- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-632-544/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- T. Š., R. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-632-755/2018
teisėjas Kęstutis Rimkus Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00260-2018-1
2018 m. spalio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3615-286/2018 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. Š. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų T. Š. ir R. Š. 23 617,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti areštą atsakovų registruojamam turtui bei kredito įstaigose laikomoms piniginėms lėšoms. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė T. Š. turi tik nedidelės vertės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tikėtina, jog ji gauna mažas pajamas, o atsakovo R. Š. vardu registruojamo turto nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad atsakovų finansinė padėtis yra sunki, o pats žalos egzistavimo faktas įrodo tik konflikto tarp šalių buvimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
6. Nurodo, kad ji įrodė visas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, t. y. didelė ieškinio suma, registruoto turto vertė yra daug kartų mažesnė nei ieškinio suma, po gaisro atsakovė perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovai nėra jauni, dėl ko jų turtinio pobūdžio perspektyvos yra nepalankios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną, ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).
12. Ieškovė ieškiniu prašo solidariai iš atsakovų priteisti dėl gaisro padarytą žalą, kurią kompensavo išmokėdama draudimo išmoką R. J.. Ieškovės teigimu, atsakovei T. Š. priklausančioje pastato dalyje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas pasato stogas, R. J. priklausantis butas, namų turtas bei kitiems namo savininkams priklausantis turtas; pastarajam priklausančios patalpos bei namų turtas buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ būsto ir namų turto draudimo sutartimi. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo iš esmės nevertino ir dėl to nepasisakė, todėl pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.
13. Dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, reikšminga tai, kad, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovų T. Š. ir R. Š. finansinė padėtis yra sunki, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, tuo labiau, jog, kaip nurodo ieškovė, po gaisro atsakovė perleido jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ieškinio suma yra pakankamai didelė, be to, atsakovo R. Š. vardu registruojamo turto apskritai nėra. Pažymėtina, jog kilus neaiškumams, teismas atitinkamas aplinkybes turi aiškintis, tačiau šiuo atveju tokių veiksmų neatliko ir iš karto nusprendė dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo.
15. Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), nesiaiškino ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos ir visiškai nepasisakė, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, sprendžiama, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo liko tinkamai neišnagrinėtas.
16.Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu. Teismui nepasisakius dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą iš esmės ir pasisakyti dėl tokių faktinių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, be to, tai prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, pažeistų šalių teisę į apeliaciją. Todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.