Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo J. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. ir 2020 m. spalio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. J. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.30 val., artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, metė alaus skardinę į šeimos narį – tėvą V. J. ir pataikė jam į galvą, taip padarydamas pakaušio minkštųjų audinių sumušimą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. J. sveikatą, t. y. J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas tuo, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, užaugo girtaujančių tėvų aplinkoje, pats turi problemų dėl alkoholio, dėl ko ir padarė nusikaltimą, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis nuteistajam pretenzijų neturi ir jis pats prašė griežtos bausmės neskirti nuteistajam. Taip pat prisipažįsta ir labai gailisi nusikaltęs, pasižada gydytis nuo alkoholizmo.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė pateiktais atsiliepimais prašo teismo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad nuteistasis yra teisiamas 11 kartą, yra recidyvistas, naują analogiško pobūdžio nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas neblaivus, nedirba ir nesimoko, ne kartą baustas administracine tvarka. Remiantis tuo, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas tinkamai laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam pagrįstai paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę trupesniam terminui nei šios bausmės rūšies vidurkis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistajam J. J. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir jos terminą nustatė trumpesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, kurią sumažino trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiajam šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena ją sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie tik neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. nuteistasis teisiamas 11 kartą ir jau 4 kartą už analogišką nusikaltimą, jo teistumas neišnykęs, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat baustas ir administracine tvarka, nedirba, nesimoko. Visa tai rodo, kad nuteistasis sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir dėl to yra pavojingas visuomenei. Galima teigti, jog nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimą, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, juolab nuteistasis nepateisino teismo skirto pasitikėjimo ir naujai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytam smurtiniam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistojo kartojamos aplinkybės dėl jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir gailesčio, jo susitaikymo su nukentėjusiuoju, paties nukentėjusiojo pozicijos dėl skirtinos švelnesnės bausmės jau buvo tinkamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje, paskiriant švelnesnę bausmę nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. O likusios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo jauno amžiaus, sunkios vaikystės ir turimų problemų dėl alkoholio vartojimo nėra tinkamos nagrinėjamu klausimu, kadangi BK nenumatyti tokie pagrindai švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, juolab pastarajai aplinkybei teigiamos įtakos turėtų būtent nuteistojo buvimas izoliacijos sąlygomis įkalinimo įstaigoje.

8. Remiantis minėtais bylos duomenimis, nenustatyta ir kitų pagrindų išimtiniais atvejais, skiriant bausmę, išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, t. y. iš nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad nėra būtinų sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi minėti duomenys apie nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei anksčiau paskirto bausmės vykdymo atidėjimo neefektyvumą neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam J. J. paskirtą bausmę ir nagrinėjant apeliacinį skundą nenustatyta kitų pagrindų švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį. Skundžiamas nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.