Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturintis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., Žemaičių Kalvarijos gatvėje, prie vasaros estrados pastato, Barstyčių miestelyje, Skuodo rajone, vairavo automobilį „BMW 330D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. G., vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (G. G. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo G. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės atitinka paties kaltinamojo G. G. nurodytas ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio faktines aplinkybes (3-5 b. l.); 2) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis bei eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – Žemaičių Kalvarijos g. 2, Barstyčių mstl., Skuodo r., pietvakarinėje pusėje nuo Žemaičių Kalvarijos g. 3, namo Barstyčių mstl., Skuodo r., sankryžos paliktas apgadintas „BMW“ markės automobilis (11-16; 34 b. l.); 3) vaizdo įrašas bei kitų objektų apžiūros protokolas dėl vaizdo įrašo apžiūros, iš kurių nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 20 val. (nuo 20:00:48 val.), adresu Žemaičių Kalvarijos g., Barstyčių mstl., Skuodo r., automobilį „BMW330“ vairavo G. G., M. K. sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje (17-19, 21 b. l.) 4) įtariamojo apklausų protokolai, pagal kuriuos G. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka kituose bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (90-91; 97-98 b. l); 5) liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis parodė, kad G. G. Barstyčių mstl., Skuodo r., prie vasaros estrados vairavo automobilį „BMW 330“ (24-27 b. l.); 6) liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagal kuriuos jai sūnus G. G. kitos dienos vakare papasakojo, kad neblaivus vairavo automobilį (30-33 b. l.); 7) specialisto išvada Nr. T-A 8127/2018(01), iš kurios duomenų nustatyta, kad G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilės etilo alkoholio (52 b. l.); 8) alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, iš kurio nustatyta, kad G. G. jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2018 m. rugpjūčio 12 d., 20.40 val., buvo 2,06 promilės (44 b. l.).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – G. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad supranta, jog vairuoti transporto priemonę neblaiviam yra draudžiama, taigi kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikšmės prisipažinimo momentas, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė ir kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pakeitė dėl to, kad yra filmuota medžiaga, žinojo, jog yra kameros aikštelėje, tai buvo pagrindinė priežastis, ir dėl to, kad pats vėliau geriau viską pergalvojo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo prisipažinimas buvo nulemtas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų (vaizdo įrašo), patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad kaltinamojo prisipažinimo, nors kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje, šiuo atveju negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pateiktas kaltinamojo mamos G. G. prašymas atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato LR BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį G. G. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo mamos G. G. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne iš karto pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. G. G. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį (sūnų G. G.) jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, pasižada daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei siekti, kad kaltinamasis ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų, žino, jog kaltinamasis labai gailisi dėl savo poelgio, išgyvena. Teisiamojo posėdžio metu apklausta G. G. patvirtino, kad jos sūnus G. G. yra geras žmogus, jis nelinkęs nusikalsti, alkoholio paprastai nevartoja, jos santykiai su sūnumi yra geri, šilti, jie nuolat bendrauja, sūnus gyvena su ja ir padeda jai ūkyje. Nurodė, kad sūnui galės daryti teigiamą įtaką – skatins sūnų laikytis įstatymų, nevartoti alkoholio. Prašyme pateiktame teismui ir teisiamojo posėdžio metu G. G. išreiškė neigiamą vertinimą dėl sūnaus G. G. padaryto poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. G. supranta kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu G. G. prašė perduoti sūnų G. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad tinkamai vykdys laiduotojo funkcijas. Iš pateiktos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Barstyčių seniūnijos charakteristikos (109 b. l.) matyti, kad G. G. ūkininkauja, yra įgijusi zootechniko specialybę, šeimoje dar auga viena nepilnametė dukra, dėl G. G. elgesio nusiskundimų ir pastabų seniūnija nėra gavusi. G. G. yra neteista (114 b. l.), nebausta administracine tvarka (115 b. l.). Kaip nurodė teisiamajame posėdyje G. G. ir patvirtino pats kaltinamasis G. G., jie gyvena kartu nuo pat gimimo, išskyrus kelių metų laikotarpį kai sūnus buvo Airijoje, nuolat bendrauja, sūnus padeda mamai ūkyje, teismas netikėti ja neturi pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus G. G. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu G. G., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad G. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, kaip asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Su tuo sutiko ir prokuroras teisiamojo posėdžio metu.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. G.: 1) nėra praeityje teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų – vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (67 b. l.); 2) nors ir ne iš karto, tačiau visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio ir gailėjosi; 3) žala nusikalstama veika kitiems asmenims nebuvo padaryta.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisiamojo posėdžio metu prieštaravo prokuroras, nurodė, kad asmuo yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, ne iš karto pripažino padaręs nusikalstamą veiką, iš pradžių melavo pareigūnams, tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Šios aplinkybės, prokuroro vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka iš viso yra penkis kartus – du kartus už automobilio stovėjimo reikalavimų pažeidimą, vieną kartą už muzikos garsų leidimą iš automobilio tuo sutrikdant viešąją rimtį, vieną kartą už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui ir galiojanti nuobauda paskirta už greičio viršijimą 25 km/h, visos paskirtos baudos sumokėtos (68-70 b. l.). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė visuomenei pavojingu būdu – vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir kitų asmenų saugumui –, tačiau šiuo atveju įvertintina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis vairavo neblaivus ne dienos metu, pavažiavo tik keliasdešimt metrų vasaros estrados aikštelėje. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo, nors ir ne iš karto, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, papildomų apklausų ikiteisminiame tyrime metu ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino esmines įvykio aplinkybes, nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamojo kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija (1,89 promilės) neženkliai viršija 1,5 promilių ribą. Nuskalstamų veikų kaltinamasis anksčiau apskritai nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų, visas administracine tvarka paskirtas baudas kaltinamasis sumokėjo, byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo mamos G. G. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo G. G. atžvilgiu taikytinas LR BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį G. G. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal LR BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir LR BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad G. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis G. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal LR BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Akcentuotina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė, todėl nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą atsižvelgtina ir į tai.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,89 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (dėl nusikalstamos veikos buvo apgadinta pačiam kaltinamajam priklausanti transporto priemonė), motyvus ir tikslus, tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskyrimo

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal LR BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės, kurių paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (-es), kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Nusprendęs skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą, proporcingumo principo užtikrinimą ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme (LR BK 67 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai įvertinant paskirtų teisinių priemonių suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. LR BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant LR BK 287 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į minėtame straipsnyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką, šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo parodymus, jo asmenybę, kaltinamajam nustatytos etilo alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje (1,89 promilės), konstatuotina, kad kaltinamajam paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones, specialiosios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą bus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp tikslo pataisyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir tikslo apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jos nevaržys asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje yra susijusios ir suderinamos. Konfiskuojant turtą nėra siekiama iš kaltinamojo gauti naudos valstybei, bet yra siekiama konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kad būtų užtikrinta teisės pažeidimų darymo prevencija.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau, išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, kad darant nusikalstamą veiką, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kaltinamasis G. G. panaudojo jam pačiam priklausančią transporto priemonę (automobilį). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas kaltinamajam G. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m., identifikacinis Nr. WBAEL91020PA71286, vertė – 2038,29 eurų (60, 74 b. l.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas –, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti G. G., gim. 1964 m., gyv. (duomenys neskelbtini), G. G. laiduotoja ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir LR BK 72 straipsnio 2 dalimi, G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti G. G. priklausantį 2038,29 eurų vertės automobilį „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m., identifikacinis Nr. WBAEL91020PA71286, kuris perduotas saugoti G. G.. Automobilį iki nuosprendžio įsiteisėjimo pavesti saugoti G. G..

Perduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, G. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jį išdavusiai įstaigai.

Išaiškinti G. G., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti LR BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei LR BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.