Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo VšĮ „Hermis Europe“ ieškinį atsakovui G. R. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ „Hermis Europe“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą G. R. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui vieną komplektą raktų buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui ar jo atstovams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis. Nurodė, kad 2016-04-05 Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu įsigijo 1/8 dalį į ginčo butą. Antstolis įmonei buto raktų neperdavė, todėl pradėta ieškoti kitų buto bendraturčių. Bute gyvena atsakovo, turinčio 3/4 buto dalis, sūnus, kuris nieko į butą neįsileidžia. Nenorėdamas konfliktuoti, gadinti turtą ir laužti durų ar imtis kitų fizinių prievartos priemonių, taip pat norėdamas įsitikinti, kuris iš bendraturčių ar buvusi savininkė turi ir gali perduoti buto raktus, ieškovas 2016-06-29 pranešimu kreipėsi į buto bendraturčius J. J. ir G. R., bei tos pačios dienos raštu „Dėl rakto perdavimo“ į buvusią savininkę R. P.. Raštuose ieškovas informavo, kad tapo 1/8 buto dalies savininku ir prašė rašte nurodytais kontaktais susisiekti dėl raktų komplekto perdavimo, o jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti negali, nurodyti asmenį, kuris gali turėti ir perduoti raktus ar jų kopijos komplektą ieškovui, nurodė, kad per 10 dienų nesulaukęs atsakymo laikys, kad bendraturčiai ir buvusi savininkė nesutinka geruoju spręsti šio klausimo. J. J. 2016-07-05 elektroniniu laišku informavo, kad į nurodytą butą pati negali patekti nuo 2013 metų, nes neturi rakto. Raktą turi bendraturtis G. R., kuris ir naudojasi butu. Analogišką atsakymą 2016-07-02 elektroniniu laišku atsiuntė ir buvusi buto dalies savininkė R. P.. Laiške nurodė, kad raktą turi tik jos brolis G. R.. Raštiško atsakymo iš paties atsakovo ieškovas negavo, tačiau pastarasis susisiekė telefonu ir nurodė, kad kol nenustatyta buto naudojimosi tvarka, raktų neduos ir į butą neįsileis.Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįsileidžia ieškovo į butą ir neperduoda jam (ieškovui) buto raktų komplekto, raktų neduos ir į butą neįleis. Ieškovas 2016-06-29 pranešimu kreipėsi tiek į atsakovą, tiek ir į kitus buto bendrasavininkus, nurodydamas, jog tapo 1/8 buto dalies savininku ir pareikalavo perduoti jam raktų komplektą, tačiau nepateikė jokių ieškovo nuosavybę į buto dalį patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nedelsdamas susisiekė su ieškovo atstovu, paprašė pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Tačiau su juo bendravęs asmuo atsakė, kad nieko nepateikinės ir reikalavo atiduoti raktus. Atsakovas nurodė, kad raktų neturi ir pateikti negali, nes nurodytame bute gyvena kiti asmenys. Atsakovas pasiteiravo, kaip bus atlyginta ieškovui priklausančio turto dalies išlaikymo išlaidos, tuomet sulaukė grasinimų. 2016-07-21 elektroniniu paštu atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad buto raktų neturi, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pilnos informacijos suteikimo apie buto savininkų pasikeitimą, kad galima būtų susitarti dėl tolimesnio buto priežiūros tvarkos bei kitų šiuo turtu disponavimo klausimų sprendimo. Tačiau vietoj įprasto bendravimo, sprendžiant bendraturčių naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, gavo nepagrįstą ieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas, kaip buto dalies savininkas, net nenurodė kaip ketina naudotis jam priklausančia turto dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą G. R. per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui VšĮ „Hermis Europe“ vieną komplektą raktų buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą G. R. netrukdyti ieškovui VšĮ „Hermis Europe“ ar jo atstovams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis; priteisė iš atsakovo G. R. ieškovui VšĮ „Hermis Europe“ 462 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog gavęs pranešimą apie ieškovo valią patekti į butą, neturėjo galimybės viešame registre gauti duomenis, jog ieškovas yra bendraturtis. Aplinkybė, kad nenustatyta naudojimosi butu tvarka, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas, neleisti ieškovui ar jo atstovams patekti į butą. Tai, kad faktiškai butu naudojasi ne atsakovas, o kitas asmuo, neatleidžia atsakovo kaip buto bendrasavininko nuo prievolės bendradarbiauti ir kooperuotis su kitu bendraturčiu, t. y. elgtis sąžiningai, protingai ir perduoti naujam bendrasavininkui raktų komplektą, leisti patekti jam į butą kaip savo turimą nuosavybę. Teismas konstatavo, kad ieškovo kaip savininko teisės varžomos, nes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja perduoti raktus ir leisti netrukdyti patekti į butą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo, kaip savininko teisės varžomos, nes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ieškovas neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų, t. y. kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovas teismui pateikė tik susirašinėjimą su atsakovu, iš kurio turinio nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovo teisės. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko valdymo teisės gynimą nuo pažeidimų (CK 4.98), net nenurodant kokį pažeidimą atsakovas padarė bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nėra pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Teismas tik formaliai konstatavo, jog ieškovo, kaip savininko teisės varžomos, nes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymai buvo vertinami išskirtinai tik ieškovo naudai, neatsižvelgiant į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus bei su atsiliepimu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus įrodymus. Ieškovas iki 2016-11-10 nereiškė jokio reikalavimo įleisti jį į butą, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad buvo pažeistos jo teisės. Nei antstolis, vykdęs varžytines, nei buto dalies savininkė (atsakovo sesuo) neinformavo atsakovo apie vykdomą priverstinį išieškojimą. Ieškovas ieškinyje net nenurodė, kaip jis ketina naudotis jam priklausančia turto dalimi, kuri sudaro viso 8,32 kv.m bendro ploto ir tik 6,14 kv.m. gyvenamojo ploto. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti netrukdyti ieškovui (jos atstovams) patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis, nenustatant konkrečios naudojimosi turto dalimi tvarkos, pažeis kitų turto savininkų, turinčių didesnę turto dalį, ir tik sukels konfliktinę situaciją bei galimai tolimesnius teisminius ginčus. Ieškovas VšĮ „Hermis Europe“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta, todėl kiekviena iš šalių valdo ir naudojasi idealiąja buto dalimi iki to laiko, kol nebus nustatyta naudojimosi butu tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad kol nenustatyta naudojimosi tvarka, juo gali naudotis tik kažkuris vienas bendraturtis, todėl apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka ginčo objektu, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes priešingu atveju tai reikštų savininko teisės apribojimą be teisėto pagrindo. Teismas nenukrypo nuo įrodinėjimo standarto, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių, vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai nustatė, kad ieškovo nuosavybės teisė pažeista. Byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leidžia tvirtinti, kad atsakovas visą laiką turėjo ir turi ginčo buto raktus, nes yra pilnai atsakingas už buto priežiūrą ir eksploatavimą, atsakovas derino su ieškove turto vertintojo patekimo į butą laiką, bute gyvena atsakovo sūnus, atsakovas savo veiksmais (el. laišku) parodė akivaizdų priešiškumą ir nenorą įsileisti ieškovo atstovus ir tokiu būdu sudarė kliūtis naudotis jam priklausančiu turtu. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis nebuvo informuotas apie vykstančias ginčo buto varžytynes, apie vykstantį priverstinį išieškojimą, apie tai, kad negavo savininkų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų neturi teisinės reikšmės sprendimui šioje byloje. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė yra vieša, todėl apeliantas turėjo galimybę šią informaciją gauti savarankiškai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog jis negavo ir negalėjo tokios informacijos gauti. Ieškovas VšĮ „Hermis Europe“ pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje išnyko ginčo dalykas ir pagrindas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2559-592/2017 atidalino butą, esantį Šv. Stepono g. 32-3, Vilniuje, iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė, kad ieškovui G. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visas šis butas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas VšĮ „Hermis Europe“ 2016-04-05 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0240/14/02616; 0240/15/00263; 0240/14/03104 įsigijo 1/8 dalį buto (unikalus Nr. 1094-0470-9017:0003), esančio Šv. Stepono g. 32-3, Vilniuje (el.b.l. 8, t.1). Iš byloje esančio 2016-09-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2016-08-08 ieškovas turi nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, nes nuosavybės dalis padidėjo 2016-08-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys buto (el.b.l. 55-56, t.1). Tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į bendrą turtą įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovui vieną komplektą raktų buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovui ar jo atstovams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis. Teismas konstatavo, kad ieškovo, kaip savininko, teisės yra varžomos, nes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), jis negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja perduoti raktus ir leisti netrukdyti patekti į butą. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui priklauso 1/4 dalis buto, kuri sudaro 16,65 kv. m. viso bendro buto ploto. Ieškovui pateikiant ieškinį, naudojimosi bendru turtu tvarka nebuvo nustatyta. Kaip matyti iš byloje esančio buto plano, butas yra dviejų kambarių ir abiejų kambarių plotai yra didesni už ieškovui tenkančio buto dalies plotą. Iš buto plano taip pat matyti, jog vienas iš kambarių yra pereinamas, todėl patekti į vieną iš kambarių, nėra galimybės neperėjus kito kambario. Be to, akivaizdu, jog norint naudoti butą pagal tiesioginę jo paskirtį, bendrų patalpų (virtuvės, tualeto, koridoriaus) naudojimas taip pat reikalingas. Ieškovas VšĮ „Hermis Europe“, prašydamas įpareigoti atsakovą G. R. perduoti ieškovui vieną komplektą ginčo buto raktų ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui ar jo atstovams patekti į šį butą bei juo naudotis, nenurodė kaip įgyvendintų savo, kaip buto dalies savininko, teises naudotis bendru turtu (butu), kai nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir bute nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Pažymėtina, jog draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti teise pirmiausia kreiptis į teismą, prašant nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, tačiau ja nepasinaudojo. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo perduoti raktus ir įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu, žinodamas, jog patekdamas į butą, kurio dalis priklauso atsakovui ir nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, galėtų pažeisti atsakovo teisę nevaržomai naudotis jam priklausančia turto dalimi ir nepateikė jokių argumentų, kaip įgyvendintų savo teisę naudotis turtu, nepažeisdamas bendraturčio atsakovo teisių. Taigi, ieškovas neįrodė, kad įpareigojus ieškovą perduoti buto raktus ir įpareigojus netrukdyti ieškovui naudotis butu, galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į dalį buto, nepažeisdamas kito bendraturčio teisių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino tokius ieškovo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, nes ginčo dalykas ir pagrindas yra išnykę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-05 iš dalies patenkino ieškovo G. R. ieškinį atsakovui VšĮ „Hermis Europe“ ir atidalino butą (unikalus Nr. 1094-0470-9017:0003), esantį Šv. Stepono g. 32-3, Vilniuje, nustatant, kad ieškovui G. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso visas šis butas bei priteisė iš ieškovo G. R. atsakovui VšĮ „Hermis europe“ 16 825 Eur dydžio kompensaciją už atidalintą turtą. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Taigi, ieškovas VšĮ „Hermis Europe“ nebėra ginčo buto savininkas, tačiau savo reikalavimo teisės šioje byloje neatsisakė, todėl nutraukus apeliacinį procesą, susiklostytų ydinga situacija, kadangi liktų galioti teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas perduoti buto raktus ir įpareigojamas netrukdyti naudotis butu ieškovui, kuris nėra buto savininkas. Nutraukti visą civilinę bylą apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat neturi pagrindo, kadangi CPK nenumato tokios galimybės nutraukti civilinę bylą, kai ginčo pagrindas ir dalykas yra išnykę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo VšĮ „Hermis Europe“ ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinus ir ieškovo ieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovo 31 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (el.b.l. 170, t.1) ir 450 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (el.b.l. 169,171, t.1) (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 6,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo VšĮ „Hermis Europe“ (į.k. 302526621) atsakovo G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.