Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-166-284/2015 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas, manydamas, kad šioje byloje yra svarbios jo elgesio buityje aplinkybės, pats privalėjo įrodinėti savo atsikirtimus. Teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia. Apeliantas neįvardijo materialinės teisės normos, kuri reglamentuotų ieškovės pareigą prieš kreipiantis į teismą prieš tris mėnesius įspėti atsakovą dėl iškeldinimo. Pažymi, kad apeliantas galutinai nėra suformulavęs apeliacinio skundo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl iškeldinimo pagrindo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovės, kaip buto savininkės, nuosavybės teisės yra pažeidžiamos ir atsakovas gali būti iškeldintas iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos.

CK 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas civilinėje byloje kvalifikuojamas kaip negatorinis ieškinys. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės yra įrodytos. Tai, jog ieškovė yra turto savininkė patvirtina nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise registruotas ieškovės vardu. Kadangi ieškovė šį butą įsigijo iki santuokos su atsakovu sudarymo, jis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas V. Š. iki santuokos nutraukimo gyveno šeimos nario teisėmis. Tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta R. Š. ir V. Š. santuoka, pasibaigė šeimos turto teisinis režimas. Turto savininkės, ieškovės, teisių pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai, jog atsakovas gyvena ieškovės nuosavybės teise priklausančiame bute, prieš savininkės valią, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, užvaldė vieną buto kambarį ir trukdo ieškovei juo naudotis, be jos sutikimo naudojasi visu bute esančiu kilnojamuoju turtu, tokiu būdu daro ieškovei nuostolius bei pažeidinėja ieškovės, kaip buto savininkės teises.

Dėl įspėjimo dėl iškeldinimo

Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu aspektu, kad nutraukiant su nuomininku (naudotoju) sutartį bei iškeldinant jį iš patalpų, savininkė privalėjo jį raštu įspėti apie iškeldinimą.

Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes nagrinėjamu atveju šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, tuo labiau apelianto nurodomus nuomos teisinius santykius, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto yra pažeistų savininko teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas pažeidė pareigą pagrįsti savo teiginius, tai yra nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių sutarčių buvimą – CPK 178 straipsnis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto kasacinį skundą atsisakyta priimti, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta R. Š. ir V. Š. santuoka, pasibaigė šeimos turto teisinis režimas. Apeliantas yra buvęs buto savininkės sutuoktinis, kuris su ieškove gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute šeimos nario teisėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutraukiant santuoką ieškovė nereiškė reikalavimo iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, iki šiol ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo ir dalies mokesčių už komunalinius patarnavimus. Vadinasi apeliantas ginčo patalpose po santuokos nutraukimo liko gyventi ieškovei sutikus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad šalims nutraukus santuoką, tarp apelianto ir buto savininkės atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Rašytinio susitarimo po santuokos nutraukimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė. Todėl atsakovas naudojasi gyvenamosiomis patalpomis žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. Būdama ginčo buto savininkė ieškovė leido atsakovui neatlygintinai naudotis butu (CK 6.632 straipsnis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia.

Šiuo atveju apeliantas, žodinį buto savininkės įspėjimą dėl išsikėlimo, laiko melagingu ir netinkamu, todėl įsitikinęs, kad savininkė privalėjo jį raštu įspėti apie iškeldinimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomas žodinis įspėjimas apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą laikytinas formaliu, šioje byloje neturinčiu esminės įtakos ginčo išsprendimui. Šioje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl jo iškeldinimo, todėl panaudos davėjos ieškinys šioje byloje laikytinas įspėjimu CK 6.642 str. 1 d. prasme. Pagal bylos įrodymus atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2015 m. vasario 20 d., taigi panaudos sutartis baigėsi 2015 m. gegužės 20 d. Nustatyta, jog atsakovas iki šiol gyvena ginčo patalpose, įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukėlė, nes jis ir suėjus trijų mėnesių terminui patalpų neatlaisvino.

Byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo atsakovui naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis. Dėl to ieškovė, kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Dėl teismo šališkumo

Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas bute vartoja alkoholį, yra agresyvus, garsiai žiūri televizorių, todėl apelianto manymu, teismas buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Apeliantas nėra pateikęs jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Todėl apelianto nurodomi galimi įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, nepatvirtina teismo šališkumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismo vertinimu, apeliantas savo poziciją bei argumentus turėjo teisę išsakyti teismui teiktame apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir jo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.