Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-3615-286/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
e2-3615-286/2018
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00260-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
T. Š., R. Š.
Civilinė byla Nr. e2-3615-286/2018Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00260-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.; 3.2.6.6.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams T. Š. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 617,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad T. Š. priklausančioje pastato dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 20 d. kilo gaisras. Gaisro metu buvo sugadintas pasato stogas, R. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, bei kitiems namo savininkams priklausantis turtas. R. J. priklausančios patalpos bei namų turtas buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ būsto ir namų turto draudimo sutartimi. Kompensuodama gaisro metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo R. J. 30 306,33 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos sumą sudaro 18 000 Eur išmoka už sugadintą būstą ir 12 335,29 Eur išmoka už sugadintą namų turtą.

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti jų gyvenamojoje vietoje kartu su jais gyvenančiais šeimos nariui (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu sprendimas priimamas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys priimtas 2018 m. gegužės 29 d. teisėjo rezoliucija, todėl ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovės pateikti dokumentai – Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 266357230, Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 266196393, 2018 m. gegužės 17 d. Gyventojų registro išrašas, 2015 m. rugsėjo 28 d. pranešimas dėl išmokos išieškojimo, 2015 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. vasario 29 d. raštas Nr. 3-7-1785(8.19.-7), 2015 m. gegužės 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 2015 m. gegužės 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedai, 2015 m. birželio 4 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedai, 2015 m. liepos 13 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, 2015 m. rugpjūčio 11 d. defektinis aktas, 2015 m. liepos 16 d. nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas, lokalinės sąmatos, 2015 m. spalio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pinigų mokėjimų pervedimai dėl išmokų už Namų turtą gyvenamajame pastate, fotonuotraukos ir kiti dokumentai, patvirtina, kad atsakovė T. Š. nuosavybės teise valdo 8/100 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šioje namo dalyje nuo 2014 m. gyvena atsakovės sūnus R. Š.. Atsakovei priklausančio namo dalyje 2015 m. gegužės 20 d. apie 04 val. 05 min. kilo gaisras. Gaisro metu namo gyventojai patyrė įvairią turtinę žalą, išdegė du butai, turtas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 10-9-00003-15). Gaisro metu buvo sugadintas pasato stogas, R. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų turtas, bei kitiems namo savininkams priklausantis turtas. R. J. priklausančios patalpos bei namų turtas buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ būsto ir namų turto draudimo sutartimi. Kompensuodama gaisro metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo R. J. 30 306,33 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos sumą sudaro 18 000 Eur išmoka už sugadintą būstą ir 12 335,29 Eur išmoka už sugadintą namų turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Nagrinėjamu atveju žala yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo dalyje kilusio gaisro pasekmė, todėl civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo spręstinas pagal bendruosius žalos atlyginimo pagrindus (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba ikiteisminio tyrimo (Nr. 10-9-00003-15) metu nustatė, kad gaisras kilo T. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje. Gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-10-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovė T. Š. jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi leido naudotis atsakovui R. Š. (atsakovės sūnus). Tiek buto savininkė atsakovė T. Š., tiek jo valdytojas R. Š. turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo kilo ieškovei žala, todėl atsakovai turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovų bendri kalti veiksmai (neveikimas) ir kartu tinkamas pareigų neatlikimas nulėmė atsiradusią žalą (tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys). Ieškovė ragino atsakovus atlyginti atsiradusią žalą. Turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ieškinys tenkinamas, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteisiama 23 617,19 žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiama 531,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš T. Š. ir R. Š. solidariai akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 23 617,19 Eur žalos atlyginimo ir 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso –24 148,19 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 19 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 617,19 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Rimkus