Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. (buvusi pavardė M.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis J. P., E. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. M. bei išspręsti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

2. Nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu E. K. 2007 metais iš AB SEB banko buvo gavę 153 881,89 Eur kreditą gyvenamajam namui įsigyti bei jo statybai užbaigti. Pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui nebeturint galimybės mokėti kredito grąžinimo įmokų, kreditavimo sutartis buvo keičiama, o nuo 2011 m. gruodžio 20 d. buvo nutraukta. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš varžytynių buvo parduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po turto pardavimo pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis liko skolingi bankui 140 828,61 Eur. Pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu 2014 metais inicijavo civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo iškelta bankroto byla, tačiau teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-1989-867/2015, bankroto bylą nutraukė. Po bankroto bylos nutraukimo pareiškėja nutraukė santuoką su E. K. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo jie liko solidarūs AB SEB banko skolininkai, o prievolės kreditoriams antstoliui G. K. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo asmeninėmis E. K. prievolėmis. Šiuo metu jos buvęs sutuoktinis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, skolos kreditoriui nemoka. Pareiškimo pateikimo metu skola kreditoriui AB SEB bankui sudaro 135 017,74 Eur, antstolis J. P. yra apskaičiavęs 5 118,22 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėja šiuo metu vykdo individualią veiklą, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Taip pat nurodė, kad turi nepilnametę dukrą, vaiko tėvas yra įsipareigojęs jai teikti 270 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Pareiškėjos teigimu, ji yra nemoki ir nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių jai negalėtų būti keliama bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškimo ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą D. P. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

3.1. Pareiškėjai bankroto byla jau buvo iškelta, o vėliau nutraukta ir nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2015 m. liepos 21 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų.

3.2. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, o jame numatytas išimčių sąrašas vertintinas kaip baigtinis, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja šiuo metu jau yra įgijusi teisę pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Ankščiau nagrinėjęs teismas bylą nutraukė kitu teisiniu pagrindu, neužkertančiu jai kelio pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl negali sutikti, kad ji, kol nepraeis 10 metų nuo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1989-867/2015, negali pasinaudoti teise kreiptis pareiškimu į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

4.2. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-1989-867/2015 pareiškėjais buvo du asmenys – sutuoktiniai E. K. ir D. K. (šios bylos apeliantė). Nors santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-964-1081/2019, tačiau bendras gyvenimas nutrūko ženkliai ankščiau. Apeliantė siekė dirbti ir uždirbti pajamų, ir tai įrodo į bylą pateikti duomenys apie visas darbo vietas ir gautas pajamas.

4.3. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad skolos apeliantė sumokėti kreditoriui neturi jokios galimybės, net ir formaliai sulaukus 10 metų termino, kuris leistų pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

4.4. Pareiškėja yra itin beviltiškoje situacijoje, piniginių lėšų uždirbti objektyviai ji negali ir ateityje negalės. Gaunamų pajamų ne tik kad nepakanka jai pačiai, tačiau tų pačių pajamų nepakanka ir nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti, kitas pilnametis vaikas serga onkologine liga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą iš esmės motyvuodamas tuo, kad bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui.

8. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ankščiau bankroto bylą nagrinėjęs teismas bylą nutraukė kitu teisiniu pagrindu, neužkertančiu jai kelio pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl negali sutikti, kad ji, kol nepraeis 10 metų nuo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1989-867/2015, negali pasinaudoti teise kreiptis pareiškimu į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės argumentai atmestini.

9. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

10. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018.)

11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu imperatyviai nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. FABĮ 10 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

12. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi E. K. ir D. K. (dabartinė pavardė – P.) buvo nutarta iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2014 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi E. K. ir D. K. bankroto byla nutraukta. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad bankrutuojančių asmenų elgesys bankroto proceso metu rodo, jog pareiškėjai nedėjo visų įmanomų pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, kad tinkamai būtų vykdomas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, todėl teismas padarė išvadą, jog bankroto procesas nebus rezultatyvus bei pažeis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 2 dalimi bankroto bylą nutraukė. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 21 d. Taigi bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, kaip minėta, nurodyta nuostata imperatyvi. Pažymėtina, kad imperatyvi nuostata reiškia, jog teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

13. Apeliantė nurodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-1989-867/2015 pareiškėjais buvo du asmenys – sutuoktiniai E. K. ir D. K. (šios bylos apeliantė), teigia, kad siekė dirbti ir uždirbti pajamų, ir tai įrodo į bylą pateikti duomenys apie visas darbo vietas ir gautas pajamas.

14. Tačiau pažymėtina, kad įsiteisėjusioje 2015 m. liepos 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog tiek apeliantė, tiek jos buvęs sutuoktinis nedėjo visų įmanomų pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, kad tinkamai būtų vykdomas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad įvertinus ieškovų amžių, turimą išsilavinimą ir tai, kad ieškovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jie aktyviais veiksmais siekė susirasti darbą, tačiau jo nerado, teismui duoda pagrindą pripažinti, kad ieškovai nesiima jokių priemonių susirasti darbą, kad bent iš dalies galėtų vykdyti mokumo atkūrimo planą ir nėra aišku iš kokių pajamų ieškovai gyvena, kas kelia pagrįstų abejonių teismui apie tai, kad ieškovai yra nesąžiningi ir slepia gaunamas pajamas, nes neaišku kaip sveiki ir darbingi asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, niekur nedirbdami ir negaudami jokių pajamų išgyvena.

15. Kaip minėta, siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Taigi, iškėlus bankroto bylą, tačiau paaiškėjus, kad pareiškėjas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą ir paneigė fizinio asmens bankroto tikslus (atkurti fizinio asmens mokumą ir suderinti fizinio asmens ir jo kreditorių interesus), įstatymo leidėjas numatė tokiam asmeniui gerokai griežtesnes poveikio priemonės nei tuo atveju, jeigu pareiškėjo nesąžiningumas, klaidingos informacijos pateikimas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau (dar prieš iškeliant bankroto bylą), tuo siekiama tiek nubausti pareiškėją už jo neteisėtą elgesį, tiek ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimas pasinaudojant įstatymų suteikiamomis teisėmis.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog dėl pareiškėjos nesąžiningumo, kuris konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, jai kilę teisiniai padariniai yra proporcingi ir įstatymo leidėjo numatyti kaip būtini, siekiant apsaugoti nesąžiningų asmenų kreditorių interesus, nesudarant galimybių nesąžiningiems fiziniams asmenims išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.