- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- e2A-1177-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00381-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Atsakovas
- R. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. R. ieškovės naudai 753,17 Eur negrąžinto kredito, 79,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 34,20 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 204,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 753,17 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-10), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo R. R. 2018-09-10 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-6cb33s8t, kuria atsakovui buvo suteiktas 900,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 556,8 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 324,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-02-12. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovą įgijusi ieškovė.
2. Atsakovas R. R. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovo R. R. 753,17 Eur negrąžinto kredito, 79,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 34,20 Eur administravimo mokesčio, 168,66 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 29 d.), 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį po teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6cb33s8t termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) nuo likusio pagal sutarties paskolos mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šio sprendimo 11 pastraipoje, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1034,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124,70 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad Sutarties sąlygų visuma patvirtina, jog tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12 straipsnis), teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl 753,17 Eur negrąžinto kredito, 79,51 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 34,20 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
5. Spręsdamas ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 204,94 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) ir 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 753,17 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.), teismas pažymėjo, kad iš Sutarties sąlygų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie kreditą ir juose esančio mokėjimų grafiko) matyti, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Todėl teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai negautas pajamas, neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Ieškovė turi teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, tačiau ne nuo visos negrąžinto kredito sumos, o nuo pagal Sutartį (tinkamu jos įvykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašoma priteisti 204,94 Eur negautų pajamų suma buvo apskaičiuota nuo visos negrąžinto kredito sumos, todėl sprendė, jog nurodyti ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies, apskaičiuojant: konkrečią sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 29 d.), t. y. 168,66 Eur (6,03+14,74+14,40+14,05+13,70+13,34+12,97+12,59+12,21+11,82+11,41+11,00+10,58+9,82= 168,66 Eur) ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio po sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.), ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio: nuo 2021-03-30 – 468,54 Eur; 2021-04-10 – 448,35 Eur; 2021-05-10- 427,72 Eur; 2021-06-10 – 406,64 Eur; 2021-07-10 – 385,10 Eur; 2021-08-10- 363,10 Eur; 2021-09-10 – 340,62 Eur; 2021-10-10 – 317,65 Eur; 2021-11-10 – 294,19 Eur; 2021-12-10 – 270,22 Eur; 2022-01-10 – 245,73 Eur; 2022-02-10 – 220,71 Eur; 2022-03-10 – 195,15 Eur; 2022-04-10 – 169,03 Eur; 2022-05-10 – 142,35 Eur; 2022-06-10 – 115,09 Eur; 2022-07-10 – 87,24 Eur; 2022-08-10 – 58,78 Eur; 2022-09-10 – 29,71 Eur.
6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.
7. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies priteisė iš atsakovo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 86 proc. (patenkinta 6 iš 7 ieškinio reikalavimų) priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti jos patirtas 124,70 Eur (145,00 Eur x 86 proc.=124,70 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ prašo 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 204,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. R. 204,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 753,17 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. R. 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 753,17 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.); 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. R. 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. R. 145,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 5) priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. R. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Taigi, Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (556,80 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 26,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 26,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Šiuo atveju, atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito nekito ir nekinta iki šiol, t.y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė turi turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (204,94 Eur), kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, tačiau pritaikė savo skaičiavimo metodus, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.
9.2. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) pirma, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, jog negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei skundžiamame sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), apeliantė turi teisę skaičiuoti tik iki Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
9.4. Ieškinyje, negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantas, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, apeliantei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ji patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis ir apeliantė savo reikalavimus formuoja procentine išraiška siekiant išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų ateityje.
9.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-s2yh9jg7, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 400 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 39 proc.) ir 108 Eur administravimo mokestį. Atsakovas prievolės grąžinti kreditą nevykdė, todėl vartojimo kredito sutartis kreditorės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2020 m. kovo 1 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, paragino vykdyti prievolę naujam kreditoriui, prievolės skolininkas neįvykdė.
14. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš iš atsakovo R. R. ieškovei 753,17 Eur negrąžinto kredito, 79,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 34,20 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 204,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 753,17 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-10), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė ieškovei iš atsakovo 112,83 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 83 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.); 49,15 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 15 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo patikslinto ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); 39 (trisdešimt devynis) procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 266,38 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 256,03 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 245,34 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 234,30 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 222,90 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 198,98 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 186,44 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 173,49 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 160,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 146,31 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 132,05 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 117,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 102,13 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 86,44 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 70,24 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 53,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 18,41 Eur). Taip spręsdamas ginčą, teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu kasmėnesinę palūkanų sumą priteisti nuo pastovios negrąžinto kredito dalies –400 Eur sumos.
16. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
17. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti ieškinio prieštarauja apeliantės teisėtiems lūkesčiams, nes apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 proc. metinėmis palūkanomis.
23. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
24. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą ir teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 30 Eur, t. y. ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinio skundo reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (753,17 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, ieškovė nėra sumokėjusi 15 Eur ((753,17 Eur x 26 proc. x 3 metai) x 0,03 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą neįpareigojo apeliantę sumokėti papildomai 15 Eur žyminio mokesčio, ši suma apeliantės skundą atmetus, valstybei priteisiama iš UAB Legal Balance (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 306 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB Legal Balance (į. k. 302528679) 15 Eur žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.