Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (6 mėnesiai) dalimi, bausmes sudedant iš dalies ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. A. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. A., V. K. ir A. Š. 698 Eur turtinės žalos atlyginimui civilinio ieškovo UAB „Moki-Veži“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A., V. K. ir A. Š. nuteisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą – A. Š. iš prekybos salės nuo paletės paėmus dvi dėžes „BOSCH GSR 18V-60 C“ (2x5Ah, 18V, sukimo momentai 60 Nm) su „GEDORE“ 26 vnt. įrankių rinkiniu viduje, kurios 1 vnt. vertė 349 eurų, ir vieną iš jų padavus V. A., o kitą – V. K., visi trys praėjo pro kasas už prekes nesumokėję, o apsaugos darbuotojui S. Č. šaukiant ir bandant juos sustabdyti, pastarieji atsisuko į apsaugos darbuotoją, tačiau iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu kartu atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 698 Eur vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. teismo ištirtų įrodymų visetas patvirtino, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.30 val. V. A., V. K. ir A. Š., bendrai veikdami, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį 698 Eur vertės turtą. Kad nuteistieji prekes pagrobė atvirai, patvirtino ir liudytojas S. Č., kuris nurodė, kad jis dar parduotuvėje pradėjo vytis kaltinamuosius, jiems šaukdamas, kad jie sustotų ir atiduotų įrankius, tačiau vienas iš kaltinamųjų, nešęs dėžę, jam parodė vidurinį pirštą ir visi išbėgo iš parduotuvės pro paradines duris. Visų trijų nuteistųjų veiksmai padaryti, matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. nuteistiesiems suprantant, kad tokie jų veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, visi trys svetimą turtą pagrobė atvirai ir jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2.2. Teismas, įvertinęs V. K., A. Š. padarytą nusikaltimą, kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamieji anksčiau jau ne kartą teisti už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais V. K., nei A. Š. skiriamos bausmės jų neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jų elgesiui, jie ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, sprendė, jog siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamuosius auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, V. K. ir A. Š. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. iš esmės neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Iš A. Š. apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu jo atžvilgiu, taip pat reiškia alternatyvų prašymą ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas apeliantui skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl A. Š. kaltės

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. nurodo, jog nusikaltimo darymo metu prie nieko neprisilietė bei nagrinėjamoje byloje liudytojas nurodė, kad buvo du asmenys, o ne trys, todėl jis nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuteistasis kaltu neprisipažino, jo veiksmai neatitinka nusikalstamos veikos sudėties, kadangi A. Š. nagrinėjamoje byloje pagrobtų daiktų iš parduotuvės nenešė. Taip pat nurodo, kad, jei teismas konstatuotų, kad A. Š. daiktus kažkokiu būdu perdavė V. K. ir V. A., reikėtų jo atliktus veiksmus vertinti kaip padėjėjo ir atitinkamai skirti bausmę. Bendrininkavimo atveju, taip pat atitinkamai įvertinti ir sušvelninti bausmę.

8. Nors apeliantas A. Š. savo kaltę visiškai neigia, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę. Nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, būtų vadovavęsis vien prielaidomis ar prezumpcijomis. Apylinkės teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistojo kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, tiek kiekvieną iš jų, tiek visumą, ir padarant logiškas bei motyvuotas išvadas.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Š. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su V. K. ir V. A.. Nuteistojo nusikalstami veiksmai matyti iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 38), kurio turinį patvirtina ir liudytojos L. B. parodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad A. Š. paėmė vieną daiktadėžę ir padavė ją V. K., tada paėmė dar vieną daiktadėžę ir visi trys nuėjo nuo lentynos, A. Š. nuėjo pirmas, nešdamasis daiktadėžę, paskui jį – V. A. ir V. K., tačiau po to A. Š., eidamas pirmas, jau daiktadėžės neturėjo, o ją nešė V. A., paskui jį ėjo V. K., taip pat nešdamas dėžę, tokiu būdu visi trys nuteistieji greitu žingsniu, nesusimokėję už daiktadėžes, pasišalino iš parduotuvės. Visos šios nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, kad visi nuteistieji veikė bendrai, turėdami vieningą tikslą – pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą – dvi dėžes su įrankių rinkiniais, kurių bendra vertė 698 Eur.

10. Pagal teismų praktiką, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑271‑303/2016). Tai, kad A. Š. pats asmeniškai neatliko visų veiksmų, kurių pasėkoje civilinis ieškovas prarado turtą, jo atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos nešalina.

Dėl paskirtų bausmių

11. Apeliaciniais skundais V. K. ir A. Š. prašo sušvelninti paskirtas bausmes. V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailisi bei pažada atlyginti žalą. A. Š. skunde teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi teismas neatsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė neteisingas bausmes, todėl nuosprendis keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1‑5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veiką padarytą žalą.

15. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

16. Byloje nustatyta, kad V. A., V. K. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Toliau teismas, skirdamas A. Š. bausmę, vertino, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Taigi apylinkės teismas įvertinęs aplinkybių visumą, apibūdinančių V. K., A. Š. padarytą nusikaltimą, nuteistųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad jie anksčiau jau ne kartą teisti už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad ankstesniais teismo skiriamos bausmės jų neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jų elgesiui, jie ir toliau pažeidinėjo įstatymus bei darė nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, nuteistuosius auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nuteistiesiems motyvuotai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

17. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 2 metus laisvės atėmimo, o A. Š. – 2 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, iš esmės nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių skiriamų bausmių dydžius. Teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas). A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nustatė, kad asmuo nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmių dydžius, netinkamai vertino nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumo laipsnį, todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Nors pagrobto turto vertė atviros vagystės atveju veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, tačiau tai turi reikšmės sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų pagrobto turto vertė yra nedidelė (698 Eur vertės), papildomos žalos dėl nuteistųjų veiksmų civilinis ieškovas nepatyrė. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis ir tipinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti sumažinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taip įgyvendinant bausmės teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, parinkdama bausmių dydžius, be padarytos veikos pavojingumo, vertina ir tai, kad nuteistojo V. K. atžvilgiu nustatyta viena lengvinanti ir dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, o A. Š. atžvilgiu – dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės. V. K. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o A. Š. – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dar labiau švelninti bausmes nėra pagrindo, kadangi nuteistieji anksčiau ne kartą teisti už nusikaltimus nuosavybei.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remiantis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti ir pastariesiems, keičia skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo nepadavusio nuteistojo V. A. atžvilgiu. Kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl nuteistiesiems skyrė aiškiai per griežtas bausmes, pripažįsta, kad minėta klaida buvo padaryta ir skiriant bausmę V. A.. Kolegija, nustatydama bausmės dydį V. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, skiria 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

20. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems sušvelninus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, iš naujo subendrinamos bausmės nuteistųjų V. K. ir V. A. atžvilgiu.

21. Paskutinis V. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendis, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis (2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė V. A. skirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius, nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje.

22. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies nuostatas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi V. K. 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi dalinio sudėjimo būdu subendrinta su įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pagal 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pridedant dalį (t. y. 4 mėnesius) švelnesnės bausmės pagal 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šia nutartimi subendrintos galutinės bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, tai yra nuo 2020 m. vasario 5 d. Į šia nutartimi subendrintą galutinę bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį.

24. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes V. K.. Naujai paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, taip iš esmės taikant BK 64 straipsnio nuostatas (nors ir nurodant kad vadovaujamasi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi). Tuo tarpu bausmės turėjo būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio nuostatas, kadangi asmuo iki nuosprendžio priėmimo ankstesnėje byloje dar padarė kitą nusikaltimą (BK 63 straipsnio 9 dalis) – veika padaryta 2019 m. rugpjūčio 14 d., tai yra prieš 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžių priėmimą. Tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

25. Ši klaida taisytina, prie griežtesnės, 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos bausmės, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Į bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

26. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėja nurodė, jog nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos nenustatytos, V. K. praeityje teistas daug kartų, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei.

27. A. Š. yra nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, tačiau šis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrintinta su paminėtu nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi jis nėra įsiteisėjęs.

28. Atsakant į nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodytą nepasitikėjimą skundžiamą nuosprendį priėmusiu teisėju, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nėra duomenų, kad byloje sprendimą priėmęs teisėjas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus šioje byloje, todėl grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo

29. Pagal gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš V. K. prašoma valstybės naudai priteisti 200,62 Eur (4 t., b. l. 60), o iš A. Š. – 256 Eur (4 t., b. l. 64). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistųjų turtinę padėtį (nedirba ir pajamų negauna), prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K. ir A. Š. netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių skyrimo ir subendrinimo pakeisti:

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (subendrintos 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

A. Š. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant laisvės atėmimo bausmę.

V. A., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu) paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausme ir skirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. ir V. K. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.