. K. veiksmų, todėl E. K. privalo atlyginti VSDF valdybos Kauno skyriui padarytą 695,78 Eur dydžio žalą, kurią sudaro T. K. priskaičiuota 695,78 Eur ligos išmoka.

Atsižvelgiant į tai, kad žala VSDF valdybos Kauno skyriui buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl 695,78 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo E. K..

Civilinis ieškovas Kauno AVPK pareiškė 1601,68 Eur civilinį ieškinį žalai, patirtai išmokėjus nukentėjusiajam T. K. kompensaciją, atlyginti (1 t., b. l. 135–167).

Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas, išmokėjęs nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. V. kompensaciją, kylančią iš specifinių draudimo santykių – privalomojo statutinių valstybės tarnybos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo, kuris laikytinas valstybinio socialinio draudimo rūšimi, įgyja regreso teisę į žalos atlyginimą iš asmens, dėl kurio veiksmų ta žala buvo padaryta.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2023 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad yra tarpusavio ryšys tarp pareigūno T. K. patirto sužalojimo ir fizinio veiksnio, įvykusio 2023 m. rugsėjo 20 d. Taip pat pažymėta, kad sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo išvada ir CMEK pažymoje nustatytomis aplinkybėmis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos išmokėjimo T. K.“ pripažino, kad T. K. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas; nusprendė išmokėti pareigūnui 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Minėta kompensacija sudaro 1601,68 Eur. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline data priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai.

Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui T. K. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (1 t., b. l. 134–139).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo E. K. veiksmais, priešinantis sulaikymui, Kauno AVPK KP SNTV 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui T. K. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi kaltinamasis išstūmė jį į koridorių ir tyčią, ne mažiau kaip tris kartus, abiejų rankų kumščiais sudavė į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, apatinės lūpos kairės pusės gleivinės kraujosruva. Kadangi T. K. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas, jam buvo išmokėta 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kuri sudaro 1601,68 Eur.

Kaip jau minėta, nukentėjusiajam T. K. žalą, kurią jis patyrė dėl tyčinių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų, atlygino (išmokėjo kompensaciją) Kauno AVPK, kuris aukščiau ieškinyje nurodytų teisės normų pagrindu realizavo vieną iš specifinių draudimo rūšių, kuri laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi. Dėl šių aplinkybių ieškovas turi teisę reikalauti, kad šias jo patirtas išlaidas kompensuotų tikrasis žalą padaręs kaltininkas, tai yra, ieškovas turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tai yra, kaltinamąjį E. K..

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad žala Kauno AVPK buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl 1601,68 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo E. K..

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę), bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. 07.45 val. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. 13.47 val., tai yra, 2 (dvi) paras.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl tenkinti iš dalies ir jo naudai iš E. K. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. K. Valstybiniam socialiniam draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisti 695,78 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 78 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. K. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 1601,68 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vieną eurą 68 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui apmokėti iš E. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.